Plaučių vėžys – liga su daugeliu veidų

Šalyje įvedus karantiną, kai kurie žmonės nesikreipia į gydytojus, manydami, kad pas juos sunku patekti ir kad jiems pavyks „pralaukti“ sudėtingą metą. Iš tiesų gydytojai dirba dar aktyviau nei iki karantino. Jie teigia, kad laukti negalima, ypač jei yra tikimybė, kad gali užpulti onkologinė liga. Kai kurių rūšių vėžys, pavyzdžiui, plaučių, vystosi labai greitai, tad po karantino į gydytoją kreiptis gali ir nebereikėti.

Išgelbėjo tris kartus

Prieš devynerius metus Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui buvo nustatytas III stadijos plaučių vėžys. Sužinojęs diagnozę, vyras metė rūkyti, o gydytojai ėmė gydyti pagal tuometinius reikalavimus – operavo, skyrė chemoterapiją ir spindulinę terapiją.

Liga atsitraukė, bet vyras nustatytu laiku tvarkingai tikrinosi. Praėjus penkeriems metams, vieno tokio tikrinimo metu gydytojai kitame jo plautyje rado naują naviką. Ligonis vėl buvo operuotas ir vėl skirta chemoterapija. Dar po trejų metų gydytojai vėl plautyje nustatė I stadijos vėžį, ir vyras vėl operuotas.

„Šitaip laiku atliekant tyrimus žmogus buvo išgelbėtas tris kartus. Jei nebūtų tikrinęsis, tikriausiai liga būtų pasibaigusi kitaip“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Bėda ta, kad plaučių vėžys dažnai ne tik labai piktas, bet ir klastingas – daugumai žmonių jis nustatomas išplitęs, nes nėra jokių specifinių požymių, kurie skatintų įtarti prasidedančią ligą. Kadangi plaučių vėžys nustatomas vėlai, penkerius metus vidutiniškai išgyvena tik kas dešimtas ligonis. Pavyzdžiui, 2015 m. ši liga buvo naujai nustatyta 1 501 žmogui, o mirė net 1 346.

Dėl šios priežasties vis daugiau išsivysčiusių Vakarų valstybių ima diegti plaučių vėžio ankstyvosios patikros programas ir jose kviečia dalyvauti rizikos grupių žmones.

Gydytojas A. Česas teigia, kad didžioji dauguma žmonių plaučių vėžiu suserga dėl ilgalaikio tabako rūkymo. Kita dalis žmonių suserga, nes dirba ar gyvena kenksmingomis sąlygomis – įkvepia asbesto, silicio, dervų. Tačiau yra ir apie 10–15 proc. žmonių, kurie niekuomet nerūkė ir nebuvo kenksmingose sąlygose. Dažniausiai tai moterys. Specialistai mano, kad jų ligą gali lemti genai.

„Kai atsirado galimybė pažvelgti į ląstelių vidų, sužinojome, kad plaučių vėžys nėra vienodas. Tai liga su daugeliu veidų, – teigia onkologas. – Šiandien pasakyti, kad žmogus serga plaučių vėžiu, neužtenka, turime nustatyti visus jo taikinius, kurie padėtų geriau gydyti ligonį.“

Vėžys vėžiui nelygu

Tam, kad ligoniui būtų parinktas tinkamiausias gydymas, specialistai turi atlikti daug tyrimų ir nustatyti, kokiu plaučių vėžiu jis serga.

Anksčiau būdavo nustatomi tik du plaučių vėžio tipai. Dabar liga skirstoma į daugiau tipų ir net potipių. Ir tai dar ne viskas – gydytojai tiria ir vyraujančias mutacijas. Nuo to priklauso, ar liga pikta, ar ji vystosi greitai. Be to, kiekvienos rūšies vėžys turi būti skirtingai gydomas.

Visų pirma gydytojai naviką stengiasi išoperuoti. Sergantiems išplitusiu vėžiu būtinas sisteminis gydymas. Kai kurie ligoniai gydomi tik chemoterapija. Jei nustatomos tam tikros genų mutacijos, skiriama taikinių terapija, jei tokių mutacijų nėra, imunoterapija, kuri „išmoko“ ligonio imunines ląsteles atpažinti vėžio ląsteles ir jas pulti. Jei ir šis gydymas nėra pakankamai veiksmingas, skiriama imunoterapija su chemoterapija.

Šie vaistai sergantiems plaučių vėžiu suteikė vilčių: prieš dešimt metų išgyvendavo maždaug metus, imunoterapija gydomi ligoniai vidutiniškai gali gyventi 30 mėnesių, o gydomi imunoterapija su chemoterapija – 22 mėnesius. Penkerių metų išgyvenamumas yra įspūdingas – maždaug trečdalis pacientų yra gyvi.

Gydytojas pabrėžia, kad šiuolaikinis gydymas tapo lengvesnis – šalutiniai poveikiai nebe tokie sunkūs, kaip chemoterapijos.

Kada laikas pas gydytoją

Gydytojo A. Česo teigimu, į šeimos gydytoją reikia kreiptis kuo greičiau, tik pajutus kokius nors simptomus plaučiuose, tam, kad būtų atliktas radiologinis plaučių tyrimas. Jeigu šis tyrimas leis gydytojams įtarti onkologinę ligą, ligonis bus nusiųstas pas plaučių ligų specialistą.

„Nors šiuo metu yra karantinas, tačiau visi tyrimai atliekami, konsultacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nenutrūko nė vienai dienai. Ir onkologai, ir pulmonologai konsultuoja per atstumą ir tiesiogiai. Daug tyrimų dėl onkologinių ligų galima atlikti saugiai, net ir be kontakto su šeimos gydytoju“, – tvirtina A. Česas.

Visuose didžiųjų miestų onkologijos centruose, taip pat ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, veikia „žalieji koridoriai“ – ligoniams padeda atvejų vadybininkai. Jie ligonius, kuriems įtariama onkologinė liga, registruoja atlikti tyrimus pagal skubumo poreikį ir kone už rankos nuveda pas specialistus.

„Tačiau daugelis kažkodėl mano, kad reikia palaukti iki karantino pabaigos. Onkologiniams ligoniams po karantino gali nebereikėti kreiptis į gydytoją“, – teigia A. Česas.

Gydytojas mano, kad buvo padaryta klaida sustabdžius onkologinių ligų išankstinės patikros programas. Dėl to po karantino gali būti užleistų ligų šuolis.