Pagalba širdžiai: kodėl verta atsisakyti tabako

Pagalba širdžiai: kodėl verta atsisakyti tabako

Šią savaitę pasaulyje bus minima diena be tabako. Šiemet siekiama atkreipti dėmesį į tabako žalą širdžiai ir kraujagyslėms. Vis dėlto, pasak medikų, tabakas nėra pagrindinis rizikos veiksnys - norint išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, reikėtų atsisakyti ir kitų žalingų dalykų.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra ne tik rūkymas, bet ir padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, cukrinis diabetas ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabakas sukelia net 12 proc. mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Į organizmą patekusios dervos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, nikotinas priverčia stipriau plakti širdį, kraujagyslės ima spazmuoti, didėja kraujospūdis. Be to, rūkaliaus širdis turi dirbti intensyviau, kad deguonimi aprūpintų organizmą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas kardiochirurgas Gediminas Kundrotas sako, kad jeigu žmogus rūko, tikimybė susirgti kuria nors aterosklerozės forma yra didesnė nei nerūkančiam žmogui.

"Rūkymas didina tikimybę susirgti aterosklerotinės kilmės ligomis - infarktu, insultu, periferinių arterijų, pavyzdžiui, kojų, inkstų ateroskleroze. Tačiau tai tik vienas iš faktorių, nes aterosklerozės kilmė nėra visiškai aiški - iki šiol tiksliai nėra žinoma, kas ją sukelia, žinoma tik daugelis veiksnių", - sakė gydytojas.

Jo teigimu, rūkymas kenkia ne tik širdžiai ir kraujagyslėms - jis yra plaučių, gerklų vėžio rizikos veiksnys.

"Rūkymas yra ir žmogaus energijos eikvojimas. Tabakas yra centrinę nervų sistemą veikianti medžiaga, todėl daug rūkantis žmogus yra pavargęs žmogus. Tai svarbus socialinis aspektas. Ką bekalbėti, kad eikvojamas ir laikas. Kuo anksčiau pradedama rūkyti, tuo didesnis neigiamas poveikis organizmui. Jauname amžiuje rūkymas yra net kenksmingesnis nei pradėjus rūkyti vyresniame amžiuje", - kalbėjo G. Kundrotas.

Gydytojo teigimu, visa informacija su perspėjimais, kokios žalos gali padaryti rūkymas, yra ant cigarečių pakelių. Vis dėlto nežinia, ar tokia prevencinė priemonė yra iš tiesų veiksminga. G. Kundrotas sakė, kad neteko girdėti apie tyrimą, ar, pradėjus ant pakuočių spausdinti perspėjimus su iliustracijomis, sumažėjo rūkančiųjų. Esą būtų įdomu palyginti rūkančiųjų statistiką šalyse, kuriose ant rūkalų pakelių spausdinami perspėjimai, ir kuriose tokia informacija ant pakelių nespausdinama.

Ligos gali jaunėti

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, mirties priežastys tiek Europoje, tiek Lietuvoje rikiuojasi šia eile: širdies ir kraujagyslių ligos, onkologinės ligos, savižudybės ir nelaimingi atsitikimai.

Lietuvoje neseniai sudarytas širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo žemėlapis rodo, jog net 56 proc. 45-64 metų lietuvių miršta dėl šių ligų. Lietuva - pirmajame penketuke pasaulyje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir, deja, ši statistika nesikeičia ištisus dešimtmečius.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aštuoni iš dešimties rūkalių pradeda vartoti tabaką paauglystėje. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje jaunimas tabaką pradeda vartoti gana anksti - 13 metų ir anksčiau. Dažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, o ypač miokardo infarkto atvejų tarp jaunų žmonių.

Didelės rizikos zonoje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis atsiduria tie jauni žmonės, kurie ne tik rūko, bet ir yra nutukę, fiziškai neaktyvūs, netinkamai maitinasi (pavyzdžiui, vartoja daug cukraus), taip pat turi kitų priklausomybių ir pan. Pavojingas rizikos faktorių kompleksas skatina rūkančio jaunuolio kraujagysles, nepaisant jauno biologinio amžiaus, anksčiau susidėvėti. Pavyzdžiui, tokio nesirūpinančio savo sveikata žmogaus biologinis amžius gali būti 25 metai, o kraujagyslių amžius - 60 metų. Kraujagyslių būklę ir amžių parodo arterinių kraujagyslių standumo/lankstumo testas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad miokardo infarktą patyręs vyresnio amžiaus žmogus, nustojęs vartoti tabaką, turi 3 kartus mažesnę tikimybę susirgti pakartotiniu infarktu. Tad mesti rūkyti verta ir vėlyvame amžiuje. Dėl to pagerėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir pailgėja gyvenimo trukmė.

Rūkantis žmogus vidutiniškai praranda 10 gyvenimo metų. Rūkymas vidutiniame amžiuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurių galima išvengti. Pasaulio širdies organizacija yra išsikėlusi tikslą - imtis drastiškų veiksmų, kad iki 2025 m. 25 proc. būtų galima sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų.

Pasaulinė tabako "epidemija" kasmet pražudo daugiau kaip 7 milijonus žmonių, iš kurių beveik 900 tūkst. yra nerūkantieji, mirę dėl pasyvaus rūkymo. Maždaug 80 proc., t. y. daugiau nei 1 milijardas, rūkančiųjų gyvena besivystančiose šalyse ("trečiasis pasaulis"), kuriose tabako sukeliamos širdies ligos ir mirčių našta valstybei yra be galo sunki dėl ekonominių bei demografinių priežasčių.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder