Gali tekti mokėti už TV3 ir "Lietuvos ryto TV"

Sąskaitomis su papildoma informacija kabelinių televizijų atstovai bando pranešti apie su televizijomis vykstančias derybas dėl retransliavimo mokesčio. Kabelinių televizijų atstovai teigia, kad lietuviškos televizijos turėtų būti nemokamos, o, nepavykus išsiderėti priimtinų sąlygų, gali tekti klientų paprašyti susimokėti už minėtų televizijų žiūrėjimą.

Sąskaitose, kurių sulaukė „Init“ klientai, rašoma, kad „šiuo metu vyksta derybos dėl naujų sutarčių sudarymo, kurių metu UAB „Init“ vadovybė siekia susitarti ir išvengti mėnesinio mokesčio didinimo visiems TV paslaugų vartotojams“.

„Nepavykus susitarti su programų savininkais, šios programos gali būti pakeistos kitomis programomis arba perkeltos į skaitmeninius paketus“, – įspėjami klientai.

Apie 120 tūkst. klientų Lietuvoje turinčios „Init“ vadovas Paulius Žvatkauskas teigė, kad kabelinėms televizijoms lietuviškų kanalų retransliacija turėtų būti nemokama.

„Atviros programos užsinori kažkokią visuomenės dalį apmokestinti. Eteryje programa yra nemokama, o dabar, jei žmogus žiūri tą pačią programą per kabelinę televiziją, tai norima apmokestinti. Mano supratimu, tai yra neteisinga“, – nesutarimus su televizijomis apibūdino pašnekovas.

Pasak jo, kabelinės televizijos yra paslaugas teikiantis verslas, kai žmonės moka už turinį, kurio nemokamai matyti negali.

„Visas kitas turinys, kuris yra nemokamas, jiems jau yra nupirktas. Iš kokių resursų būtų galima apmokėti tokį mokestį? Tik apmokestinus dalį žmonių“, – kalbėjo jis.

Kabelinės televizijas vienijančios asociacijos direktorius Juozas Jurelionis taip pat teigė esantis nepatenkintas televizijų prašymu susimokėti už retransliacijas.

„Jau labai seniai rinka buvo padalinta. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad retransliuotojai neturi teisės į programas dėti jokios reklamos, nepriklausomai nuo to, ar ją leistų dėti transliuotojas. Buvo sutarta, kad reklama – transliuotojų duona, o abonentinis mokestis – retransliuotojų. Kai buvo atsisakyta daugelio privalomų transliuoti televizijų, teko sudarinėti sutartis ir dalis transliuotojų privertė mus mokėti už programas, o dalis davė jas nemokamai“, – pasakojo kabelinių televizijų atstovas.

Pasak jo, dabar kuriama situacija, kai pasidalijimas sugriaunamas: „Televizijos nori gauti pinigus už reklamą, kurią mes jiems užtikriname, nes beveik 70 proc. kanalus žiūri per mokamą televiziją. Kartu jie nori dalies pinigų, kuriuos mes gauname už abonementinį mokestį“.

J. Jurelionis pabrėžė, kad jei anksčiau kainos už retransliavimą buvo dar „pakenčiamos“, dabar norima „neprotingų kainų“.

Televizijų ir kabelinių televizijų derybos palies didžiąją dalį gyventojų. Lietuvoje mokamos daugiakanalės televizijos paslaugomis naudojasi daugiau nei 700 tūkst. klientų.

DELFI primena, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. pasikeitus Visuomenės informavimo įstatymui , lietuviški kanalai galėjo pradėti prašyti atlygio už jų programų retransliaciją. Iki tol šių televizijų retransliacija buvo nemokama.

Po įstatymo pakeitimo UAB „Init“ nepavykus susitarti su LNK kabelinės televizijos klientams iš analoginių paslaugų paketo buvo dingę LNK grupės kanalai. Vėliau jie buvo grąžinti, pusėms pavykus rasti bendrą sutarimą.

TV3: nenoras mokėti sunkiai suprantamas

TV3 komunikacijos vadovė Vaida Vincevičiūtė pripažino, kad šiuo metu yra peržiūrimos sutartys, pasirašytos su kabelinėmis televizijomis.

„Tai buvo numatyta su jais (kabelinių televizijų atstovais – DELFI) pasirašytose susitarimuose. Apie šias sutarčių peržiūras visi retransliuotojai buvo įspėti iš anksto ir šiuo metu su jais jau yra įsibėgėjęs derybų procesas. Deja, pasinaudojant tuo, retransliuotojai vėl kelia seną klausimą dėl to, ar turėtų mokėti už paslaugą, kurią gauna“, – teigė ji.

Pasak jos, retransliuotojai tiesiog pertransliuoja jau pagamintą turinį ir turi jį rodyti nepakeistą. Už šią veiklą jie gauna pajamas iš surenkamo abonentinio mokesčio iš žiūrovų.

„Tuo tarpu transliuotojai patys kuria visą turinį, o didžiąją dalį pajamų gauna iš reklamos. Jie negali tiesiogiai apmokestinti savo žiūrovų, kaip tai daro retransliuotojai“, – susidariusią situaciją apibūdino V. Vincevičiūtė.

Televizijos komunikacijos vadovė priminė, kad kuriamas turinys kainuoja, o už gaunamą paslaugą retransliuotojai visuomet mokėjo.

„Jie moka ir užsienio transliuotojams už galimybę rodyti jų turinį, kurį, beje, perka gerokai brangiau nei lietuviškų transliuotojų produkciją. Taigi, nenoras mokėti už gaunamą paslaugą šiuo atveju yra sunkiai suprantamas. Juolab, kaip rodo duomenys, jų pajamos pastaraisiais metais vis sėkmingai ūgteli daugiau nei 20 proc.”, – pasakojo pašnekovė.

V. Vincevičiūtė priminė, kad retransliuotojai turi pasirinkimą kokius kanalus retransliuoti, o kurių – ne.

„Tačiau, kaip rodo neseniai atlikto tyrimo duomenys, retransliuotojams yra reikalingas lietuviškų transliuotojų turinys, nes be jo vartotojams jie būtų tiesiog nepatrauklūs – šešios iš dešimties žiūrimiausių programų yra būtent iš lietuviškų transliuotojų ir Lietuvos žiūrovams jos yra labai svarbios“, – argumentavo televizijos atstovė.

Pasak jos, UAB „Init“ jau ne kartą parodė, kad „nesibodi šantažuoti rinkos dalyvius junginėdama kanalus“ ir tikimasi, kad tai sulauks įvertinimo ir iš vartotojų.

„Derybos dar tik prasidėjo ir mes tikimės, kad rasim sutarimą. Dar kartą norėtųsi pabrėžti, jog labai tikimės, kad noras pasipelnyti nevirs manipuliaciniu žaidimu su vartotojais, kurie natūraliai labai jautriai reaguoja į tokius retransliuotojų pasisakymus“, – teigė V. Vincevičiūtė.

TV3 taip pat tikisi, kad UAB „Init“ paaiškins vartotojams, kodėl, pavyzdžiui, Rusijos kanalams jie moka daug daugiau, kai tuo metu Lietuvos žiniasklaidai skiriama suma yra beveik 10 kartų mažesnė.