Kasmet aptinkama po kelis Lietuvoje pagamintų rūkytų žuvų ar rūkytų mėsos produktų mėginius, kuriuose sveikatai pavojingų nuodų kiekis viršija ES nustatytas ribas.
Didesnis teršalų kiekis daugiausia nustatomas mėginiuose, paimtuose iš mažais kiekiais gaminamų žuvų produktų tiekėjų, vasarą prekiaujančių pajūryje.
Inspektoriai kasmet nustato ir po kelias mėsos perdirbimo įmones, kurių rinkai tiekiamuose šaltai rūkytuose mėsos gaminiuose teršalų koncentracija viršija didžiausią leistiną normą.
Antai iš pernai Lietuvoje ištirtų daugiau kaip 30 mėginių daugiausia nuodingų medžiagų aptikta smulkių pajūrio įmonių tiekiamoje rūkytose žuvyse.
Trys iš keturių pažeidimų nustatyti Neringos įmonėse, vienas – Šilutės rajono įmonėje. Didesnis nei leistinas nuodingų medžiagų kiekis aptiktas rūkytuose karšiuose ir atlantinėse skumbrėse.
Sveikatai pavojingi nuodai, kurių leistina norma ES nuo 2014 metų rudens sumažinta 2,5 karto, veikia kaip kancerogenai, jų gali susidaryti žuvyse ar mėsoje rūkymo, kaitinimo metu esant tiesioginiam sąlyčiui su degimo produktais.
Atsisakė rūkytų gaminių
Varėnos rajono Nedzingės kaime tautinio paveldo mėsos gaminius ruošianti verslininkė Aldona Pigagienė prieš metus visiškai nutraukė rūkytų dešrų, kumpių ir lašinukų gamybą. Dabar įmonėje Dzūkijos kaime gaminami tik sūdyti ir vytinti mėsos produktai.
Pasak A. Pigagienės, rūkyti mėsos gaminiai populiaresni Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, o Dzūkijoje jie nelabai mėgstami. „Nutarėme, kad tik sūdysime ir vytinsime. O rūkytų produktų visiškai atsisakėme“, – prisipažino pašnekovė. Anksčiau A. Pigagienės įmonėje buvo dūmais rūkoma šoninė, nugarinė ir lašiniai. Jų atsisakiusi verslininkė nė kiek nenukentėjo.
Didesnis teršalų kiekis daugiausia nustatomas mėginiuose, paimtuose iš mažais kiekiais gaminamų žuvų produktų tiekėjų, vasarą prekiaujančių pajūryje.
Jos nuomone, rūkytų mėsos gaminių ir pirkėjai nebenori dėl sveikos gyvensenos, vis dažniau pageidauja įsigyti sūdytų ir vytintų. „Dabar lašinius, šoninę, dešras, nugarinę, – viską gaminame be rūkymo. Gal ir mes, dzūkai, labiau pripratę prie sūdytų ir vytintų gaminių. Kai pusę metų jais prekiavome Kėdainiuose, žmonės iš mūsų visai nepirko, pageidavo rūkytų. Ten visi mėgsta rūkytus mėsos produktus, o pas mus – apie Varėną, Alytų, Vilnių – mėgstmi sūdyti“, – Lietuvos regionų skonių skirtumus paminėjo verslininkė.
Natūraliai pagaminti sūdyti ir vytinti mėsos gaminiai, A. Pigagienės nuomone, yra sveikesni, juose nėra rūkymo karštais dūmais metu susidarančių kancerogeninių medžiagų, nėra ir konservantų, dedamų didelėse mėsos perdirbimo įmonėse.
„Net lyginti negalima. Vytintas ir sūdytas produktas kvepia, jaučiamas česnakas, o išrūkius – nei česnako, nieko nesijaučia. Kas tik pas mus atvažiuoja, visi prašo sūdytų lašinukų“, – prisipažino ūkininkė.
Dešros, kumpiai ir lašinukai Dzūkijos kaimo įmonėje, kurioje dirba 20 darbuotojų, rankomis gaminami pagal senolių receptūras tik iš šviežios Lietuvoje užaugintų kiaulių ir galvijų mėsos. Į juos dedama natūralių priedų (česnakų, svogūnų, morkų, džiovintų žolelių ir grybų, sūdytų voveraičių).
„Pas mus nėra jokių staklių ar sudėtingų įrenginių, tik mėsmalė, kimštuvas ir smulkintuvas. Dešras rišame siūlu – grynai kaimiškai, kaip senovėje darydavo. Ir nesiskundžiame: perka ir išperka. Perka ir lenkai, jie irgi mėgsta sūdytą ir vytintą mėsą. Lietuvoje ypač gerai parduodami sūdyti mėsos gaminiai“, – pasakojo verslininkė.
Anot jos, mėsos ir jos produktų vytinimas trunka 7–8 dienas, sūdymas – 10–11 dienų. Lašiniai ir šoninė įtrinami druska, o nugarinė sūdoma specialiai paruoštame marinate.
Keletą mėsos gaminių rūšių verslininkė rūko tik karštuoju būdu be malkų. Elektrinėje rūkykloje pamažu keliama temperatūra, ir tokiu būdu dešros tarsi išverda – be dūmo iš rūkstančių malkų. Šie karštai rūkyti produktai žymimi ženklu „Dzūkų gaminiai“, dalis jų parduodama „Maximos“ prekybos tinkle.
Nieko nekeitė ir nekeis
Daugiau kaip 25 metus žuvis gaudantis ir jas tradiciniu būdu rūkantis klaipėdietis Virginijus Jurkus pasakojo, kad sugriežtėjus reikalavimams nieko nekeitė: kaip rūkė žuvis alksnio ir juodalksnio malkomis, taip rūko iki šiol. Tikrintojai esą pažeidimų neranda. „Ką tu rasi, jeigu nieko nėra. Jeigu neįkiš, tai ir neras“, – kalbėjo verslininkas
V. Jurkus įsitikinęs, kad ES naujas normas įvedė ne dėl žmonių sveikatos, o siekdama išstumti iš rinkos smulkius verslininkus. „Kaip rūkiau, taip ir rūkau. Amerikos neišrasi. Tai nesąmonė (nauji reikalavimai – red.). Negali būti, kad mūsų senoliai per amžius rūkė žuvis ir nuodijo tautą. Tiesiog pramonė su naujomis technologijomis nori mus nubuksuoti ir įrodyti, kad esame asilai ir blogiukai. Tai politika, lobizmas, stambus verslas pramuša ir ateity pramuš sau naudingų sąlygų, nes ateitis yra jų, o ne tų, kurie rūko tradiciniu būdu“, – emocingai kalbėjo žvejys ir smulkus verslininkas iš Klaipėdos.
Anksčiau V. Jurkus prekiavo rūkytomis žuvimis prie Klaipėdos Pilies tilto, šiuo metu – šviežiomis žuvimis prie „Akropolio“. Anot jo, rūkytų žuvų paklausa iki šiol nemažėja. Kuršių mariose sugautų ir išrūkytų ešerių, starkių, karšių (rečiau – skumbrių ir ungurių) įsigyja ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai – veža lauktuvių į Vilnių ir kitur.
Palangoje neliko šviežių žuvų
Palangoje rūkytomis žuvimis daugelį metų prekiavęs Saulius Žulkus metė verslą, nes, kaip teigia, Palangoje neliko nei žuvų, nei žmonių. „Kontrolė velniška, o naudos – nedaug, – prisipažino jis. – Žmonių nėra, oro nėra. Baltijos jūroje žvejybos nėra. Žvejoti neleidžia audros ir vėjas. Žuvų šiemet nebuvo.“
Pasak palangiškio, tie, kurie kurorte prekiauja žuvimis, perka ją iš cechų, o šie žuvų įsigyja iš viso pasaulio. „Perka šaldytas žuvis ir paskui atšildo. O šviežių žuvų Palangoje nėra – otų nebuvo, žiobriai labai mažiukai, plekšnių irgi mažai, stintų truputį buvo, bet kainos kosminės. Per stintų šventę Palangoje už kilogramą stintų prašė 7 eurus, o Klaipėdoje – 10 eurų. Taigi ne Amerika“, – padarė išvadą pašnekovas.
S. Žulkus žuvis rūkė daugiau kaip 40 metų. „Rūkiau tik alksnio malkomis medinėje rūkykloje. Tai yra paveldas. Išmokau iš kitų palangiškių“, – pasakojo jis.
Prieš trejus metus vasaromis verslininkas per dieną parduodavo po 30 kilogramų rūkytų žuvų. Jų nusipirkti poilsiautojai patys atvykdavo į įmonę, esančią šalia kelio tarp Palangos ir Šventosios. Plekšnes, ešerius jūroje S. Žulkus su pagalbininkais žvejodavo pats, o karšius ir skumbres pirkdavo iš žvejų, kurie plaukioja mariomis.
Daugiausia pažeidimų Neringoje
Nuo 2014 metų rudens Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai dėl mažesnės teršalų koncentracijos rūkytuose žuvų ir mėsos produktuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo tada kasmet tikrina, ar rūkyti mėsos gaminiai ir žuvininkystės produktai neviršija ES nustatytų policiklinių aromatinių angliavandenilių (DLK) normų.
Iš pernai ištirtų 35 rūkytų žuvininkystės produktų keturiuose nustatytas DLK kiekis neatitiko Komisijos reglamento.
Trys iš keturių pažeidimų rasti Neringos įmonėse: visais atvejais leistina teršalų norma viršyta karštai rūkytuose karšiuose. Vienoje Šilutės rajono įmonėje didesnis nei leistina kancerogenų kiekis nustatytas karštai rūkytoje atlantinėje skumbrėje. Kai kuriuose mėginiuose nuodingų medžiagų koncentracija siekė 45,8 miligramo kilograme, o leidžiama norma yra 12.
„Didesnis šių teršalų kiekis nustatytas tik tuose mėginiuose, kurie paimti iš mažais kiekiais gaminamų žuvininkystės produktų tiekėjų, vykdančių sezoninę veiklą vasaros metu vietinėje rinkoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Mantas Staškevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas.
Pasak jo, įmonėms nurodoma sugriežtinti rūkytų žuvų kontrolę, pakartotinai įvertinti technologinį žuvų rūkymo procesą ir rūkymui naudojamas medžiagas, atlikti pakartotinius tyrimus, taikomos tiekimo rinkai ribojimo priemonės.
„Pagrindinė priežastis, kodėl padidėjo policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis rūkytuose žuvų gaminiuose, galbūt yra šlapia mediena su žieve“, – spėjo M. Staškevičius.
Jo teigimu, praktika ir kontrolės rezultatai parodė, jog DLK normą galima išlaikyti pakoregavus rūkymo procesą – rūkymui naudoti tinkamos kokybės medieną, trumpiau rūkyti, tinkamai įrengti ir prižiūrėti rūkyklą.
2016 metais veterinarijos inspektoriai ištyrė 30 pavadinimų tradiciškai dūmais rūkomų mėsos gaminių. Šešių pavadinimų šaltai rūkytuose mėsos gaminiuose benzoapireno koncentracija viršijo didžiausią leistiną normą. Trimis atvejais DLK koncentracija viršijo didžiausią leistiną normą nuo 14 iki 30 miligramų kilograme, o didžiausia leidžiama koncentracija yra 12 miligramų.
Pataria valgyti saikingai
Medicinos mokslų daktarės gydytojos dietologės Editos Gavelienės nuomone, neteisinga teigti, kad rūkyti mėsos ar žuvų produktai sveikesni už vytintus ir sūdytus. „Tikrai ne. Ir vieni, ir kiti turi gana daug sveikatai nepalankių komponentų. Rūkytuose mėsos gaminiuose, be druskos, dar yra benzopireno, benzaantraceno, benzobfluoranteno, chrizeno ir kitų teršalų, atsirandančių rūkant mėsą. O vytintuose ir sūdytuose gaminiuose labai gausu druskos“, – sakė ji.
Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį, kad nei rūkyti, nei vytinti mėsos produktai nėra žalingesni ar sveikesni vieni už kitus. „Tai perdirbti mėsos produktai, rekomenduojama vartoti tik tam tikrą jų kiekį“, – sakė ji.
Vis dėlto į klausimą, kad gal iš viso nepatartina vartoti perdirbtų mėsos produktų, gydytoja atsakė neigiamai. „Jokiu būdu. Racionas turi būti kuo įvairiausias. Žmogus turi turėti galimybę pasimėgauti įvairiausiais maisto produktais. Tik reikėtų vartoti tam tikrais kiekiais: rūkyti, vytinti ir sūdyti mėsos ir žuvų gaminiai neturėtų būti kasdienis, gausiai vartojamas produktas“, – aiškino ji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą