Gerkite kefyrą!
Atlikdami tyrimus mokslininkai nustatė, kad rūgštaus pieno produktuose yra ypatingų bakterijų, pasižyminčių raminamosiomis savybėmis. Ypatingai veikdama smegenis, bakterija mažina stresą ir nepagrįstas baimes. Tyrimais taip pat patvirtintas ypatingas smegenų ir skrandžio ryšys, kai pastarasis, padedamas nervų sistemos, nuolatos daro įtaką žmogaus savijautai ir net tam, kaip jis vertina aplinkinį pasaulį. Taigi, jei su skrandžio mikroflora viskas bus gerai, liūdesys praeis savaime.
Susireguliuokite apšvietimą!
Pavojinga ir pernelyg ryški šviesa, ir jos trūkumas. Itin ryški šviesa gali pabloginti streso situaciją ir net tapti paskata depresijai vystytis, mano JAV mokslininkai. Būtent todėl specialistai rekomenduoja visus svarbius sprendimus priiminėti užsitraukus užuolaidas. Bet ir ilgas buvimas tamsoje ar prieblandoje nuotaiką prastina. Specialistai atliko eksperimentą su žiurkėnais: graužikus padalino į dvi grupes ir patalpino į skirtingus narvus. Vienas narvas buvo paliktas saulės šviesoje 16 val., kitas - tik 8 val. Gyvūnėliai, kurie šviesoje buvo trumpiau, pradėjo nerimauti, prarado apetitą, o kitos grupės graužikai ir toliau buvo žvalūs ir linksmi.
Eikite į parduotuvę!
Moterų pomėgį vaikštinėti po parduotuves norint prasiblaškyti galima pagrįsti moksliškai. Apsipirkinėjimas išties gerina nuotaiką, ir ne tik moterims, bet abiejų lyčių atstovams. Teigiamas poveikis trunka ilgai, o neigiamas šalutinis poveikis nėra didelis, jei apskritai yra, įsitikinę amerikiečiai. Specialistai atliko šimtus apklausų prekybos centruose. Be to, su jais bendradarbiaujantys pirkėjai rašė dienoraščius, kuriuose aprašydavo savo elgesį parduotuvėse, nuotaikas, taip pat pirkinius, kurie juos džiugindavo arba nuvildavo. Žmonės, kurie į parduotuvę ateidavo prastai nusiteikę, buvo labiau linkę pirkti impulsyviai. Kad įsigijo prekę norėdami pakelti nuotaiką, prisipažino 62 proc. apklaustųjų. 28 proc. respondentų, priešingai, išleido pinigų kažkokio juos pradžiuginusio įvykio proga. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad pirkiniai, tapę savotiška „terapija“, dažniausiai pasirodydavo naudingi tiems, kurie juos įsigydavo nuotaikai pakelti: ūpas išties gerokai pasitaisydavo, nesukeldamas apgailestavimo arba kaltės jausmo.
Stebėkite savo laikyseną!
Atliekant mokslo tyrimus buvo nustatyta, kad žmonės, sėdintys tiesiai, savaime jaučiasi stipresni ir labiau pasitiki savimi. Sukumpusi nugara, nuleisti pečiai ir nukabinta nosis vargiai gali pagerinti nuotaiką.
Atsisakykite greitojo maisto!
Ispanų mokslininkai nustatė tiesioginį greitojo maisto ir depresijos ryšį. Tyrime per 6 mėnesius dalyvavo 9000 žmonių. Nustatyta: žmonėms, kurie maitinasi greituoju maistu, 51 proc. didėja depresijos rizika. Kuo daugiau racione greitojo maisto, tuo ta rizika didesnė.
Sportuokite!
Reguliarūs fiziniai pratimai - galinga apsauga nuo streso ir depresijos. Per treniruotę padidėjus kūno temperatūrai mažėja raumenų įtampa ir gerėja galvos smegenų kraujo apytaka. Be to, sportas padeda organizme gamintis vadinamiesiems džiaugsmo hormonams - endorfinams. Treniruojantis endorfinų lygis išauga 5 kartus ir baigus sportuoti išlieka aukštas dar pusantros valandos.
Užsirašykite į chorą!
Mokslininkai nustatė, kad kartu dainuojantiems žmonėms išsiskiria oksitocinas, kuris padeda atsipalaiduoti, atsitolinti nuo problemų, atsikratyti stresų. O be geros nuotaikos, choristai gauna dar ir gerą imunitetą. Dainuojant organizme gaminasi daugiau baltymų - imunoglobulinų - ir dėl to stiprėja imunitetas. Statistika rodo, kad mėgėjų ir profesionalių chorų dainininkai rečiau serga virusinėmis infekcijomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą