Rugpjūtį - daugiau geliančių vabzdžių

Kaip elgtis, jeigu įgėlė bitė, vapsva ar širšė? Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pataria pirmiausia žinoti, ar žmogus yra alergiškas vapsvos ar bitės įgėlimui.

"Jeigu nealergiškas, jam tiesiog būna daugiau panikos ir išgąsčio, o rimtos pagalbos nereikia. Tada įgeltą vietą reikia atšaldyti, kad mažiau tintų. Jeigu yra galimybė - uždėti ledo, jeigu nėra, tai atvėsinti kitomis priemonėmis", - sakė N. Dambrauskienė.

Jeigu geluonis yra matomas, jį reikia ištraukti - pabraukti prispaudus kokį nors kietą daiktą, kad ir banko kortelę, stipriai prie odos ir pašalinti geluonį, o tada stebėti nukentėjusiojo būklę. Jeigu atsiras stiprus širdies plakimas, galvos svaigimas, bėrimas, juo labiau jeigu pradėtų tinti veidas, ar blogiausiu atveju pasunkėtų kvėpavimas - reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.

"Jeigu kitam įgėlė, reikia paklausti, ar žmogus yra alergiškas ir galbūt jis su savimi nešiojasi adrenalino. Tokiems žmonėms kuo skubiau reikėtų suleisti adrenalino, nes pats žmogus jau paprastai jo susileisti nebegali.

Jie atrodo kaip vienkartinio naudojimo švirkštai, labai paprasta suleisti, todėl reikėtų kuo skubiau pagelbėti.

VILIOJA. Vabzdžius vilioja palikti maisto produktai ar jų likučiai.

Asociatyvi Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Apie sterilumą jau kalbos nėra, svarbiausia greitai padaryti injekciją. Tie žmonės, kurie yra alergiški, paprastai turi su savimi adrenalino", - aiškino vyr. gydytojo pavaduotoja N. Dambrauskienė.

Patiems naikinti nepataria

Vasarą neretai žmonėms tenka tvarkytis su širšių kaimynyste. Jas pritraukia namų plyšiai, neįstiklintuose balkonuose padėti baldai, garažai, palėpės. Problemų pradeda kilti, kai širšių šeima gausėja, o ant žmonių stalo paliekamas maistas, gėrimai, jų likučiai.

"Širšės rugpjūtį ir rugsėjį yra pagrindinis kenkėjas. Šiuo laikotarpiu susidariusios jų didžiausios kolonijos ir todėl dažniausiai susiduria su žmogumi. Jų daug, jos ieško maisto ir atskrenda prie stalų", - pasakojo kenkėjų kontrolės "Dezinfa" paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.

Tačiau ne visada reikia naikinti susidariusį lizdą. Pirmiausia reikia įvertinti situaciją, ar širšės kelią grėsmę žmogui.

Kai kurios širšių rūšys linkusios įsikurti toliau nuo namų - apleistame inkile, medžio drevėje ar net graužiko urve. Su jomis žmogus rečiau susiduria.

Bitės įsikuria keliems sezonams, o širšės sukuria lizdą tik vienam sezonui, o rudenį žūsta. Žiemoti lieka tik motinėlės.

"Jeigu įmanoma išvengti artumo su širšių lizdu, tarkime, kažkur pastogėje girdimas dūzgimas, tačiau jos nepatenka į gyvenamąsias patalpas, o tik skrenda savo keliais - būtinybės naikinti lizdo nėra ir šį sezoną bus galima gyventi kartu. Jeigu, pavyzdžiui, lizdas yra terasoje, kurioje mėgstama pavakaroti ir tai pritrauks širšes iš artimiausio lizdo. Tada iškyla konfliktinės situacijos. Jeigu yra lizdas virš durų, virš lango, nori nenori jos pateks į patalpas. Tada niekam nebūna malonu, kai širšės skraidžioja namuose. Tačiau jeigu tai yra ūkinis pastatas, galima tada išvengti konflikto", - pasakoja "Dezinfos" paslaugų vadovas L. Grigaliūnas.

Neprofesionalams lizdus naikinti patiems nepatartina, ypač rugpjūtį, kai lizdai yra patys didžiausi, o vabzdžių - gausiausia.

"Naikindami jas keliame joms tiesioginę grėsmę ir, žinoma, širšės tai priima kaip iššūkį.

Reikia turėti tinkamas apsaugos priemones ir reikiamų žinių. Jeigu žmogus pastebėjo gegužės mėnesį, kad ta širšė skraido, ar net atranda mažą lizdelį pastate, tada gali pats susidoroti.

Pirštines apsimauna ir tada tą lizdelį gali pašalinti be jokios rizikos, kad bus sugeltas. O vasaros metu lizdo dydis ir vabzdžių skaičius auga, šiuo metu vienareikšmiškai siūlau kviesti specialistus", - perspėjo "Dezinfos" paslaugų vadovas L. Grigaliūnas.

INFORMACIJA

Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas, šie simptomai dažniausiai išnyksta per kelias valandas. Tačiau pasitaiko, kad tinimas, niežulys ir skausmas sustiprėja antrą ar net trečią dieną, ypač jei įgelta į koją ir žmogus dirba stovimą ar sėdimą darbą.
Nealergiškiems žmonėms pavieniai bičių ar vapsvų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą. Esant daugybiniams įgėlimams reikėtų kreiptis į medikus. Įgėlus daugiau kaip 100 bičių būdinga sisteminė organizmo reakcija, kuri pasireiškia viduriavimu, pykinimu, raumenų, sąnarių skausmais, sąmonės išnykimu ir negydant gali baigtis mirtimi. Aprašyti mirties atvejai įgėlus daugiau kaip 500 bičių.
Alergiškiems žmonėms pavojingas ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali sukelti anafilaksines reakcijas ir net mirtį. Deja, tai, kad yra alergiškas, žmogus dažniausiai sužino tik įgėlus vabzdžiui. Gali atsirasti viso kūno odos bėrimas, dusulio priepuolis, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis šokas. Ir jei žmogus alergiškas, kiekvienas pakartotinis įgėlimas gali sukelti vis stipresnę reakciją. Dėl to reikia kreiptis į gydytoją alergologą, kuris paskiria tinkamiausią gydymą. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada turi nešiotis gydytojo paskirtų vaistų.