Po operacijos pasveiko
Mindaugui prostatos vėžys buvo operuotas prieš keturiolika metų. „Buvau tarp pirmųjų, kurie tikrinosi pagal prostatos vėžio programą. Tada ir nustatė ligą“, – prisimena vyras.
Tuomet vyras buvo operuotas, ir to užteko, kad liga pasitrauktų. Dabar Mindaugas sako, kad apie prostatos vėžį prisimena tik tuomet, kai gauna šeimos gydytojos kvietimą atlikti tyrimą:
„Visuomet tvarkingai išsitiriu. Ir visuomet gavęs progą raginu tai daryti savo draugus. Daugumą pavyko įkalbėti.“
Bijo kreiptis
Keturiolika metų medikai ragina vyrus pasitikrinti, ar neserga prostatos vėžiu – dažniausia vyrų onkologine liga. Nors šalyje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią vyrai tikrinami nemokamai, pas medikus užsuka tik kas ketvirtas, turintis pasitikrinti.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas Giedrius Jočys teigia, kad dabar pas urologus dar sumažėjo prostatos vėžiu sergančių ligonių srautas: „Vieni neatvyksta tikrintis, nes bijo užsikrėsti, kitų negalime gydyti, nes jie nepasiekia gydymo įstaigų. Jeigu žmogus gyvena kaime, jis negali atvykti, nes nėra autobusų, o kaimynai neveža, nes bijo viruso. Vaikai, kurie turėtų rūpintis tėvais, dažniausiai gyvena užsienyje“, – teigia gydytojas.
Tam, kad toks žmogus gautų gydymą, jis turi ne tik gauti nuotolinę konsultaciją, bet ir atlikti tyrimus. Bet pas šeimos gydytoją jis negali patekti dėl karantino. Vienu metu šeimos gydytojai tiesiog siuntė pacientus pas urologus be jokių tyrimų. Anksčiau į kaimų ambulatorijas kartą per savaitę atvykdavo gydytojai ir paimdavo kraujo tyrimams atlikti, dabar dėl pandemijos jie nebevažiuoja į kaimus.
Gydytojas G. Jočys prognozuoja, kad, pasibaigus pandemijai, Lietuvoje vėl pirmą kartą tikrinamiems pacientams bus dažniau nustatomas užleistas vėžys, kas pastaruoju metu būdavo retai.
Tikrinasi kas ketvirtas
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–69 metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Šie vyrai periodiškai turi atlikti nesudėtingą kraujo tyrimą, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Vyrus, kurių PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pas urologą. Šis specialistas, jei reikia, atlieka prostatos biopsiją – paima prostatos audinio, ir pagal jį laboratorijoje nustatoma, ar vyras serga prostatos vėžiu.
Pernai kas dešimtam tirtajam rastas padidėjęs PSA kiekis, o pusei vyrų, kuriems buvo atlikta biopsija, nustatytas prostatos vėžys. 6–7 proc. tirtųjų, kuriems pirmą kartą nustatyta liga, prostatos vėžys jau buvo išplitęs.
„Jei mums pavyktų šiems vyrams vėžį nustatyti anksti, iš esmės pasikeistų mirtingumo rodikliai, – įsitikinęs Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas. – Deja, dalis vyrų laukia iki paskutinės dienos ir kreipiasi į gydytojus tik tuomet, kai kitos išeities nėra. Pagrindinė onkologijos taisyklė – kuo anksčiau liga nustatyta, tuo yra daugiau gydymo galimybių ir daugiau šansų pasveikti.“
Pandemija sugriovė tvarką
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, sutriko visų išankstinės patikros programų, tarp jų ir dėl prostatos vėžio, vykdymas. Tačiau profesorius pabrėžia, kad taip neturi būti. Visos Europos urologai sutarė, kad pacientams, kurie serga mažos rizikos vėžiu, o tokių yra apie 60–70 proc. visų susirgusiųjų, tyrimai gali būti saugiai atidedami vėlesniam laikui, nes jiems vėžys vystosi labai lėtai. Kai kurie jų ir normaliomis sąlygomis nepradedami gydyti, tik stebimi. Gydymas jiems skiriamas tuomet, jei liga ima plisti. Tačiau vyrai, kurie serga agresyviu prostatos vėžiu, su didele vėžio rizika, pradedami gydyti nedelsiant, jiems skiriamas agresyvesnis gydymas nei tiems, kurie serga mažesnės rizikos vėžiu.
Tam, kad gydytojai būtų tikri, jog gydymas efektyvus, liga kontroliuojama, metastazių neatsiranda, šie vyrai turi numatytu laiku atlikti PSA tyrimus.
Specialistas pabrėžia, kad vyrai, kurie neserga prostatos vėžiu, tačiau jų artimi giminės yra sirgę šia liga, nuo 45-erių metų kasmet būtinai turi atlikti PSA tyrimą, nes tokia liga vystosi labai greitai – metastazuoti gali per kelis mėnesius, ir, deja, nėra specifinių simptomų, kurie leistų įtarti ją prasidėjus. Ligą gali parodyti tik PSA testas. Todėl labai svarbu laiku tikrintis.
„Kiek dėl karantino bus užleistų atvejų, sužinosime kitais metais, kai gausime Vėžio registro duomenis. Tačiau dabar matyti, kad žmonės dėl kitų urologinių ligų dėl skubios pagalbos pas mus atvažiuoja vėliau – jei anksčiau karščiuojantys ligoniai pas mus patekdavo per porą parų, tai dabar – per savaitę. Visa paslaugų grandinėlė ėmė veikti lėčiau“, – pastebi profesorius.
Užsakymo nr. 289978
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą