Ar galime vaikų pamėgtą pusryčių patiekalą vadinti tragedija: tik nedarykite šios klaidos

Ekspertai sako, kad sėkmingai, produktyviai dienos pradžiai svarbūs sveiki pusryčiai.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog maistas turi didžiulę reikšmę mokslo rezultatams. Pastebėta, kad pusryčius pavalgę vaikai testus ir egzaminus sprendžia geriau nei tie, kurie užduotis atlieka alkani.

Augančiam organizmui svarbūs ir užkandžiai: labai aktyvūs, judrūs vaikai gliukozės atsargas kepenyse ar raumenyse greit sunaikina, tad jiems reikia nuolat jas papildyti.

Dėl to vaikams ir norisi saldumynų.

Užkandžiuose neturėtų trūkti gliukozės, angliavandenių. Dėl to ir sakoma, kad sveikiausias užkandis – vaisiai, daržovės.

Tad ką moksleiviams naudingiausia rytais valgyti ir ką rinktis užkandžiams?

Pusryčių svarba moksleiviui, kodėl svarbu vaikui į mokyklą atvykti pavalgiusiam ir sočiam?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maistas turi didžiulę reikšmę mokslo rezultatams. Pavalgiusiojo žmogaus pažangumas yra geresnis už to, kuris jaučia alkį.

Pastebėta, kad pusryčius pavalgę vaikai testus ir egzaminus sprendžia geriau nei tie, kurie užduotis atlieka alkani.

Todėl sotumas lemia gerus pažymius, produktyvumą, pakilią nuotaiką, didesnę dėmesio koncentraciją.

Aišku, tie pusryčiai neturi būti labai stiprūs, kupini riebaus, mėsiško maisto.

Kitas dalykas, tie, kurie pavalgo sočius pusryčius, o ne sočią vakarienę, būna liesesni ir mažesnė tikimybė jiems nutukti.

Tai yra esminiai du dalykai, dėl kurių rekomenduojame valgyti sveikus pusryčius. 

Ką vaikas turėtų valgyti pusryčiams, koks maistas geriausiai tinka jaunam organizmui?

Turi turi būti lengvas maistas. Patariama gaminti angliavandeniais praturtintą maistą, turintį mažą gliukeminį indeksą.

Tai gali būti grūdinės arba daržovių košės, tinka kiaušiniai, žuvis su garnyru. Tokie pusryčiai yra sveiki.

Grūdinės arba daržovių košės yra puikus sveikų angliavandenių šaltinis – sveikiausia rekomendacija siekiant gerų mokslo rezultatų.

Košes per pusryčius galima valgyti pagardintas sviestu ar aliejumi, su stikline pieno, jogurto.

Baltymai, kurių turi pieno produktai, yra naudingi, tačiau košėse esanti gliukozė smegenims ir protiniam darbui ypatingai reikalinga.

Be to, maistas per pusryčius turėtų būti šiltas, nes jį skrandis geriau toleruoja nei šaltą.

Jau nekalbant apie tai, kad blynai kepami iš miltų, o miltai turi didelį glikeminį indeksą, toks maistas skatina nutukimą. Be to, blynai gali išprovokuoti gastroezofaginio refliukso ligą, pasižyminčią rėmens skausmais.

Jei pažvelgtume į tai, ką vaikai valgo pusryčiams, ne ant vieno stalo rastume sausus dribsnius, užpilamus pienu ar sumuštinius. Tai nėra labai sveikas maistas.

Sausus dribsnius vadinkime saldžiais čipsais. Tai nėra natūralus, sveikas maistas, kaip ir sumuštiniai, nes tai kepti miltai, duona, turinti vidutinį glikemijos indeksą.

O, pavyzdžiui, vaikų mėgstami kepti miltiniai blynai su uogiene?

Pasak ekspertų, būtų gerai, kad vaikai nežinotų jų skonio. Esmė ta, kad jie negimsta su blynu burnoje ir blynų nevalgo nuo pirmų gyvenimo dienų. Keptas maistas turi kancerogeninių, vėžį sukeliančių medžiagų.

Jei kepama ant aliejaus, į organizmą patenka transriebalų rūgščių, kurios sukelia širdies kraujagyslių ligas.

Jau nekalbant apie tai, kad blynai kepami iš miltų, o miltai turi didelį glikeminį indeksą, toks maistas skatina nutukimą. Be to, blynai gali išprovokuoti gastroezofaginio refliukso ligą, pasižyminčią rėmens skausmais.

Kai kurie ekspertai nemato nei vieno teigiamo blynų poveikio sveikatai, išskyrus tą atvejį, kai geriau blynai nei visiškai nieko.

Nereikėtų pataikauti vaiko skoniui, nes vaikai paprastai mėgsta traškučius, blynus, kokakolą, bet ne viską, ką jie mėgsta, galime duoti. Žmogus mėgsta rūkyti, bet jam nesakome – pirmyn, tu rūkyk toliau.

Su vaikais reikia griežčiau, jie juk nežino pasekmių ir nesupranta, kodėl jiems negalima valgyti skanaus, bet nesveiko maisto. 5-10 metų vaikui kažkoks vėžys, širdies ligos – mistika, nieko nesakantys žodžiai.

Reikia griežtai, nėra tokio produkto ir viskas. Yra šeimų, kurios nevartoja nesveiko maisto ir jos puikiai gyvena ir jokių problemų neturi.

Ką reikia žinoti apie užkandžius? Kada vaikai turėtų užkandžiauti ir kas turėtų sudaryti užkandžių racioną?

Užkandis yra valgis. Jei žmogui patinka košės, žuvis, mėsa, jis tą gali valgyti kelis kartus per dieną, tik mažesniais kiekiais.

Mes užkandžius vadiname „perkandimais“, laikome nerimtais valgiais. Kada, kokiais periodais užkąsti? Griežtų taisyklių nėra, bet nenutukę vaikai yra labai aktyvūs, judrūs, jie tą gliukozės atsargą kepenyse ar raumenyse greit sunaikina ir jiems norisi nuolat jas papildyti.

Dėl to jiems ir norisi saldumynų.

Tad ir užkandis turėtų turėti gliukozės, pakankamai angliavandenių. Dėl to ir sakoma, kad sveikiausias užkandis – vaisiai, daržovės. Juos patogu į mokyklą atsinešti, valgyti, nereikia baimintis, kad suges, priešingai, nei, pavyzdžiui, sumuštiniai.

Per dieną rekomenduojamos 5 porcijos vaisių bei daržovių, todėl vaikams galima į mokyklą įdėti morką, avokadą, obuolį, kriaušę, supjaustytus arbūzus, melionus, bananus. Vaisiai privalo būti gerai sunokę, antraip ims graužti rėmuo.

Kaip užkandį galima vartoti pieno produktus, pavyzdžiui, jogurtas su natūraliomis uogomis, kefyras su vaisiais ar daržovėmis. Košės nedideliais kiekiais taip pat gerai.

Tėvai turėtų orientuotis į tokius užkandžius. Yra vaikų, kurie po labai nedaug valgo. Pakabina kelis šaukštus košės ir lekia toliau. Jei už valandos nori valgyti, tiks vėl ta pati, pašildyta košė.

Tad užkandis neprivalo būti kažkoks specialus, kitas maistas.

Žinoma, sumuštiniai yra geriau nei nieko. Bet sumuštinis, ypač jei jis su batonu, tikrai nėra geras užkandis.

Jis iš bėdos retkarčiais kaip užkandis tinka, jei yra su grūdėta duona. Nėra sveika karšti sumuštiniai, nes tai kaip pica. Užkandžiui iš bėdos tinka pieniška dešrelė, jei joje yra aukščiausios rūšies mėsos.

Bet vaisiai, daržovės į mokyklą – geriausias variantas.

Ar maistas mokyklose, darželiuose užtikrina sveiką vaiko mitybą?

Pasak specialistų, manoma, yra teigiamų pokyčių. Maisto kokybė tikrai yra pagerėjusi. Žinoma, kiekviename darželyje ar mokykloje vis kitaip, bet bendros tendencijos tokios, kad ugdymo įstaigos laikosi specialistų rekomendacijų.

Bėda ta, kad vaikai mokykloje ar darželyje nevalgo. Tai ne švietimo įstaigos, bet tėvų problema.

Jei tėvai įpratina vaiką valgyti kokius sausus pusryčius, saldžius blynus, natūralu, atėjęs į darželį jis nevalgys paprastos košės, jam neskanu.

Tada tėvai pyksta, bet tai yra jų kaltė, nes namie vaikai turi valgyti panašų maistą, kaip darželyje ar mokykloje. Tokiu atveju palaipsniui tas vaikas pripras prie tokio maisto.

Ne paskutinėje vietoje yra kūrybiškumas ir estetika. Galima daržoves supjausyti įvairiomis mašinėlių, lėktuvėlių figūromis, vaikai gali viską suvalgyti.

Dar kitas gana grubus šiems laikams metodas – badas. Kai jis labai išalkęs, nori nenori, valgo viską.

Karo metais tokių dilemų – ką valgyti, nekildavo.

Drastiškas būdas, bet efektyvus.

Tik retas, kuris gali pritaikyti, tėvams širdį skauda matyti alkaną vaiką ir nusileidžia jo norams.

Parengta pagal delfi.lt