KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas akcentavo, kad viena iš svarbiausių ligoninės darbo krypčių yra onkologija. Atliekamas platus spektras tyrimų, taip pat ir molekuliniai, genetiniai, taikomi įvairūs gydymo būdai: chemoterapija, spindulinė terapija, chirurgija, taip pat ir robotinė.
"Pacientai gauna visaverčius tyrimus ir gydymą. Tačiau ką reikia daryti, kad žmonės nesusirgtų, kaip elgtis susirgus ir kaip gyventi po ligos?" - paskaitą pristatė E. Zalagėnas.
Profesoriaus paskaitą kartu su ligonine organizavo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas. Universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas teigė, kad tai - svarbus įvykis.
"Tai labai svarbi paskaita mums, medikams, dirbantiems su pacientais, matantiems juos kasdien. Turėdami žinių galime patarti, kaip toliau žmogui gyventi", - kalbėjo rektorius.
Pasak jo, pastaruosius keletą metų jaučiamas susidomėjimas gyvenimo būdo medicina. Klaipėdos universitete yra ir šios srities studijų programa.
"Bendradarbiavimas yra labai svarbus - galima pasidalinti geromis idėjomis", - būtinybę sutelkti mokslininkų ir gydytojų jėgas gydant onkologines ligas akcentavo prof. dr. A. Razbadauskas.
KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas dr. Alvydas Česas pridūrė, kad sveikos gyvensenos tema aktuali kalbant nebūtinai apie vėžį.
"Gyvenimo būdas šiuolaikinės dinamikos, greičio pasaulyje sukelia daug ligų. Kartais negalima sakyti, kad kai kurie dalykai sukelia vėžį, bet būna mutacijų, iš kurių gali išsivystyti vėžys. Apie tai kalba net kelių Jungtinės Karalystės universitetų profesorius Robert Thomas, kuris skaito paskaitas visame pasaulyje, perteikdamas savo žinias. Tai padeda suprasti, kad ne viską lemia technologijos, vaistai. Galime patys padaryti savo gyvenimą paprastesnį, geresnį, galbūt ir sveikesnį", - sakė dr. A. Česas.
Fizinis aktyvumas - efektyvus
Teigiama, kad net trečdalio ar pusės vėžio atvejų galima išvengti pasirinkus teisingą gyvenseną. Taip pat sveikas gyvenimo būdas padeda lengviau sveikti jau susirgus onkologine liga.
Šiuos teiginius Kembridžo universiteto profesorius R. Thomas grindžia mokslinių tyrimų ir ilgalaikių pacientų būklės stebėjimų rezultatais.
Žarnyno, krūties ir prostatos vėžio gydymo srityse besispecializuojantis profesorius prieš 15 metų nusprendė išplėsti tyrimų sritį ir patyrinėti, kaip gyvenimo būdas ir sveika mityba gali pagerinti gydymo rezultatus.
"Milijonai britų patiria daug nepageidaujamų šalutinių simptomų po gydymo, nežino, kaip toliau gyventi. Trūksta tyrimų ir įrodymų, kas būtų labiausiai tinkama pacientams ir ką reikėtų jiems patarti. Tyrimų skyriuje koncentruojamės ties nutukimu, žarnyno sveikata, uždegiminiais procesais, cukraus vartojimu, sportu, mityba. Tikimės, kad tyrimų rezultatai gali padėti pagerinti gydymo rezultatus", - sakė R. Thomas.
Pasak jo, prieš dvylika metų buvo atliktas tyrimas, kokį poveikį mankšta turi gydymo rezultatams. Žmonėms, kurie po chemoterapijos mankštinosi po 2-3 valandas per savaitę, gydymo efektyvumas padidėjo net 14 procentų. Visi vėlesni tyrimai patvirtino, kad, jeigu pacientas sportuoja, atkryčio tikimybė ženkliai sumažėja - net iki 30 proc.
"Pas mus, jeigu pacientui skiriama chemoterapija ar radioterapija, taip pat skiriamas 12 savaičių mankštos ir sporto kursas. Pacientai nukreipiami į sporto klubą, jiems siūloma žaisti futbolą, vaikščioti ir t. t. Tai finansuoja Vyriausybė. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti nuovargį, depresiją, nerimą, nuotaikų kaitą, pagerinti fizines galimybes, ištvermę. Taigi, kalbame ne tik apie gydymą, bet ir apie gyvenimo kokybę", - pabrėžė profesorius.
Jis minėjo dar vieną tyrimą, kai buvo stebima 440 vyrų, sirgusių prostatos vėžiu. Buvo sekama jų savijauta ir prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis kaujyje. Tų pacientų, kurie sportavo, rodikliai po keliolikos mėnesių buvo kur kas geresni nei tų, kurie nesportavo.
Labai svarbu mityba
Prie veiksnių, kuriuos reikėtų koreguoti, profesorius minėjo nutukimą.
"Po gydymo chemoterapija dažnai padidėja pacientų svoris. O jeigu yra antsvoris, yra didesnė atkryčio ir komplikacijų tikimybė. Todėl mes visada rekomenduojame mažinti svorį", - teigė R. Thomas.
Anstvorio turintiems pacientams jis siūlė išbandyti keletą dalykų. Vienas jų - protarpinis badavimas. Profesoriaus teigimu, jis yra kur kas veiksmingesnis už griežtas dietas ir jo laikytis paprasčiau. Reikėtų, kad nuo paciento vakarienės iki pusryčių praeitų 13 valandų.
Taip pat siūloma ryte iškart nepusryčiauti, o apie 15-20 minučių pasimankštinti, kad būtų naudojama organizme sukaupta energija.
Dar vienas labai svarbus niuansas - rekomenduojama atsisakyti cukraus pertekliaus, nes tai vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių antsvorį. Organizmui ypač kenksminga, jeigu daug pridėtinio cukraus turintis maistas valgomas tuščiu skrandžiu, pusryčiams.
Dar vieno tyrimo metu profesorius su komanda analizavo, kokį poveikį organizmui turi fitocheminės medžiagos polifenoliai, kurių gausu vaisiuose, daržovėse - jie suteikia spalvą, kvapą ir skonį.
"Polifenoliai geba sulėtinti cukraus įsisavinimą organizme. Pakilęs cukraus kiekis organizme reiškia, kad organizmas tapo pažeidžiamesnis ir prasideda uždegiminiai procesai. Taigi, polifenoliai veikia kaip probiotikai. Dėl to galima valgyti vaisius, nes jie, nors ir yra saldūs, turi polifenolių, kurie sumažina cukraus poveikį", - kalbėjo R. Thomas.
Pasak jo, natūraliai padidinti polifenolių kiekį organizme galima valgant brokolius, daigintus grūdus. Taip pat galima gerti vaisių ir daržovių kokteilius, tik juose daržovių turėtų būti daugiau nei vaisių. Beje, polifenolių turi ir šokoladas bei kava.
Apie dvejus metus trukę moksliniai tyrimai, anot profesoriaus R. Thomo, parodė, kad keturi naudingiausi maisto produktai, siekiant išvengti onkologinės ligos ir lengviau sveikti susirgus, yra granatai, brokoliai, žalioji arbata ir ciberžolė, nes juose yra skirtingų polifenolių, kurie vėžio ląsteles veikia skirtingai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą