Valdžiai nereikia stumdytis eilėse pas gydytojus

Valdžiai nereikia stumdytis eilėse pas gydytojus

Aušra MALDEIKIENĖ, Seimo narė:

Mūsų sveikatos priežiūros sistema yra politiškai korumpuota. Per 27 nepriklausomybės metus susiformavo abipusiškai naudinga sąjunga tarp politinio elito ir medikų elito. Tie žmonės, kurie yra turtingi, kurie turi aukštą statusą visuomenėje, užima svarbias pareigas, yra žinomi politikai - jie neturi jokio ryšio su ta medicina, su kuria tenka susidurti daugumai kitų Lietuvos gyventojų. Medikų „elitas“ aptarnauja valdžios „elitą“, paslaugos gaunamos pagerintu būdu, aukštesnės kokybės. Tai, kas sovietiniais laikais buvo nomenklatūrinė medicina, dabar yra perkraustyta į kelias didžiąsias šalies ligonines ir toms klinikoms politikai tampa savotišku „stogu“, kad ta sistema išliktų.

Šie mechanizmai yra persmelkę tikrai visą sistemą. Esminiai dalykai, kurie atsitinka - vadybinė krizė ir esminių sprendimų paralyžius. Kai yra bandoma priimti kokius nors sprendimus, kurie galėtų pakirsti medikų elito vadovavimą, įsijungia tam tikri mechanizmai ir politikai juos nuo to apsaugo. Savo ruožtu, kai politikams kažko reikia, jiems yra padedama.

Kas tada atsitinka? Šios didžiosios klinikos gauna geriausią aparatūrą, kuria aptarnauja elitą, o kitose vietose amžinai trūksta pinigų net tam, kas yra būtina. Mes neturime galimybių padėti seniems žmonėms, sergantiems alcheimeriu, depresija, kiek metų jau sugriuvęs Vaiko raidos centro pastatas. Mūsų senoliai neturi galimybės ne tik kad oriai gyventi, bet net oriai numirti.

Blogiausia, kad šioje sistemoje nebėra jokių paskatų elgtis adekvačiai, skambiai sakant - pagal Konstituciją. Vieni gauna paslaugas dėl savo statuso, kiti - dėl to, kad yra turtingi, o treti - todėl, kad duoda kyšius. Į užribį nustumiami tie, kurie neturi pinigų ar „kiaulės akyčių“, nemoka „lipti per galvas“ ir bando sąžiningai gauti vieną ar kitą paslaugą. Konstitucijoje įtvirtintas solidarumo principas šiuo atveju tikrai neveikia.

Neskaidri sistema demoralizuoja ir medikus. Mūsų jauni medikai sako, kad jų algos yra labai mažos. Tačiau daugiausia tai yra nulemta tos sistemos nelygybės. Prestižinės klinikos generuoja geresnius darbo užmokesčius, statusą, galimus papildomus didesnius užmokesčius, jeigu medikui neužtenka jėgų atsispirti, ir, aišku, politikų pagarbą. Tokia sistema tenkina tuos, kuriems reikia tam tikrų politikų sprendimų, ir taip sukuriama tam tikra simbiozė.

1988-1989 m., kai kūrėsi Sąjūdis, buvo kalbama, kad yra nepadoru turėti skirtingas sistemas įtakingiems ir neįtakingiems. Bet tada ta tvarka bent buvo vieša. Kai tai yra nevieša, su tuo kovoti sunku.

Aš asmeniniu pavyzdžiu pamačiau, kas atsitinka, kai neturi privilegijų. Atėjusi į Seimą sau pasakiau, kad darysiu viską taip, kaip tai yra pasiekiama mano rinkėjams. Ir pamačiau, kokius kelius reikia nueiti žmogui, kuris nori gauti tai, už ką vieną kartą jau sumokėjo mokėdamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Man buvo siūlomos vien mokamos paslaugos, o kai ėmiau aiškintis, kodėl taip yra, buvo leista suprasti, kad ateičiau ir „viskas bus sutvarkyta“. Būtent asmeniniai pavyzdžiai padeda politikui suvokti, kaip realiai neveikia sistema.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder