"Žmonės nesaugo ne tik sveikatos, bet ir savo gyvybės. Ne vienas poilsiautojas mąsto, kad jiems tai tikrai nieko nenutiks ir lenda į jūrą net esant raudonai vėliavai. Net įžūliai pasako gelbėtojams: tu mane ištrauksi, jei aš skęsiu, nes tavo toks darbas", - "Vakarų ekspresui" sakė įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki, koordinuojantis gelbėtojų darbą Klaipėdos paplūdimiuose.
Jūra baudžia nepaklusniuosius
"Kada puikūs orai, visas miestas ir dar galybė miesto svečių suvažiuoja prie jūros. Tad ir nutinka čia visko. Kovojame su nedrausmingais plaukikais, girtuokliais, kasdien ieškome paplūdimyje pasiklydusių vaikų.
[CITATA]
Žaisdami tinklinį, šokinėdami jūroje poilsiautojai susilaužo, išsisuka pirštus, kojas, net žandikaulius.
Bet daugiausiai vargti tenka su plaukikais, kurie, neįvertinę savo jėgų, plaukia tolyn į jūrą, o po to nebesugeba grįžti į krantą. Pradeda panikuoti, įtraukia vandens, ir pradeda skęsti, nors, atrodo, prieš tai gerai plaukė.
Jūra nedrausmingiems žmonėms yra pavojinga ne tik tada, kai smarkiai banguoja, bet ir tada, kai yra rami. Tuomet atsiranda daug norinčiųjų paplaukioti tolyn į jūrą, išbandyti savo jėgas", - pasakojo A. Siakki. Iki praėjusio penktadienio gelbėtojai Melnragės ir Girulių paplūdimiuose buvo išgelbėję 14 skęstančių žmonių. Laimei, kol kas nė vienas poilsiautojas šiemet Klaipėdos paplūdimiuose nenuskendo.
Tėvai nesaugo vaikų
"Keista matyti, kai mažiems iki penkerių metų vaikams tėvai leidžia maudytis ties užrašais, perspėjančiais, kad čia pat yra duobė.
Perspėti tėvai ginasi: "Na, kas čia atsitiks, mes juk stebime savo vaikus". O iš tiesų jie labai rizikuoja, nes kitą kartą užtenka nusisukti tik akimirkai.
Maži vaikai skęsta tyliai, jie nešaukia, nemojuoja rankomis, nes nesupranta, kas su jais vyksta. Stebina ir tėvai, kurie per bangavimą vedasi savo paauglius sūnus į jūrą.
Kai sudraudi, atšauna: "Mano vaikas ir už gelbėtojus geriau plaukia". O paskui tenka gelbėti abu: ir tėvą, ir sūnų.
Labai neramu matyti, kai į paplūdimį be tėvų ateina būrys 11-13 metų paauglių.
Jūroje gali atsitikti visko - nuskęsta ir geri plaukikai. Todėl mūsų gelbėtojai į jūrą leidžiasi tik su plūde ir ne po vieną, nes kiekvieną kartą gelbėdami kitus, rizikuoja ir savo gyvybe", - pasakojo A. Siakki. Pasak gelbėtojų koordinatoriaus A. Siakki, geras plaukikas yra tas, kas gerai valdo savo kūną tiek vandens paviršiuje, tiek ir po vandeniu, moka gerai nardyti.
Jūros duobės - pavojingos
Pasak A. Siakki, šiltas jūros vanduo, bangos vilioja kaip puiki pramoga, todėl besidžiaugdami žmonės kartais pamiršta saugumą.
"Baltijos jūra yra klastinga, ties Melnragės paplūdimiais iki pat Girulių yra pilna duobių. Dažniausiai ir tenka gelbėti į tas duobes įplaukusius žmones, kurie ima panikuoti, blaškytis ir tuoj pat pradeda skęsti.
Kai tai įvyksta, patarčiau atsipalaiduoti, atsigulti ant vandens ir laukti gelbėtojų, jei jie yra netoliese.
Jei jų arti nėra, reikia plaukti tolyn į jūrą, pavėjui, pagal srovę.
Daug jėgų išplaukti iš duobės nereikia. Svarbu pamatyti, kur yra lūžtančios bangos ir bandyti pasiekti jas, tada bangos pačios žmogų išstumia į krantą.
Kiek teko gelbėti žmonių, patekusių į jūros duobes, visi esą buvo geri plaukikai, ir visi buvo sukrėsti, kaip čia jiems galėjo nutikti tokia nelaimė", - sakė patyręs gelbėtojas A. Siakki.
Atakuoja vabzdžiai
Per karščius paūmėja lėtinės ligos, todėl prie jūros poilsiaujantys žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, smarkiai rizikuoja savo sveikata.
Pasak gelbėtojų, yra buvę, jog paplūdimio tinklinio aikštelėje vyriškiui staiga sustojo širdis, o moterį, besideginančią kopose, ištiko insultas.
"Kiekvienam labai atsakingai reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę, nevykti prie jūros per patį saulės piką, geriau pabūti paplūdimyje ryte arba vakare. Saulė pavojinga ir vyresniems žmonėms, ir jaunesniems, nes negali niekas žinoti, kada ir kaip sureaguos į karštį žmogaus organizmas. Pavyzdžiui, neseniai pliaže nualpo jauna mergina. Pasirodo, ji ilgą laiką laikėsi dietos, buvo neseniai davusi kraujo kaip donorė. Pabuvo valandą pliaže, ir nualpo, teko ją vežti į ligoninę.
Savo sveikata rizikuoja ir vartojantys alkoholį asmenys. Jiems "jūra iki kelių", adekvačiai nebegali įvertinti savo jėgų.
Melnragėje teko teikti medicininę pagalbą jaunuoliui, kuris su kompanija gėrė svaigalus kopose, ir jam pasidarė labai bloga, teko vežti į ligoninę",- pasakojo A. Siakki.
Šį sezoną kaip niekad poilsiautojus atakuoja vabzdžiai - širšės ir vapsvos.
"Taip yra ne tik dėl didelių karščių, bet ir dėl iš žemyno pusės vyraujančio vėjo, kuris vabzdžius ir atpučia į pliažą. Buvo tokių atvejų, kai širšė įkando vaikui į liežuvį, suaugusiajam į lūpą.
Vienam jaunam vyrui, matyt, begeriant vandenį, širšė įkando į gerklę iš vidaus, ištiko alerginis šokas, žmogus nebegalėjo kvėpuoti, sunkios būklės jis skubiai buvo išvežtas į ligoninę", - prisiminė gelbėtojų vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą