2020 m. gruodžio 5 d. 11:04 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Paspirtukas - ne pramoga: skaudžios didelio greičio pasekmės

Paspirtukas - ne pramoga: skaudžios didelio greičio pasekmės nuotrauka, foto

SAUGUMAS. Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Justas Petryla ragina imtis užsienyje išbandytų priemonių, kad judėjimas mieste elektriniais paspirtukais būtų saugesnis.

© Alekso JAUNIAUS nuotr.

Reklama

Itin sparčiai populiarėjantys elektriniai paspirtukai kelia nerimą įvairių sričių specialistams - daugėja eismo įvykių ir nelaimių, kuriose nukenčia paspirtukais važiavę žmonės arba tie, į kuriuos atsitrenkia nemažą greitį pasiekiančios šios transporto priemonės. Elgtis kuo atsargiau ragina medikai ir policininkai, o mokslininkai ieško būdų, kaip paspirtukų eismą padaryti saugesnį.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis teigia, kad elektrinis paspirtukas yra dar nauja transporto priemonė ir dėl jos patiriamos traumos taip pat yra naujos.

"Pati transporto priemonė, jeigu ja protingai naudojamasi ir laikomasi taisyklių, nėra grėsminga. Paprasčiausia yra taip, kad važiuojantieji automobiliais, dviračiais bei pėstieji neįvertina elektrinių paspirtukų pasiekiamo greičio", - kalbėjo V. Žegunis.

Gydytojo traumatologo-ortopedo teigimu, išlaikyti svorio centrą važiuojant elektriniu paspirtuku nėra labai lengva - reikia tam tikrų įgūdžių, apsaugos priemonių.

"Turi būti taisyklės naudojantis šia transporto priemone, kaip ir bet kuria kita transporto priemone. Turime priprasti, kad tokia transporto priemonė atsirado, sykiu atsirado ir dėl jos patiriamos traumos. Galbūt kažkada atsiras ir skraidantys paspirtukai ar automobiliai, traumos vėl bus kitokios", - juokavo gydytojas.

V. Žegunis atkreipė dėmesį į tai, kad traumų pobūdis yra šiek tiek kitoks nei, pavyzdžiui, patiriamų nesuvaldžius dviračio.

Reklama

"Tai yra gana greitai važiuojanti transporto priemonė, kuri važiuoja 15, 20 kilometrų per valandą greičiu.

Nors tas greitis neatrodo labai didelis, bet kai niekuo neapsaugotas žmogus krenta tokiu greičiu važiuodamas, tai prilygsta didelės energijos traumai.

Todėl tie sumušimai būna žymesni, nei, tarkime, nukritus einant ar važiuojant paprastu, ne elektriniu paspirtuku. Tokios traumos jau prilyginamos dviratininkų traumoms", - akcentavo gydytojas traumatologas-ortopedas.

Pasak jo, prieš maždaug 5-7 metus, kai Klaipėdoje gerokai padaugėjo dviračių takų ir dviratininkams pritaikytos infrastruktūros, dviratis tapo madinga transporto priemone. Tuo metu daugiau dviratininkų sulaukdavo ir traumatologai. Dabar jų sumažėjo, nes vis daugiau žmonių važiuodami dviračiais dėvi apsaugos priemones, keliuose ir takuose elgiasi atsakingiau.

"Jei žmonės įpras saugotis ir laikytis taisyklių, manau, turėtų sumažėti ir paspirtukininkų patiriamų traumų. O kol to sulauksime - pasistengsime gydyti visus nukentėjusius", - su šypsena kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas V. Žegunis.

Šalmas vieniems privalomas, kitiems - rekomenduojamas

Draudimo bendrovės "Gjensidige" duomenimis, šiemet užfiksuota beveik pusšimtis nelaimių, kurių metu nukentėjo elektrinius paspirtukus vairuojantys žmonės. Bendrovės pranešime spaudai teigiama, kad draudžiamuosius įvykius vairuojant elektrinius paspirtukus šiemet patyrusių klientų amžiaus vidurkis yra 18 metų.

Reklama

Šių metų statistika rodo, kad važinėdami paspirtukais jaunuoliai patyrė rimtų traumų - nuo nedidelių sužeidimų iki kaulų lūžių, galvos pažeidimų bei smegenų sutrenkimų.

"Dažniausios traumos vairuojant paspirtuką - tai galūnių ir jų raiščių sužalojimai. Kita kategorija - traumos veido srityje. Dažniausiai nukenčia vairuotojų žandikauliai, dantys bei nosys. Kiek rečiau pasitaiko stiprūs sužalojimai - galvos traumos, smegenų sutrenkimai", - pranešime cituojama "Gjensidige" Sveikatos, kelionių ir asmens draudimo žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Pasak jos, mieste naudojami elektriniai paspirtukai, kurių didžiausias greitis siekia 25 km/val., laikomi sporto ir poilsio inventoriumi ir jiems galioja Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai, skirti dviračių vairuotojams.

Nors miestuose nuomojamiems elektriniams paspirtukams dažniausiai yra nustatytos vidinės jų naudojimo taisyklės, policija neturi įgaliojimų tikrinti, kaip jų laikomasi.

"Policija turi teisę skirti baudą tik dėl vairavimo neblaiviam ir tik už tokius KET pažeidimus kaip raudono šviesoforo signalo nepaisymas, pėsčiųjų nepraleidimas ir panašiai, o ne už pagrindinį dalyką - nutrūktgalvišką ir neatidų važiavimo stilių", - tvirtina draudikė.

Pasak A. Taraitienės, eismo saugumui itin svarbi pačių žmonių, vairuojančių paspirtuką, atsakomybė.

Reklama

"Nors ir kaip norėtųsi lėkti su vėjeliu, reikėtų rinktis saugų važiavimo greitį, vengti pavojingų manevrų ir pagalvoti ne tik apie savo pačių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą", - pataria draudikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šalmas, kaip ir dviratininkams, paspirtukų vairuotojams yra privalomas iki 18 metų. Tačiau saugumo sumetimais jį reikėtų dėvėti ir vyresniems.

Užsienio pavyzdžiai

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. buvo užregistruotas tik vienas, 2018 m. - 10, o 2019 m. - 108 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Jų metu buvo sužeisti 77 eismo dalyviai.

Avarijų, kuriose dalyvauja elektriniai paspirtukai, skaičiai didėja, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Justas Petryla, parengęs baigiamąjį magistro darbą apie elektrinių paspirtukų eismo saugumo užtikrinimą.

Jo teigimu, užsienyje transporto priemonės griežčiau reguliuojamos teisiškai. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Singapūre elektrinės transporto priemonės registracija - privaloma.

Kai elektrinis paspirtukas užregistruojamas, jis pažymimas lipniu, šviesą atspindinčiu, registracijos duomenis atitinkančiu žymekliu. Jis padeda lengviau identifikuoti transporto priemonę ir vykdyti eismo kontrolę.

Reklama

Pėstieji yra pažeidžiamiausi eismo dalyviai, dėl to Vokietijoje, Danijoje ir Prancūzijoje draudžiama elektriniais paspirtukais važiuoti pėsčiųjų takais.

Svarbu, kad elektrinių paspirtukų dalijimo paslaugas teikiančios įmonės įsitrauktų į eismo saugumo gerinimo programas. Jos numato, kad tokiose miesto zonose kaip parkai, pėsčiųjų alėjos, turistinės vietovės ir kt. būtų reguliuojamas maksimalus elektrinių paspirtukų leistinas greitis. Taip pat kad tam tikrose miesto dalyse būtų taikomi draudimai statyti transporto priemonę ar netgi uždrausti elektrinių paspirtukų eismą jautriose eismo zonose.

Absolvento nuomone, skirtingais greičiais judantys eismo dalyviai turėtų naudotis jų judėjimo poreikius atitinkančia infrastruktūra - taip jie sukeltų mažesnį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

"Mano manymu, pagrindiniai saugumo reikalavimai yra šie: iki 18 metų vairuotojams, važiuojantiems keliu, privaloma dėvėti šalmą, o sulaukus pilnametystės - rekomenduojama stengtis nevažiuoti nevažiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, nebent jais važiuoti nesaugu, pavyzdžiui, yra duobių. Draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų", - universiteto pranešime cituojamas J. Petryla.

Primenama, kad važiuodamas pėsčiųjų taku elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, pro juos važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, apie 3-7 km/h. Visais atvejais, prieš dalyvaujant eisme, patariama prisiminti ir pasikartoti, o nemokantiems - išmokti Kelių eismo taisykles, skirtas dviračių vairuotojams.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Ne laiku į pasaulį pasibeldusiam mažyliui tenka kovoti už savo gyvybę, o...

Išleista knyga per anksti gimusių vaikų šeimoms nuotrauka, foto

Visą lapkričio mėnesį, o ypač minint pasaulinę diabeto dieną, medicinos bendruomenė aktyviai...

Endokrinologai: „Nutukimas yra liga, kurią reikia gydyti“ nuotrauka, foto

Nuo pirmojo karantino praėjus aštuoniems mėnesiams, onkologai vyrams dažniau nustato užleistą vėžį,...

Vėžys nelaukia, kol baigsis karantinas nuotrauka, foto

Pacientai iš VšĮ Kretingos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo stacionaro perkeliami...

Kretingos ligoninės slaugos pacientai perkeliami į kitas rajono ligonines nuotrauka, foto

Šiauliuose Kalėdų eglė įžiebta paslapčia nuotrauka, foto

Lietuva, Šiauliuose pradėjo tvyroti kalėdinė atmosfera – praeivių akis jau džiugina ir švenčių...

COVID-19: Ligoninėse gydomas 1981 žmogus, 147 iš jų – reanimacijoje nuotrauka, foto

COVID-19, Ligoninėse gydomas 1981 COVID-19 pacientas, 147 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė...

Ir vėl liūdnas rekordas: užsikrėtė 2848 žmonės nuotrauka, foto

COVID-19, Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė...

Pervedė 400 eurų, o susisiekti nebepavyksta nuotrauka, foto

Kriminalai, 2020-12-04 į Klaipėdos m. PK kreipėsi 1993 m. gimusi moteris, kuri pranešė,...

Lietuva, Paskelbta prieš 36 min.

COVID-19, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...