Po gydymo praėjo 10 metų
Rimantas prostatos vėžiu susirgo prieš dešimt metų. Tada jam buvo 58-eri.
"Kai PSA tyrimas parodė, kad mano prostatos rodikliai padidėję, šeimos gydytojas nusiuntė į Panevėžį atlikti biopsiją. Tačiau gydytojai vėžio nerado ir paleido mane namo. Po metų PSA tyrimo rodikliai buvo labai prasti. Tad skubiai nuvykau į Kauno klinikas", - pasakojo anykštėnas.
Nepraėjo nė pora savaičių ir vyrui buvo pašalinta prostata. Vaistų gydytojai neskyrė, tikino, kad iš pradžių užteks ir tokio gydymo. Taip ir buvo. Vyras pasakoja, kad po šios operacijos labai apsidžiaugė, nes gyvenimas vėl nusidažė šviesiomis spalvomis - vaikščioti, dirbti su įklotais ir baimintis, kad šlapimas pratekės, bijoti daugiau išgerti skysčių buvo nepakeliama.
Rimantas gyvena be rūpesčių dėl vėžio. Tiesa, mažiausiai kartą per metus tikrinasi sveikatą. "Šeimos gydytojas mane nusiunčia atlikti PSA tyrimą - kartą per metus jis atliekamas nemokamai. Kartais, kai rengiuosi patikrai pas Kauno klinikų specialistus, pats nueinu šio tyrimo. Tada tenka sumokėti apie 10-13 eurų. Pasidarau - ir ramu", - sako vyras.
Rimanto tėvas nuo prostatos vėžio mirė nesulaukęs nė keturiasdešimties. Šia liga serga ir abu jo broliai - jaunėlis ir vyresnysis, tačiau Rimantas juos ramina: šis vėžys įveikiamas, tik reikia jį lauku "sugauti" ir klausyti gydytojų.
Dažniausia liga
Lietuvoje sergamumas priešinės liaukos (prostatos) vėžiu vienas didžiausių Europoje ir tai yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas sako, kad vis dažniau prostatos vėžys vyrams nustatomas anksti, tačiau ir užleisto vėžio, nuo kurio mirštama, vis dar yra nemažai. "Mirštančių nuo šio vėžio pacientų skaičius nelabai keičiasi. Tai ir yra mūsų pagrindinis rūpestis", - įsitikinęs specialistas.
Pernai nuo prostatos vėžio mirė 525 Lietuvos vyrai, 2016 - 561, 2010 m. - 577.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas prof. Vytautas Kasiulevičiaus teigia, kad visų pirma pacientas turi ateiti pas šeimos gydytoją. Jis įvertins paciento būklę ir skirs PSA tyrimą. Jei PSA rodikliai viršija nustatytą normą, tuomet šeimos gydytojas siunčia pacientą pas urologą.
"Jei žmogui nustatoma ši liga, šeimos gydytojas yra vienas iš konsultantų, padeda jam pasirengti tolesniam gydymui. Bendradarbiaujame su urologais ir kad ligoniui parinktume tinkamiausią gydymą", - teigia profesorius.
Po gydymo pacientai vėl grįžta pas šeimos gydytojus, jie kartu su urologais rūpinasi pacientu po operacijos, gydo komplikacijas, sprendžia kitas jo sveikatos problemas.
"Dabar prostatos vėžiu susirgę vyrai gali gyventi ilgai, jų gyvenimo kokybė gali būti nebloga, jeigu šeimos gydytojas ir urologas dirba kartu", - tvirtina profesorius.
Profesorius M. Jievaltas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai agresyvus būna šeiminis vėžys. Tai reiškia, kad kai kurių šeimų nariai turi paveldimą vadinamojo BRCA geno mutaciją. Specialistai mano, kad apie 10 proc. vėžiu sergančių asmenų jį paveldėjo. Jei prostatos vėžiu serga tėvas ar brolis, rizika susirgti padvigubėja, o jei serga du giminaičiai - ligos rizika padidėja net penkis kartus. Tad, jei šeimoje artimiausi giminės - tėvai, broliai, motinos, seserys vėžiu susirgo anksti - iki 50 metų, arba šia liga serga keli šeimos nariai, su gydytoju genetiku turėtų konsultuotis visi. Šeimos gydytojai į tokius pacientus turėtų ypač kreipti dėmesį ir juos siųsti genetikams.
Prof. M. Jievaltas sako, kad kol kas "pataisyti genų" negalima. Neatliekamos ir profilaktinės prostatos šalinimo operacijos, tačiau atsiranda vis daugiau priemonių nustatyti paveldimą vėžį sukeliančius genus. Be to, atsiranda ir diagnostikos priemonių, kai iš kraujo serumo arba šlapimo tiriamos net kelių genų kombinacijos, kurios gali padėti nustatyti riziką susirgti ir nepaveldimu prostatos vėžiu.
"Tokius pacientus galime anksčiau pradėti tirti. Kuo anksčiau nustatysime ligą, tuo bus paprastesnis gydymas ir geresni rezultatai, nors radikalus paveldimo ir nepaveldimo prostatos vėžio gydymas kol kas iš esmės nesiskiria", - teigia prof. M. Jievaltas.
Atsiranda naujų galimybių
Šiemet bus pradėtos pirmosios dirbtinių sfinkterių implantavimo operacijos, tad vyrams jų nebereikės pirkti patiems.
Prof. M. Jievaltas džiaugiasi, kad vis daugiau urologijos centrų prostatos šalinimo operacijas atlieka laparoskopais, tad pacientai atsigauna greičiau. Atsirado ir naujesnių, technologiškai pažangesnių, saugesnių radioterapinių įrenginių.
Taip pat pirmieji pacientai, kuriems liga progresavo po pradinio gydymo hormonais, pradėti gydyti naujuoju hormoniniu vaistu. Vyrams, kuriems liga progresuoja, skiriama vaistų, neleidžiančių ligai plisti į kaulus, o tiems, kas jau turi metastazių kauluose, antrus metus kompensuojamas gydymas naujais efektyviais vaistais.
"Laukiame, kada Lietuvoje atsiras robotų chirurgijos įrangos bei PET-PSMA - pozitronų emisijos tomografija, kuri leidžia anksti nustatyti ligos atkryčius po radikalaus gydymo, tada, kai didėja PSA rodikliai. Taip pat neišspręsti vyriškų pošlaplinių raiščių implantavimo finansiniai sunkumai", - tvirtina profesorius.
Reklama
Rašyti komentarą