Buvo pirmieji
Pastebėjusi, kad rinkoje esantys ortopediniai įtvarai netenkina kylančių paciento poreikių arba yra per daug sudėtingi bei pernelyg brangūs, ir išanalizavusi esamas megztų ortopedinių įtvarų alternatyvas, AB "Ortopedijos technika" nusprendė sukurti naujo tipo megztus įtvarus. Sėkmingai įgyvendinti projektą "Megztų ortopedinių įtvarų kūrimas" jai padėjo konsultacijos su Lietuvos ir užsienio specialistais bei nemaža išorės ekspertų komisija, prižiūrėjusi kūrybos procesą.
Tačiau dar didesne pagalba bendrovei tapo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. 1,3 mln. litų kainavusiam projektui įgyvendinti pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto "Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra" priemonę "Intelektas LT" Ūkio ministerija skyrė daugiau kaip pusę milijono litų.
Pasak bendrovės eksporto vadovės Editos Aleknavičiūtės, tokia parama padėjo ne tik laiku įgyvendinti projektą, bet ir kompleksiškai vykdyti mokslinius tyrimus bei į sudėtingą kūrybos procesą įtraukti išorinius ekspertus. Konsultuojantis su Lietuvos bei užsienio specialistais, pavyko sujungti audimo bei mezgimo technologijas ir išgauti unikalią įtvarų struktūrą.
Projektą įgyvendinti pavyko per dvejus metus. Per tiek laiko buvo sukurta 13 megztų ortopedinių įtvarų prototipų bei 6 galutiniai - 3 juosmens, kelio, čiurnos ir alkūnės įtvarai. Vėliau kolekciją papildė megzti riešo, kelių konstrukcijų kelio įtvarai, diržas nėščiosioms ir kiti gaminiai, o šiandien bendrovės klientai jau gali rinktis iš 13 modelių ir 2 spalvų megztų ortopedinių įtvarų.
Sunkus darbas atsipirko
Pirmiesiems Lietuvoje sukurti naujo tipo megztus įtvarus nebuvo lengva - daug darbų teko atlikti nuo pat pradžių.
Technologas Petras Stalionis šiandien prisimena, kad vienas svarbiausių bendrovės laukusių darbų buvo specialaus įtvarams megzti skirto įrenginio gamyba. Ši užduotis buvo patikėta Vokietijos pramoninių mezgimo mašinų gamintojo Inovacijų centro specialistams. Mezgimui skirto įrenginio programavimui ir valdymui teko įsigyti ir specializuotą programinę įrangą. Ir nors atrodė, kad bus galima kiek atsikvėpti, nuveikti dar reikėjo labai daug.
"Gana ilgai užtruko tinkamų siūlų paieška. Buvo išbandyta kelių pirmaujančių Europos gamintojų produkcija. Galiausiai buvo atrinktos 6 siūlų, susidedančių iš sintetinių ir natūralių pluoštų, rūšys, labiausiai tenkinančios mūsų poreikius. Kai įtvarų medžiagos struktūra buvo sukurta, specialistai Lietuvos tekstilės instituto sertifikuotoje laboratorijoje atliko jos tamprumo, laidumo orui, kūno drėgmės sugėrimo ir išgarinimo, atsparumo trinčiai bandymus. Tik po to buvo mezgami 3D kontūrinio formavimo gaminiai, vėliau juos reikėjo siūti, termodubliavimo metodu tvirtinti įvairias specialiai šiam projektui pagamintas pridėtines detales, kurios atlieka terapinę funkciją", - kalbėjo pašnekovas.
Pirmuosius bandomuosius prototipus bandė specializuotos gydymo įstaigos, vėliau šį procesą tęsė pacientų ir sportininkų organizacijos. Prototipams pasiteisinus, buvo kuriami galutiniai įtvarų modeliai.
Tačiau šiandien patirtas vargas po truputį pasimiršta. Bendrovė džiaugiasi galėdama pasiūlyti unikalius įtvarus, kurie savo savybėmis dažnai lenkia įprastus, o juos reabilitaciniu laikotarpiu po traumų, operacijų, reumatinių ligų atvejais, esant sąnarių problemoms, lėtiniams susirgimams ar traumų prevencijai dažnai renkasi ne tik jų pacientai, bet ir žinomi sportininkai.
"Žalgirio" krepšinio komandos gydytojas Vytautas Kailius pasakojo, kad sporto aikštelėje krepšininkai dažnai dėvi bendrovės megztus kelio įtvarus, kurie sportininkus apsaugo nuo traumų, leidžia stabilizuoti sąnarį ir užtikrina galimybę odai kvėpuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą