Žydinti gamta - ne tik grožis, bet ir pavojus

Žydinti gamta - ne tik grožis, bet ir pavojus

Vos prasidėjus šiltajam sezonui, vis daugėja nuo alergijos simptomų kenčiančių žmonių. Vėlyvas ir nelabai kaitrus pavasaris sulėtino alergijų aktyvumą, tačiau, sulaukus vasariško karščio, prasidėjo pievų žolių žydėjimas.

Vaistininko Rimvydo Blyno teigimu, vasarą pasikeičia mūsų įpročiai ir elgesys, daugiau laiko praleidžiame gamtoje, todėl natūraliai padaugėja ir alergijos atvejų: šiltuoju metų laiku dažniau puola įvairūs vabzdžiai, padaugėja kontaktų su augalais ir jų skleidžiamais alergenais, pasitaiko saulės sukeliamų alergijų.

Anot R. Blyno, simptomai priklauso nuo to, ar alergijos yra vienkartinės, ar lėtinės.

"Pavyzdžiui, jeigu atostogaujame prie vandens telkinių, tikėtina, kad mus sukandžios uodai ar kiti mašalai, įkandimo vietoje atsiras patinimas, kurį laiką jausime nemalonų dirginimą. O žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, žino, kad kiekvieną pavasarį prasidės sloga, dusulys, pasunkės kvėpavimas", - pasakoja R. Blynas.

Pasak vaistininko Tado Labanausko, jeigu viduryje vasaros, kai visi aplinkoje sveiki, tačiau jaučiami slogos simptomai, tokie kaip užsikimšusi nosis, ašarojančios akys ir sunkus kvėpavimas - galima įtarti alergiją.[CITATA]

Vaistininkas antrina R. Blynui teigdamas, jog žmonės dažniausiai susiduria su bėrimais, vadinamąja dilgėline bei šienlige. Be to, T. Labanauskas priduria, jog neretai žmogui alergija gali prasidėti staiga, kai to nesitiki ir nesi patyręs.

"Neseniai turėjau atvejį, kai atėjo moteris su paraudusia visa ranka. Pasirodo, nuo rūtų. Šiuo atveju net negalima sakyti, kad alergija, bet po tokio atvejo, po tokio augalinio-cheminio nudeginimo organizmas gali pasidaryti žymiai jautresnis ateityje", - įspėja T. Labanauskas.

Saugotis ir stebėti

Vaistininkas neslepia, jog dažnai žmogui vartojant paskirtus vaistus negalima būti saulėje, nes vaistas gali sukelti alerginę reakciją. Pavyzdžiui, vaistai depresijai, širdies sutrikimams gydyti, skausmui malšinti.

Taigi, sulaukus simptomų, pirmoji pagalba - savęs ir savo organizmo stebėjimas, situacijos įvertinimas. Jeigu matomi išbėrimai - esant galimybei juos šaldyti, vaistinėje įsigyti vaistų. Vaistininkų teigimu, jeigu alergijos kartojasi kasmet, prieš kiekvieną sezoną reikėtų pasirūpinti įprastai vartojamais preparatais ir jų turėti savo vaistinėlėje.

Esant gamtoje, vaistininkai pataria naudoti kremą nuo saulės bei priemones, kurios apsaugo nuo vabzdžių įkandimų.

"Jeigu planuojama leisti laiką gamtoje, pagrindinė priemonė, kurią reikėtų įsigyti - apsauginis kremas nuo saulės. Taip pat su savimi svarbu turėti ir preparatus, skirtus atbaidyti erkes, mašalus bei uodus. Pamiršus profilaktines priemones, po uodų įkandimų rekomenduojama naudoti odos dirginimą mažinančius vaistus, nudegus saulėje - teptis pantenoliu", - primena R. Blynas.

Deja, pastaruoju metu kreipiasi vis daugiau žmonių pagalbos alergijos simptomams slopinti. Pastebėta, jog daugiau, nei kreipdavosi pavasarį. Pasak vaistininkų, tam įtakos galėjo turėti mažesnis žmonių judėjimas ir išvykos į gamtą karantino metu. Farmacininkai primena, jog lengvų simptomų atveju patarti gali ir vaistininkas, tačiau pajutus sunkesnius simptomus būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus.


Informacija

Alergiją sukelia ne pati žiedadulkė, o baltymai (alergenai), esantys žiedadulkių grūdeliuose. Paprastai žiedadulkės turi kelis alergenus. Daugybė medžių veislių pvz., beržas, alksnis, lazdynas, ąžuolas, kiparisas, piktžolės, dekoratyvinės žolės yra miestų aeroalergenų gamintojai.
Alerginė kvėpavimo sistemos reakcija į žiedadulkes dažniausia pasireiškia šienlige (alerginiu rinitu, polinoze), kuri visame pasaulyje didėja paplitimo ir sunkumo požiūriu. Kai kuriose Europos vietovėse šienlige sergančių asmenų populiacijoje siekia iki 40 proc. Be to, šienligės žiedadulkės gali sukelti ir kitas alergines reakcijas, pvz., gali išprovokuoti astmos priepuolį.
Aplinkos oro teršalai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, padidina kvėpavimo takų sensibilizaciją ir astmos riziką. Yra duomenų, kad miestų aplinkos oro tarša padidina žiedadulkių sukeliamos alergijos riziką ir todėl miestuose gyvenantys žmonės 20 proc. dažniau kenčia nuo žiedadulkių alergijos nei kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Pažymėtina, kad oro teršalai sąveikauja su žiedadulkėmis ore išlaisvindami jų alergenus, dėl to padidėja ore esančių alergenų biologinis prieinamumas.

NVSC inf.

 


Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder