Tendencijos panašios
Bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - vaistų agentūrų specialistams buvo atlikta išsami vaistų suvartojimo šiose šalyse analizė.
Kaip „Respublikai“ teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vyriausioji specialistė doc. dr. Jolanta Gulbinovič, tyrimo rezultatai rodo, kad vaistų Lietuvoje vartojama ne ką daugiau nei kaimynėse Latvijoje ir Estijoje ir netgi gerokai mažiau nei Šiaurės šalyse - maždaug 30 proc. mažiau nei Švedijoje ir beveik 50 proc. mažiau nei Suomijoje.
Pasak specialistės, trijų Baltijos šalių vaistų suvartojimo tendencijos iš esmės panašios - šiek tiek skiriasi tik tam tikrų grupių vaistų suvartojimas. Pavyzdžiui, Estijoje gerokai daugiau vartojama hormoninių kontraceptikų, tačiau tai lengvai paaiškinama - ten šie medikamentai kompensuojami.
Lietuvoje šiek tiek daugiau nei Estijoje ir gerokai daugiau nei Latvijoje vartojama antidepresantų, kur kas daugiau nei kitose dviejose šalyse - migdomųjų ir raminamųjų vaistų.
Lietuviai išsiskiria ir tuo, kad pas mus mažiau nei šalyse kaimynėse vartojama opioidų, skiriamų skausmui malšinti, kaulų ligoms gydyti skirtų vaistų, statinų, naudojamų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti.
Visose trijose šalyse daugiausia vartojama vaistų, skirtų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, ir Lietuva čia pirmauja. Tai natūralu, nes ir sergamumas šiomis ligomis visose trijose šalyse yra didžiausias. Tarp nerecepcinių vaistų bene populiariausi yra acetilsalicilo rūgštis bei jos junginiai, taip pat skausmą malšinantys vaistai - ibuprofenas, paracetamolis.
Antibiotikai - problema visur
J.Gulbinovič teigimu, antibiotikų, apie kurių dažnai nereikalingą vartojimą pastaruoju metu ypač daug kalbama, Lietuvoje suvartojama daugiau nei Latvijoje ar Estijoje - čia „pirmaujame“, ypač vartodami plataus spektro antibiotikus. Tačiau didžiausia problema ta, kad visose šalyse jų vartojama per daug. Dažnai vartojant antibiotikus susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir ilgainiui jie tampa neveiksmingi.
„Pastebima, kad neretai antibiotikų skiriama pacientams prieš tai net neįsitikinus, ar tikrai ligą sukėlė bakterijos, o ne virusai. Sergant virusinėmis ligomis antibiotikai ne tik neveiksmingi, bet gali būti ir žalingi, - sako specialistė. - Šie vaistai turi būti vartojami tik tada, kai tikrai reikia, ir tik trumpą laiką. Tačiau žmonės vis dar mano, kad antibiotikai tinka visoms peršalimo ligoms gydyti ar gali apsaugoti nuo jų. Deja, taip nėra“.
Pašnekovė pasakojo, kad prieš metus buvo atlikta Valstybinės ligonių kasos sukauptų duomenų apie išrašytus kompensuojamuosius vaistus analizė siekiant įvertinti, kaip dažnai Lietuvoje antibiotikai skiriami kūdikiams. Pastebėta, kad skirtingose šalies apskrityse antibiotikų skyrimas kūdikiams skiriasi net kelis kartus. Rečiausiai antibiotikai kūdikiams skiriami Vilniaus ir Kauno apskrityse, o, pavyzdžiui, Alytaus apskrityje jų kūdikiams skiriama tris kartus dažniau.
„Manau, kad kiekvienas gydytojas nori pacientui padėti, tačiau tiek kiekvieno gydytojo, tiek paciento supratimas apie tą pagalbą gali skirtis, - teigia J.Gulbinovič. - Tarkime, didmiestyje pasakęs mamai, kad kūdikiui ketina skirti antibiotiką, gydytojas gali sulaukti pasipiktinimo, o kur nors provincijoje mamos neretai net reikalauja, kad būtų skiriami antibiotikai, nes vis dar yra įsitikinusios, kad tik jie yra veiksmingi“.
Savigyda nepageidaujama
Specialistė mano, kad lietuviai per mažai stengiasi dėl savo sveikatos ir yra klaidingai įsitikinę, kad visas sveikatos problemas gali išspręsti vaistai, tad „valgo“ juos net tada, kai to ir nereikia. Negana to, vaistų vartojimas pas mus skatinamas - gydytojams daug paprasčiau tiesiog išrašyti vaistų, nei įtikinti žmogų sveikai gyventi, sportuoti, skirti daugiau laiko poilsiui ar pan.
Laimė, daugelio vaistų Lietuvoje, bent jau oficialiai, negalima nusipirkti be recepto. Be recepto parduodami tik tie vaistai, kuriuos yra saugu trumpai vartoti be gydytojo priežiūros, o žmogus pats gali įvertinti savo būklę ir vaisto sukeliamą poveikį. Kitas klausimas - ar visada receptiniai vaistai vaistinėse parduodami tik su receptu. Tačiau tai - jau vaistininkų sąžinės reikalas.
„Pas mus „gydytoju“ gali būti bet kas. Tačiau nemanau, kad žmogus kaskart perskaito prie vaisto pateikiamą informaciją apie galimą jo šalutinį poveikį. Kodėl dauguma vaistų parduodami tik pateikus gydytojo receptą? Todėl, kad daugelis vaistų vartojami gydyti ligoms, kurias gali diagnozuoti tik gydytojas. Be to, tik gydytojas gali įvertinti vaisto naudą ir riziką konkrečiam pacientui, įvertinti vaisto poveikį ar numatyti būdus, kaip sumažinti riziką. Savigyda ypač pavojinga, - teigia J.Gulbinovič. - Manau, ateis laikas, kai receptinių vaistų be recepto nebebus įmanoma nusipirkti jokiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai bus įvestas elektroninis receptas, o tam jau ruošiamasi“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą