Svarbu ne tik valgyti sveiką maistą, bet ir gaminti sveikai

Svarbu ne tik valgyti sveiką maistą, bet ir gaminti sveikai

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biure Pasaulinei vėžio dienai paminėti vyko paskaita „Tausojantys maisto gaminimo būdai“, kurią vedė visuomenės sveikatos specialistė Rūta Symenaitė.

Klausytojai turėjo galimybę sužinoti daug naudingos informacijos apie sveiką maisto gaminimą. Specialistės teigimu, svarbu ne tik valgyti sveiką maistą, bet ir gaminti sveikai. Ji priminė, kad termiškai apdorotas maistas yra kur kas lengviau virškinimas, geriau pasisavinamos maistinės medžiagos bei žūsta mikroorganizmai, todėl maistas tampa saugesnis vartoti. Išvirtas vandenyje ar garuose maisto produktas yra lengviau suvirškinamas nei keptas riebaluose. Kepti riebaluose ar ant laužo derėtų retai, nes apskrudusiame ar apdegusiame maiste susidaro kancerogeninių medžiagų, kurios kenkia mūsų organizmui. Teigiama, kad kuo labiau maisto produktas apskrudęs, tuo daugiau jame medžiagų, sukeliančių vėžinius susirgimus. Todėl kasdieniam maisto gaminimui rekomenduojama rinktis virimą ar troškinimą.

Siekiant išsaugoti maiste kuo daugiau vitaminų ir mineralų terminio apdorojimo metu, rekomenduojama maisto produktą dėti virti į verdantį vandenį. Patartina į puodą pilti kuo mažiau vandens bei uždengti dangčiu. Prieskonius, ypač druską, berti gaminimo pabaigoje, kad kuo mažesnis būtų mineralo jodo nuostolis.

Nors akcentuojamas riebalų suvartojimo mažinimas, tačiau riebalai mūsų organizmui yra būtini. Todėl siekiant pagerinti riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimą iš maisto produktų terminio apdorojimo metu galima naudoti kokybišką aliejų. Tinkamiausi naudoti kepimui yra rapsų, kokosų ar palmių aliejai, nes jų aukšta degimo temperatūra. Trumpam kepimui ar troškinimui galima naudoti nerafinuotą saulėgrąžų ar alyvuogių aliejų.

Maisto gamybai svarbu pasirinkti tinkamus indus, kurie, sąveikaudami su maistu, nedarytų žalos sveikatai.  Maisto gamybai netinka aliumininiai indai. Pagaminto maisto nerūdijančiojo plieno, ketaus induose arba induose su nesvylančia danga laikyti nederėtų, nes maisto produktų rūgštys, sąveikaudamos su indo metalo jonais, gali sudaryti medžiagas, kenksmingas organizmui. Saugiais maisto gamybai yra laikomi stikliniai, ketaus ir emaliuotieji indai. Tačiau, kad ir kokiame puode virtume ar kokioje keptuvėje keptume, saugus indas bus tas, kuris bus be įtrūkimų, įskilimų ir naudojamas taip, kaip nurodė gamintojas.

Pagaminto karšto, riebaus ar aštraus maisto nederėtų laikyti plastmasiniuose indeliuose, jei jie nepritaikyti daugkartiniam naudojimui. Daugkartiniam naudojimui, šildymui ar šaldymui galima naudoti tik tokius plastmasinius indelius, kurie yra pažymėti šakutės ir taurės simboliu, bei nurodyta, iki kokios temperatūros galima indelį šildyti, šaldyti. Taip pat reikėtų rinktis tokį plastmasinį indą, ant kurio būtų pažymėta, jog jame nėra bisfenolio A („BPA free“). Šis užrašas reiškia, kad plastmasinis indas, veikiamas temperatūros ar sąveikaudamas su maistu, neišskirs bisfenolio A. Bisfenolis A yra siejamas su įvairiais sveikatos sutrikimais, tarp jų su hormonų veiklos pakitimais organizme. Specialistė Rūta Symenaitė akcentuoja, kad nusipirkus maisto produktą plastmasiniame indelyje, indo antrą kartą nederėtų naudoti.

Specialistė pažyimi - rūpinkimės savo sveikata ne tik rinkdamiesi kuo sveikesnį maisto produktą, tačiau pagalvokime apie tinkamą maisto gaminimą bei kaip išsaugoti kuo daugiau maistinių medžiagų.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder