Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai pastebi, kad dažniausiai "žioplumo" traumos įvyksta toli gražu ne asocialiose šeimose, o tokiose, kur vaikai tarsi auga viskuo aprūpinti.
"Manau, kad būtų neprošal prieš gimstant kūdikiui jauniems tėvams kelis mėnesius lankyti specialius kursus, nes akivaizdu, kad daugeliui jų trūksta elementarių žinių, kaip vaiką auginti saugiai", - sako Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.
"Sekant šiandienos aktualijas, atrodo, kad Norvegijoje patyrę tokias traumas vaikai, kokių kartais matome mūsų ligoninėse, paprasčiausiai būtų atimti iš šeimos", - antrina medikai.
Pavojus kavos puodelyje
Lietuvoje atliktas specialus tyrimas, atskleidė, kad kone 65 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų būdami namuose patiria vienokias ar kitokias traumas. Įdomu tai, kad vaikai nukenčia nepaisant to, kad šalia yra suaugusieji.
Klaipėdos vaikų ligoninės medikai tik patvirtino šio tyrimo rezultatus. Pasak minėtos medicinos įstaigos Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio, pastaruosius dešimt metų traumų skaičius nemažėja. O kai kurių, pavyzdžiui, įvairių nudegimų ir nuplikymų netgi daugėja.
"Manau, tai susiję su tuo, kad buityje pastarąjį dešimtmetį vis daugiau naudojama elektrinių virdulių, kurie kartais paliekami nesaugiai", - svarstė medikas.
Pastebima, kad dažniausiai įvairiais karštais skysčiais nuplikomi vaikai nuo kūdikystės iki 3 metų amžiaus - tokie, kurie jau vaikščioja, ir viską nori paliesti, paimti. Tad per arti stalo krašto padėtas kavos, arbatos puodelis ar karštos sriubos lėkštė mažyliui gali kelti didelį pavojų.
Ne itin sveikintinas ir mamyčių įprotis gurkšnoti kavą laikant vaiką ant kelių, ypač jei tuo metu mama dar plepa su draugėmis.
Deja kartais nutinka ir taip, kad tas pats mažylis į ligoninę dėl nudegimų patenka net keletą kartų kelių mėnesių intervale. Tad akivaizdu, kad tokių nelaimių vadinti vien tik nelaimingu atsitikimu negalima.
"Ką daryti, jei vaikas nusiplikė, ar nudegė? Pirmas vaistas - šaltas vanduo. Tik žinoma, nereikia persistengti", - minėjo Dž. Sivickis.
Kenčia vaikų galvos
Neką mažiau dažnos galvos traumos. Medikai pastebi, kad šių traumų pasekmės taip pat galėtų būti švelnesnės, jei būtų paisoma elementarių saugos priemonių. Pavyzdžiui, važiuojant dviračiu primygtinai vaikams būtų liepiama segėti šalmą.
"Deja, kol kas situacija yra tokia, kad dažniausiai su šalmais Klaipėdoje važinėja užsieniečiai, o segintys šalmus vaikai jaučiasi tarsi "lūzeriai". Galbūt reikėtų griežtesnės policijos kontrolės, kad susiformuotų elementarūs saugos įpročiai. Nes, nukritus nuo dviračio, galvos sumušimai gali būti labai rimti", - pasakojo gydytojas.
Kada tėvams įtarti, kad vaikas rimtai susižalojo galvą? Jei matyti paviršiniai nubrozdinimai, ar guzas, bet vaikas nebuvo praradęs sąmonės ir jo elgesys nepakito - santykinai galima jaustis ramiai, sako medikai. Prarasta sąmonė, vangumas, mieguistumas, arba atvirkščiai, padidėjęs irzlumas, vėmimas, traukuliai - tai požymiai, kai vaiką būtina parodyti gydytojams, nes galima įtarti galvos smegenų traumas.
"Lygiai taip pat saugumo priemonių reikėtų nepamiršti ir vaikams važinėjant riedlentėmis, riedučiais. Beje, dar vienas dažnų traumų šaltinis - batutas. Ypač jei jis neaptvertas. Pašokęs į kelių metrų aukštį ir netyčia nukritęs ant žemės, vaikas gali labai rimtai susižaloti. O jei šokinėja keliese, neretai susiduria tarpusavyje", - dažnai pasitaikančių traumų šaltinius vardijo gydytojas.
Susižalojimų su aštriais daiktais esą stebima rečiau. Medikai pastebi, kad dažniau tokios traumos patiriamos ne namuose, o mokykloje per darbų pamokas.
"Žinoma, tėvai turėtų gerai pagalvoti, ar dvylikamečiui ne per anksti su žoliapjove pjauti žolę ar malkas su diskiniu pjūklu. Esame turėję atvejų, kai tokio amžiaus vaikai labai nukentėjo dirbdami tokius darbus. Pavyzdžiui, užstringa žoliapjovė ir vaikas, jos neišjungęs, bando pakrapštyti. Apie pasekmes, tikriausiai, nereikia pasakoti", - prisiminė Dž. Sivickis.
Tėvus aplanko specialistai
Apie namuose patirtas traumas, kai nebuvo paisoma elementaraus saugumo, medikai informuoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kiekvienu tokiu atveju specialistai aplanko tėvus, kad išsiaiškintų situaciją.
"Žinoma, būna ir nelaimingų atsitikimų, nuo kurių niekas neapsaugotas. Bet pastebime, kad daug tokių nelaimių nutinka ir dėl nepakankamos tėvų priežiūros. Dažniausiai informacijos sulaukiame dėl įvairių nudegimų, užspringimų. Esame gavę informacijos, kad vaikas išgėrė ne jam skirtus vaistus. Kartais į ligoninę patenka alkoholiu apsinuodiję paaugliai", - pasakojo G. Aurylienė.
Pavyzdžiui, pernai tarnyba iš ligoninės sulaukė 15 pranešimų apie vaikų patirtas traumas, 15 iš jų - dėl įvairaus pobūdžio nudegimų, 3 - dėl užspringimo įvairiais svetimkūniais: moneta, segtuku, saga.
Tiesa, retas atvejis, kad dėl tokių nutikimų specialistams reikėtų vykti į asocialias šeimas. Dažniausiai paaiškėja, kad nukentėję vaikai auga normaliose šeimose, tarsi viskuo aprūpinti.
Į kursus - ir savo noru
"Tiesiog tėvai apgailestauja, kad jie nepagalvojo, kad gali nutikti bėda. Specialistai, įvertinę situaciją, konsultuoja tėvelius, o jei reikia, nukreipia juos į tėvystės įgūdžių kursus, kuriuos vykdo Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai", - pasakojo G. Aurylienė.
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis nedetalizavo, ko specialistai tėvus moko kursuose, tačiau pabrėžė, kad daugiausia kalbama apie bendravimą su vaikais.
"Lietuviai garsėja kaip labai mažai laiko skiriantys savo vaikams. Žinios praverčia daugeliui. Kažkodėl daugelis galvoja, kad puikiai žino, kaip auginti vaiką. Neva jei jį tėvai išaugino, tai ir jam pavyks. Bet juk laikai keičiasi, vaikai irgi dabar kitokie", - kursų nauda neabejoja V. Karvelis.
Tiesa, jis pastebėjo, kad kitų miestų savivaldybėse kur kas daugiau tėvų teismas ar specialistai nukreipia į tėvystės įgūdžių kursus nei Klaipėdoje.
"Yra ir tokių tėvų, kurie šiuos kursus lanko patys savo iniciatyva. Įprastai susirinkus iki 20 žmonių grupei kursai organizuojami 1-2 kartus per pusmetį", - minėjo V. Karvelis.
G. Aurylienė svarstė, kad tėvystės kursai praverstų daugeliui jaunų šeimų. Esą dabar praktika yra tokia, kad tie, kurie nori įsivaikinti, privalo išklausyti daugybę informacijos, o besilaukiantys savo vaikų dažnai galvoja, kad jie viską žino ir moka. Praktika, deja, byloja ką kita.
Saugumas - tėvų rankose
Lietuvoje specialistai, atlikę tėvų apklausą, nustatė, kad daugelis jų visiškai neskiria dėmesio namų saugai. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. darželinio amžiaus vaikus auginančių tėvų nėra įmontavę namuose langų atidarymo ribotuvų, 56 proc. nenaudoja kitokių langų atidarymą ribojančių priemonių, daugiau nei pusės respondentų namų elektros lizdai nėra izoliuoti, daugiau nei 60 proc. vaikų, važinėdami dviračiu, nedėvi šalmo ir daugiau nei 56 proc. vaikų tėvai leidžia žaisti su gyvūnais be suaugusiojo priežiūros.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad vaikų saugumu būtina pasirūpinti ir keliaujant automobiliu.
"Tinkamai įtaisyta saugos priemonė tvirtai laiko vaiką jam skirtoje kėdutėje ir apsaugo nuo smūgių automobilio viduje, taip išvengiama pavojaus būti išmestam iš automobilio. Taip pat ji sugeria dalį smūgio jėgos, todėl kelyje atsitikus nelaimei vaikas turi daugiau galimybių išvengti sužalojimų ar net mirties," - teigia visuomenės sveikatos specialistė Nijolė Mozūraitienė.
Norint, kad transporto priemonėje įrengta vaikiška apsauga veiktų efektyviai, ji turi būti tinkamai įtvirtinta. Dažniausiai klystama, kai tvirtinant kėdutę paliekamas per daug laisvas automobilio saugos diržas arba juo neteisingai apjuosiamas saugos įrenginys.
Taip pat reikia nuolat vertinti, ar vaikas dar neišaugo, ar, priešingai, priemonė ne per didelė jų mažyliui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą