A.Stašaitytė-Masalskienė: "Šiemet laikas bėga greičiau nei pernai"

Televizijos laidų vedėjai ASTAI STAŠAITYTEI-MASALSKIENEI (41) įsimylėti norisi rudenį. Pavasarinius išgyvenimus ji sieja su psichoze ir avitaminoze. Per BTV gyvenimo būdo laidą "Gyvenimo spalvos" ir antrajame sezone vesianti Asta sako, kad jos didžiausias hobis - žmonės, o nuo kai kurių jai tiesiog "nurauna stogą"! BTV žiūrovus laidomis "Šeštadienio rytas" ir "Sekmadienio rytas" iš lovos verčianti Asta svajoja tapti ypatingų užkandėlių knygos autore. Tačiau atsakymo į klausimą, kuo bus galiausiai "užaugusi", neturi.

- Kuo naujame sezone "Gyvenimo spalvos" bus kitokios?

- Vasarą analizavome laidas, tyrinėjome, kurios istorijos buvo žiūrimiausios. Akivaizdu, kad žiūrovai pasiilgo pažinčių su tikromis, ne plastikinėmis, asmenybėmis. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė tie siužetai, kuriuose populiarius žmones parodėme kitaip, tikriau, be skandalų. Naujajame sezone "Gyvenimo spalvos" nežada sensacijų. Mes žadame labai stengtis atsirinkdami pašnekovus, kurdami istorijas.

- Koks "Gyvenimo spalvų" personažas sužavėjo labiausiai? Kuo?

- Būna tokių pašnekovų, kad man "nurauna stogą", turiu apie ką galvoti dar daug dienų, tada sutinku kitą įdomų žmogų, jis vėl sujudina mano pasaulį, priverčia pagalvoti apie smulkmenas... Bet būna pokalbių, kai niekas neįvyksta. Tada montažo metu klausau, ką žmogus šneka, stengiuosi atskleisti asmenybę sau ir žiūrovui. Tai, kad nesutapo mūsų laukai ar "chemija", anaiptol nereiškia, kad tas žmogus nėra ypatingas. Tiesiog nemokėjau suprasti, išgirsti. Visi mes labai skirtingi. Ir tas mane varo iš proto pačia saldžiausia to žodžio prasme. Žmonės vis dar tebėra mano didžiausias hobis.

- Kuo visi žmonės yra vienodi?

- Troškimu išlikti. Absoliučiai visi.

- Ar išbandote savame gyvenime, ar pritaikote kažkieno atrastus, praktikuojamus gyvenimo būdo perliukus?

- Kiekvienas įdomus stiprus žmogus palieka štrichą mūsų dūšioje. Kadais rinkau tuos perliukus, dabar supratau, kad ne žmogaus gyvenimo taisyklės ar filosofija mane domina. Pats žmogus yra stebuklas arba ne. Tas, katras nėra, gal dar bus, nenurašau. Bet neturiu tiek daug laiko, kad gaiščiau savo trumpą gyvenimą ties vidutinybėmis.

- O kaip vedate ir kuriate televizijos laidas, kai šiaip televizoriaus, kaip esate prisipažinusi, nelabai žiūrite?

- Viskas turi pliusų ir minusų. Viena vertus, tai labai neprofesionalu, nes nežinau, kas vyksta aplinkui. O antra vertus - esu laisva nuo gretinimo, lyginimo, konkurencijos. Jeigu dvidešimt metų esu televizijoje nepaisydama jokių verslo ir pramogų pasaulio verslo taisyklių, gali būti, kad esu egzempliorius, kuris įrodys, kad nieko nėr svarbiau už vidinę laisvę ir troškimą gyventi. Tik aš niekam nieko įrodyti nenoriu. Gyvenu sau gražiai, tfu tfu tfu per petį, ir tiek.

- Ką daryti, kad gyvenimui užtektų laiko?

- O, jūs irgi pastebėjote, kad laikas bėga greičiau, nei pernai..? (Juokiasi.) Jokių patarimų neduosiu, nes nežinau, ar mano susikurta gyvenimo sistema teisinga. Norėčiau ją patobulinti. Žiauriai... labai trūksta laiko. Planuoju visą dieną, kartais pamirštu, kad važiavimas, mašinos "parkavimas" irgi atima laiko, susiplanuoju minučių tikslumu, pasidažau automobilyje... Bet pietauju ir vakarieniauju visuomet ramiai, su šeima arba kolegomis. Darbas - darbu, o ritualai su brangiais žmonėmis yra tai, dėl ko dirbu.

- Kokia gyvenimo spalva jums - mėgstamiausia?

- Visos rudens pradžios spalvos. Nuostabus metas, kai vasaros isterija jau baigiasi, bet dar nėra darganos ir liūdesio. Rudens pradžia turi sodrias, tirštas, gilias spalvas. Man tai kvepia pilnatve.

- O tiesiog mėgstamiausia spalva?

- Sodriai mėlyna.

- Mėgstamiausias metų laikas?

- Ankstyvas ruduo.

- Kokias rudens pramogas praktikuojate?

- Lapų stebėjimą. Pertvarkau spintas.

- Ankstesniuose interviu esate minėjusi, kad mielai panyrate į buitį tam, kad nereikėtų susidurti su būtim... Kodėl? Ar ji gąsdina?

- O ko ji negąsdina? Kiekvienas sutvarkys butą ar namą tris kartus, kad tik pavėlintų pokalbį su savimi...

- Kas šioj žemelėj jums yra didžiausias saugumo garantas?

- Mamytė, tėvelis, sesuo, trys brangiausios draugės ir šeima, kurią patys sukūrėme. Gan daug, ačiū Dievui.

- O turite geriausių draugų?

- Taip. Draugystę vertinu ne mažiau nei santuoką, todėl šį klausimą laikau labai asmenišku.

- Gyvenate santuokoje. Ką darote su pavasariniu noru įsimylėti? Ir ar savo vyrą galima įsimylėti antrą ir dvidešimtą kartą?

- Pavasaris - psichozė, avitaminozė, neturinti nieko bendro su jausmais. Mano noras įsimylėti ateina rudenį. Savo vyrą (Giedrius Masalskis - aut. past.) buvau įsimylėjusi jau tris kartus. Karštai, iš naujo. Kažkaip nujaučiu, kad bus ir dar tų svaigių rudens dienų...

- Kokių beprotiškų idėjų turite?

- Nerealizuotų norų yra, ir nemažai. Vieną dieną aš esu būsima parašiutininkė, kitą - dainininkė. Laikas parodys. Gal tapsiu legendinių užkandėlių autore?

- Kokios Astos nemato niekas? Ar jums būdingos visiškai priešingos būsenos toms, kurias mato žiūrovas?

- Taip, tikrai egzistuoja ir kita mano pusė. Antraip, manau, mano nuolatinė gera nuotaika būtų psichikos sutrikimas. (Juokiasi.) Kartais praleidžiu visą parą su pižama ir nepasakau nė žodžio. Paskutinės kelionės tikslas buvo tyla. Puikūs rezultatai. Kelios dienos po 10 valandų paplūdimyje su knyga. Aplinkui knibždėjo lietuvių. Aš jų negirdėjau, jie manęs nematė.

- Ką veikiate laisvalaikiu, kas yra tik jums?

- Knyga paplūdimyje ir boulingas su merginomis. Tai - tik mano. Bet dažniausiai laisvalaikį leidžiu su šeima. Tuomet žiūrime filmus, gaminame maistą ir garsiai skaitome knygas. (Asta ir Giedrius augina sūnus Danielių ir Emilį.)

- Geriausias dienos momentas?

- Du momentai. Kai namie visi bundame ir kai po darbų lėtai važiuoju namo garsiai klausydama muzikos.

- Ar buvote auklėjama religingai?

- Taip. Saikingai, bet giliai ir nuoširdžiai.

- Žmonės šiais laikais nebesimeldžia... Kuo šis ritualas, šiokia tokia dvasinė praktika, pakeičiama?

- Žmonės meldžiasi. Mano požiūris į Dievą ir maldą - labai stiprus.

- Kokių žmonių savybių nemėgstate?

- Kankinuosi, kai žmogus negali baigti pokalbio telefonu. Vengiu tų, kurie išsisukinėja nuo tiesių atsakymų. Nebendrauju su tais, kurie tikisi, kad aš pagalvosiu, ką jie pagalvos.

- Ar esate už trečią vaiką šeimoje?

- Taip. Ir už ketvirtą. Žaviuosi savo draugais, kurie jau spėjo užauginti dvi kartas.

- Ko jus išmokė jūsų vaikai?

- Kantrybės, savo poreikių sumažinimo, derybų meno, maisto gaminimo iš kirvio koto, devynių darbų darymo vienu metu, knygos skaitymo sporto salėje, savo karolių paieškų tarp lego ir dar daug kitų žavių dalykų.

- Kokių silpnybių turite?

- Masažas, apsikabinimai, draugai, kelionės.

- Mėgstamiausi kvepalai?

- Tie patys jau daugel metų. Ryškūs, drąsūs, bent ant kiekvieno kūno kvepia kitaip. "Chanel Mademoiselle".

- Be kokio maisto nėra gyvenimo?

- Be skanaus maisto nėra gyvenimo, o be padažų - ne gyvenimas, o kančia.

- Ar turite firminį patiekalą?

- Kadangi vedu ne tik laidą "Gyvenimo Spalvos", bet ir "Šeštadienio rytą" bei " Sekmadienio rytą", kuriuose daug gaminama, mūsų namų mėnesio topai būna įvairūs patiekalai. Bet jau daugel metų iš mūsų raciono nedingsta salotos su karšta žuvyte, kepta višta su kriaušėmis, tailandietiška sriuba, naminė pica ir mano kepta duoda.

- Kodėl jūs tiek metų dirbate su BTV?

- Aš labai mėgstu ritmingą ir judrų gyvenimą, bet yra dalykų, kurių nenoriu keisti. Tai susiję su vertybėmis, su saugumo jausmu. Man patinka besikeičiančios vietos ir veidai pramogaujant, dievinu polėkį kūryboje ir draugų kompanijoje, bet kasdieniame gyvenime ir darbe vertinu pastovumą ir nuoseklumą. Nuskambės įžūliai, bet aš jaučiuosi taip, lyg BTV būtų mano televizija, mano namai.

Parengta pagal dienraštį "Respublika" priedą "Julius/Brigita"