Šeši įsakymai nuo slogos
Garsus Lietuvos gydytojas, žurnalo "Sveikata" redaktorius Antanas Garmus štai ką rašė apie slogą 1934 metais*:
"Žiemą daugelį kankina sloga, kuri neretai pasidaro kitų ligų priežastimi. Nors sloga ir laikoma menka liga, bet ji bent dvi savaites smarkiai žmogų iškamuoja.
Anglai apskaičiuoja, kad jiems sloga padaranti kasmet po 15 milijonų svarų sterlingų nuostolio, nes Anglijoj dėl blogo oro daugumas nuolat serga sloga.
Todėl Anglijoj lyg per balsavimus dalyjami milijonai lapelių, kuriuose surašyti šie šeši nuo slogos įsakymai:
1) būk kiek galint ilgiau ore;
2) kasdien pasivaikščiok;
3) dažnai vėdink kambarį;
4) žiemą nenešiok nei perdaug plonų, kad kiaurai pereitų šaltis, rūbų nei perdaug storų, kai nebegali išgaruot prakaitas;
5) nešiok neperšlampamus batus;
6) valgyk daug daržovių ir vaisių."
Uždegimai
Naudingų patarimų įvairioms ligoms gydyti yra 1927 m. Šiauliuose išleistoje V. Dzinzelieto knygoje "Kai kurios žmonių ligos ir kaip jas gydyti arba Daktariška knyga".
"Visose ligose - uždegimuose, sutinimuose, viduriavimuose (trydoje) labai sveika avižinis vanduo gerti.
Tą vandenį šitaip daro: nuplovus nuo dulkių vandeniu gorčių (2,8 litro. - Red. past.) avižų reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti, kol atšals.
Atvėsus, vandenį per audimą nusunkti ir duoti ligoniui tą vandenį gerti; jis vėsina karštį, ir priduria stiprumo.
Jei ligonis trūksta rūkšties, tai reikia atvirinus į karštą vandenį įmerkti duonos plutą ir ataušus, galima duoti ligoniui gerti. Su tokiu vandeniu niekuomet ligoniui nepakenksi.
Jį galima, jei ligonis nori, truputį pasaldyti; jis karštį naikina ir maistingumo priduoda.
AVIŽŲ vanduo. Dar Hipokratas siūlė gerti avižų nuovirą kaip arbatą. Šis nuoviras stiprina organizmą.
Dusuliu sergant ir krūtinę bei plaučius skaudant, labai naudingas šitoks gėralas: į molinį paliavotą indą, įpylus vandinio, prikaisti prie ugnies; kaip užvirs ir pradės kunkuliuoti, reikia įmesti saują ruginių miltų ir nemaišant nuo ugnies nukaisti; atvėsus uždengtam puodui, reikia nuvalyti sėlenas ir tą vandenį gerti; toks vandenėlis mažina kosulį."
V. Dzinzelietas taip pat pataria, ką daryti kilus bėdų dėl šlapimo pūslės: "Užstojus šlapumui, reikia paimti petruškų lapų, išvirinti trijose stiklinėse vandens, kol nuvirs viena stiklinė, tada ataušus gerti po pusę stiklinės, kol šlapumas prasimuš."
Susirgęs pūslės uždegimu, "ligonis turi gerti labai daug vandenio, kol tą ligą turi, ir saugotis tokių valgių, kuriuose randasi per daug druskos, uksuso (acto), pipirų ir t. t.
Bet svarbiausias dalykas: ligonis turi visiškai prisilaikyti nuo alkoholiškų (svaiginančių) gėrymų."
Jeigu paleido vidurius, patariama nenumoti ranka: "Žmogaus viduriai yra visas gyvenimo pamatas. Sugedus viduriams, turi sugriūti visas žmogus. <...> Gydantis reikia susilaikyti nuo stiprių ir riebių valgių, o valgyti tik miežines kruopeles su sviestu užkultas, kvietinį ragaišį ir tyrą vandenėlį."
PETRAŽOLIŲ lapų arbata tinka sutrikus šlapimo pūslės veiklai
Vadinamajai rožei (infekcinis alerginis odos uždegimas) gydyti "reikia paimti dvi saujas sėmenų (lininių), užpilti puodelyje stikline vandens ir virti, kol pasidarys gliti košė.
Paskui iškrėsti ant skuduro, truputį palyginti ir dėti karštą, kaip tik galima pakęsti, prie rožės.
Kaip atauš, reikia kitą porciją sėmenų turėti sušildžius ir vėl dėti.
Taip gydant, per naktį rožė prapuola."
Profilaktiškai "gripo epidemijos laiku reikia palaikyti burnos švarumą, dažnai plaujant ją antiseptiniais skiediniais - boro rukšties, vandenylio peroxydu, bertoleto druska ir t. t. ir vengti viso to, kas gali susilpninti žmogaus organizmą, ypatingai nušalimo, badavimo ir nuvargimo."
PERŠALIMO ligų piko laikotarpiu ne tik dažniau plaukite rankas, bet ir skalaukite burną antiseptiniais skysčiais, pavyzdžiui, bazilikų, šalavijo, pušų šakelių nuoviru arba tiesiog šiltu vandeniu su citrina.
Sveikos akys
1912 m. išleistoje knygoje "Daktaras bei mokslas apie sveikatą" V. Biržiška pataria, kaip išsaugoti sveiką regėjimą. Knygos leidėjas - "The Philadelphia Medical Clinic".
* Visada laikyk savo galvą aukštyn pakėlęs, kaip skaitai.
* Niekada neskaityk, kai saulės šviesa-spinduliai atsimuša tiesiog į skaitymą.
* Niekada neskaityk sėdėdamas priešais šviesą.
* Tegul šviesa puola-būva iš užpakalio link, labjau per kairį petį.
* Neskaityk atsigulęs, nes kraujas labjau puola į galvą ir gadina akis.
* Netrink akių su rankomis, nečystu abrūsu-rankšluosčiu, skepetaite ar kokiu purvinu skurliu.
Klausiate-atsakome
Skaitytojų klausimai, adresuojami įvairių leidinių redakcijoms, nėra naujas reiškinys.
Tokią bendravimo formą galima rasti žurnale "Sveikata", kurį redagavo minėtas gydytojas A. Garmus. 1935 m. antrajame numeryje skaitytojai gydytojo teiraujasi tokių dalykų, kurie aktualūs ir šiandien.
"Esu 30 metų. Dažnokai, ypač jei ilgiau skaitęs ar rašęs, iš miego prabundu tartum išgąsdintas; tada jaučiu neramumą, širdies tankų mušimą ir tokį jausmą, kad artinasi gyvubės galas.
Tada norisi tikybos pagelbos, bet jos, deja neturiu ir nerandu (ir pavydžiu ją turintiems!). Ar čia nebus vad. "širdies liga"?
Vidurius turiu amžinai kietus, hemorojus kaip reikiant! Kaip gydytis?"
Atsakymas: "Tamstos aprašyti sveikatos trūkumai gali būti dėl įvairių priežasčių.
Todėl, norint nustatyti tikslus gydymas, reikalinga pirmiau ištirti širdis, kraujas, nervai, virškinimo įtaisai ir t. t. (Gal yra neurozės reiškinių, gal vidurių kirminų, gal miokarditas, gal daug vartojama kavos, degtinės, tabakos.)
Iš aprašymo galima spręsti, kad Tamsta turi mažakraujystę ir silpnokus virškinimo įtaisus. Kai ištinka naktimis priepuolis su širdies smarkiu plakimu, tai tada ant širdies srities uždėti šaltas kompresas, giliau įkvėpti priepuoliui beprasidedant.
Dėl vidurių kietumo štai kas darytina.
Daugiau judėti. Vartoti šviežių vaisių, daug daržovių (ypač bulvių), reikia vengti pyrago, tevartoti tik rupi duona. Rytą atsikėlus išgerti stiklinė šalto vandens. Vartoti daug riebalų (ypač sviesto)."
Kaip ir visais laikais, žmonės redaktoriui pateikdavo ir kurioziškų klausimų. Pavyzdžiui: "Ar aš esu psichopatas? (priedas: fotografija su gyvenimo aprašymu ir samprotavimais)."
Atsakymas: "Iš Tamstos laiško matyti, kad protingumu nelabai pasižymi, ypač todėl, kad būdamas senas ieškai žmogaus, kurs Tamstai duotų pinigų mokslams išeiti, nes mokslams išeiti Tamstos amžiaus nebepakaktų."
Beje, šiame, antrajame, 1935 metų numeryje informuojama, kad pirmasis numeris buvo konfiskuotas "dėl impotencijos gvildenimo". Įdomu ir tai, kad privačios klinikos reklama skelbia priimanti gydytis "alkolikus ir morfinistus".
Šaltinis: Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų.
* Senųjų leidinių kalba netaisyta.
Svarbu! Čia pateikta informacija yra pažintinio pobūdžio. Dėl paminėtų priemonių vartojimo pasitarkite su savo gydytoju.
Verta žinoti
* Jei sergate sloga:
plaukite nosį: kaire ir dešine šnerve paeiliui įtraukite lengvai sūdyto vandens. Du kartus per dieną įsilašinkite į kiekvieną šnervę po 5 lašus šviežių alijošiaus sulčių. Mirkykite kojas garstyčių vonelėje;
* Jei skauda gerklę:
kaklą apriškite vilnone kojine, į kurią priberta keptuvėje pakaitintos druskos;
* jei kamuoja kosulys:
krūtinę įtrinkite eukaliptų, mėtų, pušų aliejais, dėkite garstyčių kompresus arba prieš naktį porai valandų ant nugaros užsidėkite "blynų" iš ruginių miltų, medaus ir krienų, valgykite svarainių;
* jei skauda ausį:
gerkite bruknių arbatą, įsikiškite į ausis vatos tamponėlius, suvilgytus svogūnų sultyse arba kadagio uogų antpile;
* pajutę peršalimo simptomus:
gerkite medetkų, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių, ramunėlių, raudonėlių, mėlynių lapų, melisų, pušų pumpurų, erškėtuogių, svarainių arbatą ir užkąskite medumi. Nuo peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų, gerklės, šlapimo takų uždegimo padeda ežiuolės arbata;
* profilaktiškai:
kasdien valgykite spanguolių, česnakų, pakramtykite anyžių sėklų, erškėčių uogų or šviežio imbiero riekelę, gerkite raugintų kopūstų sulčių.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą