Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet pateikia savo veiklos ataskaitas savo steigėjai - Savivaldybei. Pirmadienį ataskaitos buvo pristatytos miesto Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams.
Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė pabrėžė, kad nėra nuostolingai dirbančių įstaigų, o vadovai siekia teigiamų pokyčių.
"Visos mūsų įstaigos dirba stabiliai, visai neblogai. Finansiniai rezultatai visų yra teigiami. Ryškiausias pokytis - kad nebeliko juridinio asmens Stomatologijos poliklinikos. Visos įstaigos naujinasi savo įrangą, rengiami techniniai projektai kada nors atsirasiantiems naujiems pastatams. Visos įstaigos turi labai stiprius vadovus ir tikrai pokyčiai gerąja prasme vyksta visose įstaigose.
Didžiausi pokyčiai vyksta Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nes vyksta globos įstaigų deinstitucionalizacija, globos pertvarka. Dėl to mažėja vaikų skaičius, kadangi yra ministro įsakymas, kokius vaikus galima priimti - tik su tam tikrais sveikatos sutrikimais. Sveikų vaikų kaip ir neturėtume priimti, bet priimame, nes jų nėra kur daugiau dėti", - apibendrino J. Asadauskienė.
Dirba stabiliai
Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bendras vaikų skaičius mažėja, tačiau plečiamas paslaugų spektras. Praėjusiais metais buvo įvaikinta 17 vaikų, o dar 10 atiduota globai į šeimas ar šeimynas. Daugiau nei 250 šeimų buvo suteiktos vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos. Jų skaičius išaugo - nuo 2 642 2016 m. iki 4 480 pernai.
Be to, pernai gauta licencija paliatyviajai pagalbai teikti. Naujai paslaugai suformuota specialistų komanda, įsigyta nauja įranga ir kt. Numatyta, kad įstaigos specialistai dirbs su autistais, bus galima dienos socialinė globa su ugdymu, tai būtų tarsi ankstyvosios reabilitacijos tąsa. Pastebima, kad ankstyvosios reabilitacijos paslaugų poreikis didėja.
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė akcentavo, kad įstaiga mato paliatyviosios pagalbos, palaikomosios slaugos ir gydymo poreikį, bet nėra vietos plėstis.
"Kvotas visas išnaudojame ir dar žmonės eilėje stovi. Paliatyvioji pagalba teikiama terminalinės būklės pacientams, kurių diagnozė ir gyvenimo prognozė yra bloga. Galėtume pagal detalųjį planą pasistatyti vieną korpusą, vietos yra, bet finansavimas... Galėtume kieme sujungti pastatus, bet tai atsiremia į pinigus. Pagaliau paliatyviosios pagalbos korpuse turime liftą, bet jį mums įrenginėjo dvejus su puse metų. Manau, kad pati ligoninė būtų įsirengusi jį per pusmetį", - dėl lėtai vykstančių procesų apgailestavo D. Drungilienė.
Vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė minėjo, kad didžiausias iššūkis praėjusiais metais buvo projektas naujos vaikų poliklinikos statyti.
"Projektui buvo gauta daug pastabų, taisymų, bet jau į sistemą "Infostatyba" įkelti visi taisymai, o kiek truks vertinimas, nežinau. Gal jau pajudės pagaliau", - apie norą turėti naują polikliniką sakė K. Bobianskienė.
Ji pasinaudojo proga padėkoti Savivaldybei už skirtas lėšas naujam reanimobiliui įsigyti - senasis, nors tetarnavo 8 metus, ėmė nuolat gesti ir kelti daug problemų. Naujasis automobilis ligoninę turėtų pasiekti per mėnesį.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis džiaugėsi, kad pernai buvo pasiektas rekordinis operacijų skaičius - net 31 tūkst., sėkmingai vykdomas ir mokslinis darbas. Ši ligoninė - viena iš nedaugelio, kur yra nedidelė medikų kaita, o atlyginimai, teigiama, yra kone didžiausi šalyje.
"Pernai pasirašėme sutartį dėl JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos medicinos studentų praktikos mūsų ligoninėje. Turime pavienių ir dabar, tačiau turėtume sulaukti jų daugiau. Džiaugiamės, kad mus įvertino kaip gerą bazę praktikai", - kalbėjo V. Janušonis.
Komiteto narys Artūras Razbadauskas teiravosi, kaip V. Janušonis vertina kalbas apie galimą Klaipėdos ligoninių - Klaipėdos universitetinės ir Klaipėdos jūrininkų - konsolidaciją.
"Premjeras Saulius Skvernelis pokalbyje, dalyvaujant man kartu su Jonu Sąlyga, sakė, kad tai mūsų sprendimas ir priverstinių sprendimų nebus. Turime miesto Tarybą, ministeriją - kokie bus sprendimai, tokius ir vykdysime. Susijungus nebūtų blogai, bet nebūtų ir kur kas geriau", - teigė V. Janušonis.
Pertvarką išgyvenęs ir "papilnėjęs" Jūrininkų sveikatos priežiūros centras iki šiol stengiasi optimizuoti savo veiklą ir mažina darbuotojų skaičių. Pasak įstaigos vadovo Sauliaus Dabravalskio, personalo skaičius sumažintas tiek, kad jau riba pasiekta.
"Yra kitos problemos - maži paslaugų įkainiai ir vis didėjantys krūviai. Gydytojai yra perdegę", - konstatavo S. Dabravalskis.
Anot jo, įstaigoje stengiamasi mažinti eiles pradėjus išankstinę pacientų registraciją, norima įrengti skubios pagalbos kabinetą.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis skaičiavo, kad įstaiga pernai dirbo stabiliai - sulaukta apie 50 tūkst. iškvietimų, buvo apie 42 tūkst. išvykimų. Aptarnaujama Palanga, Klaipėda bei dalis Klaipėdos rajono.
"Pernai nusipirkome naują automobilį, buvo gerintos darbuotojų sąlygos kabinetuose, įsigijome naujos įrangos. Pagrindinis mūsų veiklos rodiklis - operatyvumas. Pagal reikalavimus, mieste turime reaguoti per 15 minučių, rajone - per 25. 2016 metais šį rodiklį įgyvendinome 95,2 proc. atvejų, pernai - 96 proc. Tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje ir norime jį išlaikyti", - akcentavo R. Juodviršis.
Psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis teigė, kad pernai norėta pradėti teikti psichosocialines paslaugas, ko pacientams labai reikia, bet procesą pristabdė techniniai dalykai.
"Susiduriame su statybininkų problema. Pastato, kurį remontavome iš savo lėšų, remontas turėjo būti baigtas pernai, bet neužbaigtas iki šiol. Tad psichosocialinės reabilitacijos paslaugų kūrimas persikėlė į šiuos metus", - sakė A. Slatvickis.
Trūksta slaugytojų
Kalbėję įstaigų vadovai akcentavo jau dabar jaučiamą kai kurių sričių gydytojų bei slaugytojų trūkumą. Esą neprireiks nė dvidešimties metų, kad rūpintis pacientais tiesiog nebebus kam, nes slaugos studijas baigę specialistai išvyksta dirbti į užsienį, kur už tokį pat darbą mokama kur kas daugiau nei Lietuvoje.
V. Janušonis teigė, kad Universitetinėje ligoninėje gydytojų netrūksta, kadangi mokami dideli atlyginimai, tačiau darosi problematiškai išlaikyti ir surasti slaugytojų padėjėjų ir valytojų.
Slaugos ligoninėje, pasak D. Drungilienės, taip pat labiau reikia ne gydytojų, o slaugytojų ir jų padėjėjų.
"Mūsų profilis yra toks, kad reikia daug rankų darbo - reikia vartyti, kilnoti ligonius. Be to, apie 80 proc. mūsų pacientų yra sutrikusios ir žarnyno funkcijos, reikia keisti sauskelnes... Darbo daug, jis sunkus, o įkainis labai mažas. Tikriausiai mokytojams didesni atlyginimai negu medikams. Mes skelbiame, prašome, kviečiame, dalyvaujame universitete darbų gynime, kviečiame ateiti dirbti pas mus. Keletą metų priėmėme ką tik baigusias studijas merginas, tačiau praėjus dvejiems metams jos išmoksta anglų ar norvegų kalbą ir išvažiuoja", - nuomonę išsakė ligoninės vadovė.
Pasak vaikų ligoninės vadovės K. Bobianskienės, ateina dirbti rezidentai, atvyksta ir jauni gydytojai, tačiau taip pat jaučiama slaugytojų trūkumo problema.
[CITATA]
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas S. Dabravalskis teigė, kad jeigu išeitų visi įstaigoje dirbantys pensininkai, darbas kone sustotų.
"Amžiaus vidurkis pas mus yra 56 metai. Tiesa, viena gydytoja yra perkopusi ir 80 metų, bet dirba gerai", - sakė vyriausiasis gydytojas.
Psichikos sveikatos centre problema dėl specialistų stokos ir senėjimo yra dar aštresnė - amžiaus vidurkis siekia 62 metus.
"Trūksta psichiatrų. Mus paliko du pensininkai, šiemet išėjo dar viena. Galiu tik pasidžiaugti, kad viena pensininkė sugrįžo ir mums bus lengviau. Psichiatrų trūksta ir mums, ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialui, ir Šilutei. Palaikau kontaktą su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu - specialistai ruošiami kasmet, jų paruošiama nemažai, bet jie greta psichiatrijos studijuoja ir užsienio kalbą ir..." - tendenciją patvirtino A. Slatvickis.
Specialistų trūksta ir "greitukėms". Tik, pasak R. Juodviršio, čia reikalingi specifiniai darbuotojai.
"Paprasti slaugytojai mums netinka, turi būti skubios medicininės pagalbos specialistai. Jaunimas nesiveržia. Ledai yra pralaužti, po vieną kitą ateina, tačiau antplūdžio nėra. Taip, daug kas domisi, darbas įdomus, nors ir sunkus, bet apie pusę metų reikia mokytis, o tai dar kainuoja apie 1000 eurų. Kartais tuos, kurie rimtai planuoja pas mus dirbti, paremiame pagal sutartį, o gavę specializaciją, jie dirba pas mus. Idealus variantas - vairuotojas paramedikas ir du skubios medicininės pagalbos specialistai. Kartais būna, kad jie paruošti net geriau nei gydytojai, tad brigada gali būti ir be gydytojo. Mūsų tikslas, kad būtų sustiprintos brigados iš slaugytojų-paramedikų", - atviravo GMP stoties vadovas.
Komiteto narys Saulius Liekis svarstė, gal vertėtų apmokėti rezidentūrą, kad specialistai atidirbtų mūsų savivaldybėje. Pasak J. Asadauskienės, kai kurios įstaigos tai bandė, bet nežinia, ar joms pavyko specialistus išlaikyti ilgiau nei trejus metus. V. Janušonio nuomone, jų paruošimas trunka ilgai, o per tuos metus būsimi specialistai apsigalvoja, nutraukia sutartį ir galiausiai išvyksta kitur.
"Neprireiks nė 20 metų ir bus burbulas, kuris sprogs, nes pritrūks specialistų. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetą šiemet baigs 70 slaugos absolventų, bet nė vienas nesiruošia likti Klaipėdoje. Reikia gerinti ligoninių įvaizdį, kad jie pasiliktų dirbti čia", - svarstė A. Razbadauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą