Specialistai įspėja: miškuose laukia ne tik grybai, bet ir pavojingi kraujasiurbiai

Pasak gamtininko Almanto Kulbio, erkės Lietuvoje aktyvios visą grybavimo sezoną, todėl grybaujant reikėtų nepamiršti ant žolių ir krūmų šakelių tykančių kraujasiurbių – tinkamai apsirengti ir prisiminti kad erkę galite parsinešti ir į namus.

Vaistininkė Vaida Poškaitienė prideda, kad apsisaugoti nuo erkių padės ir specialūs repelentai, tačiau svarbu žinoti, kaip juos tinkamai išsirinkti ir naudoti. Besiruošiantiesiems į mišką, reikėtų žinoti keletą faktų apie erkes.

Pasak A. Kulbio, erkės dažniausiai tyko ant žolės stiebelio ar krūmų kelių dešimčių centimetrų aukštyje virš žemės, tačiau gali pasilypėti ir aukščiau – iki 50 cm.

Ant medžių lapų, pečių aukštyje, jų nebūna, todėl labiausiai saugotis reikėtų lendant į tankesnius krūmynus, lapuočių medžių jaunuolynus ar braidant po nešienautas pievas.

Kaip tyčia, aktyviausios erkės būna per patį grybavimo sezoną – birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, ypač po lietingų dienų. „Žinant, kur tyko erkės, einant į mišką reikėtų stengtis apatinę kūno dalį iki juosmens uždengti, nepaliekant nuogos odos lopinėlio.

Viršutinius drabužius rinkitės ilgomis prigludusiomis rankovėmis. Kad ir kaip atrodytų nepraktiška, geriausia rinktis šviesius drabužius, ant kurių gerai matytųsi ropojanti erkė.

Užropojusios ant žmogaus, jos ne iš karto įsisiurbia – ieško tam tinkamiausios vietos. Tad šviesūs drabužiai ir dažnas apsižiūrėjimas padės laiku pastebėti siurbtis besitaikančią erkę ir ją nusimesti.

Reikėtų ir vaikus mokyti reguliariai vienas kitą apžiūrėti ir pranešti suaugusiesiems apie pastebėtą gyvį“, – patarimais dalinasi gamtininkas.

Kaip pasirinkti tinkamą repelentą erkėms atbaidyti

Keliaujant į mišką, rekomenduojama su savimi turėti ir nuo erkių apsaugančią priemonę – specialų repelentą.

Pasak vaistininkės V. Poškaitienės, repelentų pasirinkimas yra platus, tačiau skiriasi ir jų sudėtis, ir poveikio trukmė, ir naudojimo būdas, todėl rinktis reikėtų atidžiai. „Svarbu atkreipti dėmesį į repelento sudėtį.

Efektyviausia nuo erkių saugančių repelentų veikliąja medžiaga laikomas dietiltoluamidas (DEET) – cheminė medžiaga, įvairius vabzdžius atbaidanti skleidžiamu kvapu ar skoniu. Erkėms atbaidyti reikalinga didesnė DEET koncentracija produkte nei, pavyzdžiui, uodams.

Todėl tas pats repelentas nuo uodų saugos ilgiau nei nuo erkių. Tiesa, reikėtų žinoti, kad ilgus metus apsaugai nuo vabzdžių naudojamas DEET kelia įvairių diskusijų dėl galimo pavojaus sveikatai, todėl jo negalima naudoti mažiems vaikams ir nėščiosioms, o suaugusieji turėtų laikytis ant pakuotės nurodytų naudojimo rekomendacijų.

Mažiems vaikams ir nėščiosioms reikėtų rinktis natūralius repelentus, kurių pagrindas – augaliniai eteriniai aliejai“, – apie repelentų sudėtį pasakoja vaistininkė. 5 nuotr. Su grybais į namus rizikuojate parsinešti ir erkių.

V. Poškaitienė taip pat atkreipia dėmesį, kad vieni repelentai yra skirti purkšti ir ant drabužių, ir ant odos, o kitų naudoti ant odos negalima. Jais reikia purkšti kojines, kelnių klešnes. Todėl prieš naudojimą reikėtų perskaityti informaciją ant pakuotės ar pasikonsultuoti su vaistininku.

„Ant pakuotės galima rasti ir tokią informaciją, kaip repelento veiksmingumo trukmė. Vieni veikia trumpiau – nuo 2 iki 4 val., kiti yra ilgesnio poveikio – net iki 9 val. Tačiau, siekiant apsisaugoti nuo erkių, rekomenduoju repelentą pasiimti kartu į mišką ir juo reguliariai pasipurkšti bent kas porą valandų. Jeigu repelento sudėtyje yra veikliosios medžiagos DEET, purkšti reikėtų kiek rečiau – kas 4 val. Taip užtikrinsite efektyviausią apsaugą.

Repelentą būtina išpurkšti labai atidžiai, tolygiai, nepaliekant nenupurkštų vietų“, – sako vaistininkė.

Grįžę iš miško, neskubėkite džiaugtis gėrybėmis

Net ir tinkamai saugantis nuo erkių, šių gyvių galite parsinešti į namus. Todėl, grįžus iš miško, pirmiausiai reikėtų ne skubėti visiems parodyti surinktas miško gėrybes, o gerai save ir artimuosius apžiūrėti. 

Su grybais į namus rizikuojate parsinešti ir erkių. „Ypač gerai apžiūrėkite erkių mėgstamas kūno vietas, kur oda ploniausia – tarpupirščius, užausius, pažastis, kelių vidines puses, kirkšnis, kaklo sritį. Jeigu į gamtą kartu vedėtės augintinį, būtinai atidžiai apžiūrėkite ir jį.

Man teko matyti šuns parsineštas kambaryje ropinėjančias erkes, praėjus kelioms dienoms po išvykos į gamtą“, – pasakoja gamtininkas A. Kulbis.

Jeigu aptinkate jau įsisiurbusią erkę, ją reikėtų kuo skubiau pašalinti. „Darykite tai staigiu judesiu, švelniai pincetu suėmę erkę kuo arčiau galvutės, kuo mažiau spausdami pilvelį. Svarbu nesuspausti pilvelio ir erkės nesukinėti – jeigu erkė užkrėsta, teisingai ją traukiant, ji gali nespėti perduoti užkrato“, – kaip teisingai ištraukti erkę pataria vaistininkė, rekomenduojanti įkandimo vietą paskui dezinfekuoti.

Pavojingiausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didžiausias Europoje.

Nuo šios ligos apsaugo tik skiepai. Erkės taip pat platina Laimo ligą. Nuo jos skiepų nėra, tačiau liga išgydoma antibiotikais.