Prostatos vėžys: ne išgyventi, o gyventi

Prostatos vėžiu susirgę vyrai gydytojams kelia naujus reikalavimus – jie nori ne tik išgyventi, bet gyventi visavertiškai, nejausdami nei ligos simptomų, nei gydymo padarinių. Specialistai teigia, kad gera paciento gyvenimo kokybė – šiuolaikinės medicinos prioritetas.

Nustatė profilaktinio tyrimo metu

Kauno marių laivo, plukdančio 150 žmonių, kapitonas Ignas Mažukna baigė kelionių sezoną ir vėl laukia gegužės, kai galės skrosti bangas.

„Nejaučiau nieko blogo nei tuomet, nejaučiu ir dabar“, – sako 54-erius metus po marias plaukiojantis I. Mažukna.

2013-aisiais I. Mažukna, kaip ir dera kiekvienam 67-erių vyrui, pagal atrankinės priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nuėjo pasitikrinti kraujo. Rezultatas, deja, nebuvo geras – PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekis buvo per didelis.

Kapitonas Ignas Mažukna

„Kreipiausi į Kauno klinikų specialistus. Jie ištyrė ir pasakė, kad nieko blogo nėra, bet ėmė stebėti mane – nustatytu laiku turėjau atlikti tyrimus“, – prisimena ligos pradžią kapitonas.

Praėjus metams, vyras jautėsi gerai, tačiau PSA rodiklis padidėjo, todėl gydytojas nusprendė atlikti prostatos biopsiją. Šis tyrimas parodė, kad I. Mažukna serga I stadijos vėžiu. Jam skyrė vaistų. Galiausiai pernai gruodį, kai liga neatsitraukė, pasiūlė taikyti radikalesnį gydymą.

„Man paaiškino, kokie gydymo būdai galimi, – sako I. Mažukna. – Pasirinkau operaciją. Mano jaunystės draugas, su kuriuos ryšius palaikau iki šiol, prieš 7-erius metus susirgo prostatos vėžiu ir buvo operuotas. Dabar puikiai gyvena ir džiaugiasi. Jis man buvo pavyzdys.“

Kapitonas teigia, kad tą minutę, kai sužinojo, jog jam reikia sudėtingesnio gydymo, buvo neramu, tačiau greitai susitaikė ir netgi norėjo, kad viskas būtų atlikta greičiau. „Nėra ko bijoti, operacija nėra nei labai skausminga, nei labai sudėtinga – yra blogesnių operacijų, – sako vyras. Aš ne pirmutinis ir ne paskutinis. Raginu visus vyrus, jeigu tyrimai blogi, gydytis kuo greičiau. Nereikia laukti, kol bus visai blogai.“

Po operacijos praėjo beveik metai, I. Mažukna jaučiasi puikiai – tyrimai geri ir po operacijos buvusios komplikacijos – šlapimo nelaikymas – savaime mažėja. Anksčiau jis turėjo tikrintis kas tris mėnesius, o dabar gydytojai nusprendė, kad liga traukiasi, tad pas juos reikia atvykti tik kas pusę metų.

„Kalbėjausi su daug vyrų, kurie nesuvokia kokia jų situacija, – reikia daryti tyrimus ir žiūrėti, kas darosi, nelaukti, kol bus blogai. Norisi gyventi“, – tvirtina I. Mažukna.

Gydyti ar stebėti?

„Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa lėmė tai, kad vis daugiau vyrų nustatome ankstyvą prostatos vėžį. Daliai vyrų, kurių vėžys kliniškai nereikšmingas, nereikia radikalaus gydymo. Tokiems pacientams rekomenduojame aktyvią stebėseną“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.

Prof. Mindaugas Jievaltas

Aktyvi stebėsena reiškia, kad vyras nustatytu laiku turi atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Jeigu šis tyrimas parodo, kad liga suaktyvėja, tuomet gydytojai spendžia, ar pradėti pacientą gydyti.

Profesorius teigia, kad tokią taktiką specialistai renkasi todėl, kad būtų išsaugota normali paciento savijauta, – bet koks radikalus gydymas – operacija ar spindulinė terapija – gali turėti nepageidaujamų poveikių, kuriuos vyras gali jausti visą gyvenimą.

Visai kitaip yra, jeigu gydytojai nustato progresavusį, kliniškai reikšmingą vėžį, arba pacientui yra rizikos veiksnių. Tuomet iš karto rekomenduojamas radikalus gydymas.

Prioritetas – gera savijauta

Prostatos vėžys – klastingas. Netgi progresavus ligai vyrai nieko blogo nejaučia. Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda tik tada, kai liga išplinta.

„Dažniausiai tai būna kaulų skausmai – stuburo ar dubens srityje, arba žmogaus jaučia visų kaulų skausmus. Tokie vyrai labai kenčia“, – teigia prof. M. Jievaltas.

Išplitęs, užleistas prostatos vėžys dabar nustatomas maždaug 10 proc. vyrų, kurie pirmą kartą ateina pasitikrinti.

„Deja, išplitusio vėžio išgydyti negalime. Tačiau galime pailginti šių žmonių gyvenimą ir sumažinti ligos simptomus – ir hormonų terapija, ir chemoterapija sumažina skausmus ir gerina savijautą. Tai mūsų svarbiausia užduotis“, – tikina specialistas.

Dėl šios priežasties keičiasi tokių ligonių gydymo taktika – vos nustačius ligą, šiems pacientams skiriamas maksimalus gydymas. Ši nauja tendencija duoda puikių rezultatų – yra ligonių, kurie, ligai išplitus, ne tik gyvena ilgus metus, bet ir nejaučia kankinančių ligos požymių. Jie gali džiaugtis gyvenimu.

Didžiausios vyrų baimės

Neretai vyrus vengti gydytojų skatina baimė, kad dėl gydymo jie nelaikys šlapimo ar sutiks erekcija.

„Po operacijos apie 15 proc. vyrų gali būti šlapinimosi sutrikimų, gali nesulaikyti šlapimo. Deja, tokių komplikacijų negalime numatyti“, – teigia prof. M. Jievaltas.

Išvengti šlapimo nelaikymo galima renkantis kitą gydymo būdą – spindulinę terapiją. Tačiau ir po jos pacientai gali patirti sutrikimų – 15–20 proc. vyrų skundžiasi pospinduliniu cistitu – dažniau šlapinasi, kartais skausmingai, kraujuoja. Tai irgi daro neigiamą įtaką gyvenimui. Tokius sutrikimus sunku koreguoti.

„Jeigu po operacijos nutinka, kad pacientas nelaiko šlapimo, problemą galima išspręsti“, – ramina profesorius.

Nuo šio rudens Lietuvoje jau implantuojami dirbtiniai sfinkteriai. Vyrams, kurie visiškai nelaiko šlapimo, juos centralizuotai perka ir per gydymo įstaigas paskirsto ligonių kasos. Urologai su ligonių kasomis derasi ir dėl pošlaplinių raiščių implantų kompensavimo metodų. Tiems, kurie gali juos nusipirkti, operacijos jau dabar atliekamos.

Po operacijos kai kuriuos vyrus gali ištikti erekcijos disfunkcija, tai ypač svarbu jaunesniems vyrams. Tačiau ir juos prof. M. Jievaltas ramina: „Yra priemonių, kuriomis galime koreguoti erekcijos disfunkciją, tai geriamieji ir leidžiamieji vaistai, implantuojamieji protezai.“

Specialistas pabrėžia, kad vis daugiau vyrų gali pasigirti po operacijos pasiekę visus tris pagrindinius tikslus – kontroliuoja ligą, gerai laiko šlapimą ir išsaugo erekciją.

Vis dėlto vyrai turėtų atkreipti dėmesį, kad šlapimo laikymas ir erekcija priklauso ne vien nuo vėžio gydymo, bet ir nuo amžiaus. Vyresniųjų raumenys silpnesni, jie mažiau juda, mankštinasi. Jeigu vyras serga cukriniu diabetu, ateroskleroze, turi antsvorio, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, serga hipertenzija, jis negali tikėtis, kad lytinės sistemos veikla bus puiki. Kraujagyslinės priežastys tokiu atveju labiau lemia erekcijos sutrikimus nei prostatos vėžio radikalaus gydymo būdai.

Reklama