Šlapimo nelaikymas gydomas šiuolaikiniais metodais

Šlapimo nelaikymas gydomas šiuolaikiniais metodais

Šlapimo nelaikymas - tai nevalingas šlapimo ištekėjimas pro šlaplę. Pasaulyje daugėja vyresnių žmonių, todėl didėja ir šlapimo nelaikančių žmonių skaičius. Daugiau nei trečdalis vyresnių nei 60 metų moterų susiduria su šlapimo nelaikymu, tačiau ši problema gali užklupti ir daug jaunesnes moteris, pavyzdžiui, dėl gimdymo traumos.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) jau keletą metų sėkmingai taikomas efektyvus gydymas ir pacientės gali greitai sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Pasak KUL gydytojo urologo Mindaugo Danilevičiaus, įtakos šlapimo nelaikymui taip pat turi gimdymų skaičius, antsvoris, buvusios ginekologinės operacijos, ypač gimdos pašalinimo, hormonų estrogenų trūkumas, šlapimo takų infekcijos, vartojami medikamentai ar neurologinės ligos.

EFEKTYVU. Pasak urologo Mindaugo Danilevičiaus, TOT operacijos sėkmė siekia daugiau nei 90 proc. atvejų, todėl moterys šiuo greitu ir efektyviu šlapimo nelaikymo gydymo būdu labai patenkintos. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Statistiniai duomenys rodo, jog šlapimo nelaiko 50-90 proc. senyvo amžiaus vyrų ir moterų, gyvenančių ilgalaikės slaugos ir gydymo įstaigose. Apskritai apie pusė pacientų nutyli apie šį juos varginantį sutrikimą, kuris vėliau sukelia įvairių komplikacijų bei turi įtakos fizinei sveikatai, socialinei veiklai bei psichinei būklei. Jauname amžiuje šlapimo nelaikymas dažniausiai atsiranda dėl vienos priežasties, o vyresniame amžiuje šlapimo nelaikymas pasireiškia sergant keliomis ligomis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiomis su apatiniais šlapimo takais.

Skirtingos priežastys

Šlapimo nelaikymo tipai yra keli. Gali būti dirgli šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas krūvio metu ("stress-inkontinencija") ar mišrus tipas. Vyresnio amžiaus vyrams ir moterims būna ir praeinantis (ūminis) šlapimo nelaikymas dėl laikinai atsiradusių ligų ar būklių: infekcijos, delyro, depresijos, neurozės, sutrikusio judėjimo, vidurių užkietėjimo ar aplinkos pokyčių.

Dažniausiai pasitaikantis tipas - šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu ("stress-inkontinencija"), kai dėl dubens raumenų silpnumo dalis šlapimo nevalingai nuteka čiaudint, kosint, juokiantis, lipant laiptais, sportuojant ar keliant sunkesnį daiktą.

Antrajam, hiperaktyvios šlapimo pūslės, tipui priskiriami atvejai, kai, užėjus stipriam norui šlapintis, žmonės nespėja nubėgti iki tualeto. Tokiais atvejais tiriant pacientus urodinaminiu aparatu, nustatomos nestabilios šlapimo pūslės raumens kontrakcijos. Trečiasis tipas būna mišrus.

"Džiugu tai, kad šlapimo nelaikymas daugeliu atvejų yra pagydoma liga. Kuo anksčiau žmonės kreipsis pagalbos, tuo efektyvesnis bus gydymas", - pabrėžė M. Danilevičius.

Siekiant efektyvaus gydymo, pirmiausia nustatoma, koks šlapimo nelaikymo tipas vargina pacientą. Kiekvienam pacientui, besikreipiančiam dėl šlapimo nelaikymo, atliekamas šlapimo tyrimas. Vyresnių vyrų ir moterų, nelaikančių šlapimo, tyrimas yra kompleksinis: vertinama ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata, gyvenimo kokybė. Deja, vyresni žmonės, galvodami, kad šlapimo nelaikymas - tai dalis senėjimo proceso, į gydytojus nesikreipia ir nebūna tinkamai gydomi.

Kad atskirtų, kurį sutrikimą reikia gydyti, KUL Urologijos skyriaus medikai atlieka urodinaminį tyrimą. Kadangi kartais šlapimo nelaikymo gydymas medikamentais ir elgesio terapija neduoda reikiamo rezultato, pradėtas taikyti naujas gydymas botulino toksino injekcijomis, kurios užblokuoja nervinio impulso perdavimą į šlapimo pūslės raumenį, suretėja šlapinimosi dažnumas ir pagerėja šlapimo sulaikymas.

Nelaikant šlapimo fizinio krūvio metu taikomas kitas metodas - pošlaplinio raiščio implantacija. Sėkmingi rezultatai gydant šiuo metodu skyriuje siekia net daugiau nei 90 proc. atvejų.

Kreiptis į medikus neturi būti gėda

Gydymo tikslas - sumažinti šlapimo nelaikymo epizodus ar pasiekti, kad pacientai valdytų šlapinimąsi, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

"Gydymas - pakopinis, kompleksinis, dažnai operacinis. Pradedama nuo neinvazinių nemedikamentinių gydymo metodų, vėliau, jei nustatoma dirgli šlapimo pūslė, skiriama vaistų, o negavus norimų rezultatų ar tais atvejais, kai nustatomas šlapimo nelaikymas krūvio metu, operuojama.

Sėkmingai taikome efektyvų gydymo būdą - pošlaplinio raiščio implantaciją, kitaip dar vadinamą TOT (pošlaplinis raištis implantuojamas per optoratorines dubens kaulų angas) arba TVT (pošlaplinis raištis implantuojamas retropubiškai - išeinant į pilvo sieną) operaciją. Tai efektyvi, minimaliai invazinė operacija, per kurią padaromi du labai maži, apie pusės centimetro ilgio, pjūveliai kirkšnyse ar pilvo apatinėje dalyje ir vienas pjūvis makšties priekinėje sienelėje. Pastarojo išoriškai nesimato. Šios operacijos yra minimaliai invazyvios ir šiandien jos yra auksinis standartas gydant šlapimo nelaikymą.

Po šlaple įvedamas raištis, kuris ją pakelia ir taip sulaiko šlapimą. Tačiau indikacijas operacijai turi nustatyti gydytojas urologas, prieš tai būtinai atlikti šlapimo nelaikymo mėginius, cistoskopiją. Pati operacija trunka apie pusvalandį. Jos sėkmė siekia daugiau nei 90 proc. Jei per stipriai užveržiamas pošlaplinis raištis, reikia jį koreguoti. Tokiais atvejais moteriai atrodo, jog po šlapinimosi šlapimo pūslė nevisiškai ištuštėja, tarsi dar lieka šiek tiek šlapimo. Todėl bet kokiu atveju siekiant gerų rezultatų po operacijos kelias dienas stebime ligonę stacionare", - pasakojo gydytojas urologas M. Danilevičius.

Jo teigimu, komplikacijų skaičius po TOT operacijos labai mažas. Be to, ši operacija daug saugesnė nei kitos - itin svarbu tai, jog TOT operacijos metu neįmanoma pažeisti šlapimo pūslės ar stambesnių kraujagyslių. Medicininėje literatūroje rašoma, jog komplikacijų skaičius siekia vos 1-2 proc.

"Svarbu paminėti, kad įklotai - tai ne sprendimo būdas, tai tik pagalbinė priemonė kontroliuoti šlapimo nelaikymą. Kartais dėl vienų ar kitų priežasčių šlapimo nelaikymo vyresniame amžiuje nepavyksta pagydyti. Tokiais atvejais būtina užtikrinti gerą paciento priežiūrą ir slaugą, siekiant išvengti šlapimo nelaikymo komplikacijų. Pacientas neturi drovėtis ar jausti sumišimo dėl šio sutrikimo ir nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Kuo anksčiau pacientai kreipsis pagalbos, tuo efektyvesnis bus gydymas, nes po paskirto medikamentinio gydymo, taip pat po operacijos pasikeičia gyvenimo kokybė. Nebereikia galvoti apie šlapimo nelaikymą, įklotus, nemalonų kvapą, lytinis gyvenimas tampa visavertis", - sakė gydytojas urologas.

Kyla klausimas, kodėl taip mažai dėl šlapimo nelaikymo kenčiančių moterų kreipiasi į gydytojus.

"Moterys ne tik gėdijasi prabilti šia tema, bet dažnai nežino, kur ieškoti pagalbos, į kokį specialistą kreiptis. Kasdien nešiodamos įklotus, bando šią problemą spręsti pačios. Vėliau šlapimo nelaikymas tampa didžiule socialine problema, moterys vengia bendravimo, vakarėlių, pramogų, taip pat nukenčia jų lytinis gyvenimas. Baiminasi ne tik kitų, bet ir pačios savęs. O į gydytoją urologą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, dažniausiai prabėgus keleriems ar keliolikai metų nuo ligos pradžios", - komentavo gydytojas M. Danilevičius.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder