„Širdžių ligoninei“ - 25-eri

„Širdžių ligoninei“ - 25-eri

Prieš 25-erius metus balandžio 9 d. buvo atidaryta Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Per ketvirtį amžiaus keitėsi ligoninės išvaizda, ne kartą buvo atnaujinta įranga, kilo naujų iššūkių, tačiau tikslas visada buvo ir liko vienas - suteikti aukščiausio lygio pagalbą Vakarų Lietuvos gyventojams.

Likus vos kelioms dienoms iki ligoninės jubiliejaus kalbėjomės su jos vadovu dr. Jonu Sąlyga - apie ligoninės veiklos pradžią, įveiktus sunkumus ir ambicingus uždavinius ateičiai.

Jūsų įstaiga turi ilgą istoriją, ji veikė kitur ir kitokiais pavadinimais, o kokia buvo dabartinės Jūrininkų ligoninės pradžia?

Seniau tai buvo žinybinė įstaiga, vadinta Uosto, Žvejų ligonine, dar buvome Žvejų ir jūros darbuotojų transporto ligoninė, Centrinė baseino ligoninė. Bet tai jau istorija. 1994 metų balandžio 9 dieną atidaryta naujoji Jūrininkų ligoninė, kurioje iš karto pradėjo veikti visi skyriai, nors ir buvo labai sudėtingas laikmetis. Ekonominės blokados metais reikėjo užbaigti ligoninės statybą, įsigyti medicinos įrangos. Tai nebuvo paprasta. Statyba buvo pradėta dar sovietiniais metais, o užbaigta nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Daug institucijų sakė, kad trūksta pinigų, todėl atidaryti naują ligoninę buvo tikras iššūkis.

NORAS. "Aš norėčiau, kad Jūrininkų ligoninė ir toliau liktų saugus pacientų sveikatos uostas", - pasitikdamas ligoninės 25-metį sakė dr. Jonas Sąlyga. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Esame pirmoji ligoninė, atidaryta jau nepriklausomoje Lietuvoje. Greta statybų vienas svarbiausių darbų buvo suburti kolektyvą. Specialistų, kokių reikėjo naujai kuriamiems skyriams, Klaipėdoje nebuvo. Teko vilioti iš Vilniaus, Kauno. Labai rizikavau. Dabar galiu pasakyti, kad rizika ir sunkus darbas atsipirko - šiandien Vakarų Lietuvoje turime išskirtinę ligoninę, kurioje teikiamos aukščiausio lygio paslaugos, dažnu atveju vienintelės šiame regione, tai - intervencinė kardiologija, kardiochirurgija, onkohematologija ir kt.

Kodėl Klaipėdoje reikėjo kardiologijos ir kardiochirurgijos skyrių?

Kai dirbau poliklinikoje, mano gerą pažįstamą ištiko miokardo infarktas, bet jauno kapitono gyvybė užgeso greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į Kauno klinikas. Klaipėdoje tada nebuvo teikiamos tokios paslaugos. Todėl mano pagrindinis tikslas buvo kurti uostamiestyje modernią kardiologiją, širdies chirurgiją. Buvo nelengva įtikinti tuometinius Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus. Valdininkai norėjo, kad širdys būtų operuojamos tik Vilniuje ir Kaune. Tada pasitelkiau Lietuvos širdies chirurgijos korifėjus, garsius profesorius, akademikus Vytautą Sirvydį, Algimantą Marcinkevičių, kurie tuometiniam ministrui įrodė, kad žemaičių negalima skriausti, kad per kelis šimtus kilometrų nuo didžiųjų klinikų nutolusiame regione turi būti širdies chirurgija. Subūrus stiprią šio profilio specialistų komandą, vėliau atsirado ir angiochirurgija, širdies aritmijų skyrius. Galiu didžiuotis, kad tikrai nesame blogesni už Kauną ar Vilnių, o ligoninėje prieš 25 metus įkurti skyriai gyvuoja iki šiol. Kol kas nė vieno neteko uždaryti.

Kokia ligoninė yra šiandien, kai minimas 25-metis?

Pagrindinis ligoninės turtas - mūsų darbuotojai. Jų turime per 1 250. Tai išties didelė komanda. Smagu, kad su daugeliu kartu pradėjome kurti šią ligoninę ir einame tuo keliu iki šiol. Komanda keičiasi mažai. Tik vienas kitas gydytojas paliko ligoninę ir išvyko svetur, dažniausiai dėl šeiminių aplinkybių.

Galime pasidžiaugti ir dėl to, kad mūsų medikų atlyginimai yra vieni didžiausių Lietuvoje, pavyzdžiui, 2018 metų pabaigoje vidutinis gydytojų atlyginimas siekė 2 464 eurus.

Per tuos metus ligoninėje įsidarbino nemažai jaunų specialistų, kurie nuolat vyksta į Europos, pasaulio medikų kongresus, stažuojasi Vakarų Europos ligoninėse ir parsiveža daug naujų idėjų, kurias pritaiko čia. Džiaugiamės, kad mūsų ligoninė tarp universitetų studentų yra vienas geidžiamiausių darbdavių.

Sakyčiau, kad kaip aukščiausio profesionalumo pripažinimas yra Vakarų Lietuvoje būtent mūsų įstaigoje įkurti trijų klasterių - ūminio insulto, miokardo infarkto be ST pakilimo ir su ST pakilimu - centrai. Tuo labai džiaugiuosi būtent dėl pacientų - dabar jie žino, kur atvykti ištikus insultui ar infarktui, kur Vakarų Lietuvoje bus suteikta kvalifikuota aukščiausio lygio pagalba. Turime galimybę ne tik ištirpdyti, bet ir mechaniškai ištraukti trombą iš galvos smegenų kraujagyslių - tai šiuolaikiškiausi insulto gydymo būdai. Svarbiausia, kad pacientai kreiptųsi laiku.

Ar šių centrų, vadinamųjų klasterių, įkūrimas, buvo didžiausias pastarųjų metų iššūkis?

Taip, manau, tai buvo didžiausi iššūkiai ligoninei. Turime pačią moderniausią įrangą, kurią visiškai atnaujinome pasinaudodami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir įgyvendindami kitus projektus. 2018 metais įsigijome kompiuterizuotą tomografą, angiografą, kurie yra pagrindiniai įrankiai teikiant pagalbą ūmaus širdies ir galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo atvejais. Kalbant apie kitus iššūkius - beveik baigėme ligoninės skyrių remontus - liko sutvarkyti dalį Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus. Tai planuojame padaryti dar šiais metais. Svarbus ir baigtas ligoninės pastato apšiltinimo projektas - nemažai sutaupome šildymui skirtų lėšų, kartu iš esmės pasikeitė įstaigos išvaizda.

Remontai atlikti, įranga atnaujinta - kas toliau?

Statant ligoninę planuoti pacientų srautai nebuvo dideli, todėl priėmimo skyrius suprojektuotas labai mažas. Jau senokai "išaugome" iš jo galimybių, skyrius nebeatitinka poreikių, trūksta erdvės, todėl esame numatę Ligonių priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus priestato statybą. Išsiplėsime dar tūkstančiu kvadratinių metrų, kad pacientai atvyktų į šiuolaikišką skyrių. Apie tai svajojome jau seniai. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, jie beveik baigti. Tikimės, kad kitais metais pradėsime statybą.

25 metus kūrėte šią ligoninę būdamas jos vadovu. Kokią turite jos viziją, kokia galėtų būti ateities ligoninė?

Ateities ligoninė - tai moderniausios technologijos. Jos tobulėja ir mes nuo jų neturime atsilikti. Norime lygiuotis į geriausias klinikas. Tikiuosi, kad kai bus pastatytas priestatas, galėsime praplėsti ir ambulatorinių konsultacijų skyrių, nes nuolat daugėja pacientų, norinčių konsultuotis būtent pas mūsų ligoninės gydytojus. Galėsime dar labiau jiems padėti.

Jūsų ligoninė išsiskiria iš kitų, nes yra susijusi su menu ir menininkais - įstaigos koridoriuose, palatose, kabinetuose kabo daugybė paveikslų, esate išleidę meno albumų. Kaip tai dera su gydymu?

Medicina irgi yra menas. Vos pastačius ligoninę, susitikome su legendine klaipėdiete Sofija Kanaverskyte, kuri pasiūlė tas tuščias ir niūrias sienas papuošti meno kūriniais. Taip Klaipėdos krašto dailininkų darbai į mūsų įstaigą keliauja jau daugiau nei 20 metų. Kolekcija jau perkopė pusę tūkstančio darbų. Ligoninė yra tarsi gyva meno galerija. Manau, kad pacientams meno kūriniai, matomi palatose, koridoriuose, padeda greičiau pasveikti. Žmogus, atsidūręs ligos patale, yra jautresnis, pažeidžiamesnis. Jauki, meniška aplinka padeda jiems geriau jaustis ir greičiau sveikti, kelia teigiamas emocijas. Tai labai svarbu.

Ligoninės bendruomenė rinksis į gimtadienio šventę, o gimtadieniai neatsiejami nuo norų. Koks būtų jūsų, kaip vadovo, noras, susijęs su Jūrininkų ligonine?

Aš norėčiau, kad ligoninė klestėtų, kad tai, kas buvo padaryta, vystytųsi toliau, kad ligoninė progresuotų, kad medikai būtų gerbiami, kad kiltų jų savivertė, kad kiekvieno paciento širdyje degtų viltis, kad jie laiku gautų pagalbą, o Jūrininkų ligoninė ir toliau būtų jų sveikatos uostas.

SKAIČIAI

  • Ligoninėje šiuo metu yra 674 lovos.
  • Dirba 1 255 darbuotojai.
  • Vakarų Lietuvos (Klaipėdos teritorinė ligonių kasa) gyventojų gydoma 79,7 proc.
  • Per metus stacionare gydoma beveik 19 tūkst. pacientų.
  • Konsultuojama per 130 tūkst. pacientų.
  • Veikia padaliniai Palangoje ir Švėkšnoje.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder