Žiemos traumos: svarbiausia - atsargumas

Žiemos traumos: svarbiausia - atsargumas

Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius į gydytojus dėl vaikštant lauke patirtų traumų kreipėsi beveik 2 000 žmonių. Medikai pataria prieš einant į lauką žiemą visada pasirūpinti tinkama avalyne, kad kritimo ir traumų tikimybė būtų mažesnė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis atviravo, kad pastarosios savaitės, kai keičiantis orams yra plikledžio, nebuvo tokios sudėtingos, kaip Vilniuje ar Kaune, kur traumatologai vos spėjo rūpintis nukentėjusiaisiais.

"Pas mus yra šiek tiek švelniau. Žinoma, dienos skiriasi, bet yra pacientų su riešo, čiurnos traumomis, kai žmonės paslysta, nugriūna. Kiekvieną dieną žiemos sezonu būna 2-4 traumos dėl kritimų. Šiemet dar nebuvo tokios dienos, kad labai daug užplūstų pacientų. Paprastai, kai palyja, pašąla, pilnas priėmimas būna žmonių, bet šiemet kol kas dar to nebuvo", - sakė V. Žegunis.

Svarbu tinkama avalynė

Gydytojo teigimu, vyrauja vyresnių žmonių traumos, tačiau jos susijusios su tuo, kad vyresnių žmonių kaulai trapesni, jie greičiau lūžta.

"Tai su sezonu nėra susiję. Tie žmonės, kurie turi trapius kaulus, žiemą specialiai į lauką neina. Dažniausios žiemos traumos yra čiurnų, pėdų, riešų. Saugojimasis yra paprastas. Prieš išeinant iš namų reikia pasižiūrėti, kokia yra situacija, pasirinkti tinkamą avalynę", - sakė V. Žegunis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologai žiemą kasdien sulaukia apie 30-40 pacientų. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, po kiekvieno kritimo ar sumušimo pas gydytojus neverta eiti - reikia įvertinti savo būklę ir traumos rimtumą.

"Jeigu galima paeiti ir nėra stipraus skausmo, sumuštą vietą reikia šaldyti, galima naudoti tepalus. Jeigu žmogus patiria rimtesnę traumą, jis iškart tai pajunta - negali priminti kojos arba minant aštriai duria. Tada ilgai nelaukiant reikia kreiptis į gydytojus. Vis dėlto žmonės kur kas dažniau ateina pas gydytojus nei kenčia namuose. Pas mus paprastai per dieną į Priėmimo skyrių atvyksta apie 100 žmonių, kurių dalis skundžiasi įvairiais sumušimais. Nedidelei daliai atvykstančių žmonių būna reikalingas stacionarus gydymas", - pasakojo V. Žegunis.

Ar yra būdas, kaip saugiai nukristi, kad būtų išvengta sužalojimų? V. Žegunio teigimu, tikriausiai yra, tačiau to reikia mokytis.

"Kaip saugiai vairuoti ant ledo, taip ir saugiai nukristi reikia mokytis, pasitreniruoti iki tol, kol prireikia. Aš irgi ne kartą esu paslydęs, bet kai atsiduriu ant žemės, nesuprantu, kaip čia atsidūriau. Kad teisingai nukrisčiau, reikia būti tiek įgudusiam, kad organizmas pats užimtų reikiamą padėtį. Suprantama, yra tokių būdų, bet lengviausia būtų pasirinkti avalynę, kurios padas neslystų ant ledo", - kalbėjo V. Žegunis.

Žiemą lengviau nei vasarą

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Džeraldas Kazys Sivickis sakė, kad traumas patyrusių vaikų atvyksta kasdien, nepriklausomai nuo sezono.

"Yra gana klaidingas įsivaizdavimas, kad žiemą pas mus yra pats darbymetis. Mūsų darbymetis labai priklauso nuo oro. Vaikų traumos yra tiesiogiai proporcingos geram orui - kuo orai geresni, tuo pas mus daugiau traumų. O Klaipėdoje, deja, orai žiemą yra labai nepastovūs. Kai yra pasnigę, yra kur pačiuožinėti, pramogauti, visi eina į lauką ir tada įvyksta traumos. Darbymetis mums yra vasarą, kai prasideda dviračiai, riedučiai, batutų parkai, treniruokliai parkuose ir visos kitos pramogos lauke.

Žiemą dar tenka susidurti su vaikų nudegimais, kai žmonės geria daugiau karštų gėrimų, o maži vaikai, jeigu puodelis padėtas kur nors ne vietoje, labai nukenčia. Neseniai turėjome atvejį, kai du vaikai namuose nuvertė nuo viryklės karštą puodą ir stipriai apsiplikė. Tai yra tiesioginė tėvų atsakomybė. Mažas vaikas nėra kaltas dėl to, kad jis paėmė kavos puodelį. Kaltas yra tas, kuris jo nepadėjo į vietą, kad puodelis buvo pasiektas", - pasakojo Dž. K. Sivickis.

Medikams žinomos ir pagrindinės vaikų žiemos traumų vietos: vadinamasis Simonaitytės kalnas, Tauralaukio kalnas.

"Šitos vietos yra pagrindiniai mūsų "darbdaviai". Būna smulkių traumų, žaizdų, pavyzdžiui, bumbteli kur nors, atsitrenkia į medį, ledo gabalą ar dar ką nors, prasiskelia galvą. Būna, kad ir nukrenta ant ledo, kad vienas į kitą vaikai atsitrenkia. Tad traumos yra nuo sumušimų, žaizdų iki smegenų sukrėtimų. Turime nemažai galvos traumų, taip pat, kai krenta, nori apsisaugoti ir tiesia rankas į priekį, tada būna rankų lūžiai. Jeigu slysteli koja ar įstringa, lūžta kojos. Tačiau tai būna ir kitais metų laikais", - kalbėjo vaikų traumatologas.

Pasak Dž. K. Sivickio, vaikai krenta saugiau nei suaugusieji - suaugusieji yra sunkesni, aukštesni. Pasak gydytojo, suaugusiųjų kaulai tvirtesni, bet kūno masė didelė ir dažnai jie neturi tokios geros koordinacijos kaip vaikai. O išmokti kristi, kad būtų išvengta sužalojimų, nėra paprasta.

"Veikia refleksai - jeigu spėjame ištiesti rankas, gerai, jeigu nespėjame, dar ir galvą barkštelime. Pasaulyje žmonės pramogaudami žiemą dėvi šalmus, apsaugas. Pas mus apie tai mažai kas galvoja. Gerai tai, kad bent daugėja tokių, kurie vasarą važiuodami dviračiu užsideda šalmą. Reikia prisiminti šalmą ir žiemą. Be to, yra labai daug traumų, kurios įvyksta dėl aplaidumo, pavyzdžiui, keli vaikai čiuožia nuo kalno vienu metu, žemiau čiuožiantis nespėja pasitraukti ir vaikai susiduria. Kartais kaltas ir suaugusiųjų nerūpestingumas. Jeigu tėveliai stovi šalia, bet nelabai mato, kas vyksta su vaikais, kartais taip ir atsitinka", - sakė Dž. K. Sivickis.

Vyresniems žmonėms didesnė lūžių rizika

Šį šaltąjį sezoną - spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais - įvairias traumas: rankų, kojų lūžius, galvos sutrenkimus, patyrė beveik 2 tūkst. žmonių, o jiems gydyti išleista daugiau nei 400 tūkst. eurų, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK).

"Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika", - teigė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.

Praėjusiu šaltuoju laikotarpiu - nuo 2017 metų spalio iki 2018 metų kovo - įvairias traumas patyrė daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Tuomet 600 nukentėjusiųjų paguldyta į ligonines, o 2722 asmenys išleisti gydytis namo. Už šių pacientų gydymą ligonių kasos gydymo įstaigoms pernai sumokėjo kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų.

Spėjama, kad dalis pacientų į medikus apskritai nesikreipė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder