Net sveikiausi įpročiai pridaro žalos

Net sveikiausi įpročiai pridaro žalos

Kaip žinome, įpročiai būna „žalingi“ ir „naudingi“. Visi nuo vaikystės žinome, kad rūkymas - žalingas įprotis, o graužti morkas - naudingas (nors toks įprotis pasitaiko gerokai rečiau už rūkymą). Bet, pasirodo, esama tokių naudingų įpročių, kurie įsigilinus pasirodo ne tokie jau ir naudingi...

Kasdieninis dušas

Švara - sveikatos laidas. Bet visur būtinas saikas, net švarinantis. Jei persistengsite dėl odos švaros, galite greitai užgyventi visą puokštę labai nemalonių reiškinių. Pernelyg intensyviai prausiant, ypač švarią odą, nuplaunamas apsauginis riebalinis sluoksnis, o jei dar naudojamas išreklamuotasis muilas, „naikinantis visų rūšių bakterijas“, išsivysto ir odos disbakteriozė. O tai jau tikra liga su kankinamu niežuliu, pleiskanojimu, baisiu pažiūrėti bėrimu, uždegimu ir t.t.

Miegoti ne trumpiau kaip 8 valandas

Pasirodo, tai taip pat nėra aksioma. Jei žmogus jaučiasi išsimiegojęs vos po 6 valandų miego, bandymas prisiversti miegoti dar 2 valandas tik todėl, kad tai yra „naudinga“, baigsis nuovargiu ir sugniužimu visą dieną. Būtinas miego kiekis - grynai individualus dalykas, ir optimali vienam žmogui miego trukmė gali pasirodyti visiškai nepriimtina kitam. Kad gerai pailsėtų, daugeliui žmonių užtenka miegoti 6-7 valandas, o kiti vaikščios apsnūdę išmiegoję visas 10. Pavyzdžiui, Napoleonas miegodavo ne daugiau kaip 4 valandas per parą. Tiesa, jis ir mirė, nesulaukęs nė 52 metų.

Burnos skalavimas

Šiandien vis dažniau tenka išgirsti aiškinant, kad skalaujant burną iškart, vos išsivalius dantis, nuplaunamas apsauginis fluoro sluoksnis, kurį sudaro dantų pasta. Teigiama, kad tai galima daryti ne anksčiau kaip po pusvalandžio išsivalius dantis. O ir dantis valytis reikia ne iškart po valgio, o praėjus bent pusvalandžiui. Jei tai tiesa, tiems, kas nori viską daryti teisingai, teks visą dieną tai valgyti, tai valytis dantis - juk valgyti reikia ne mažiau kaip tris kartus per dieną, ir po kiekvieno valgymo pusvalandį palaukti, paskui išsivalyti, paskui vėl pusvalandį palaukti, paskui paskalauti, o čia, žiū, jau vėl laikas valgyti artėja. Kažin ar tokį režimą pavyks suderinti net su lanksčiausiu darbo grafiku.

Sėdėjimas „kabinete“

Pasirodo, kad ta padėtis, kuria žmogus yra priverstas sėdėti ant įprasto šiuolaikinio unitazo, visiškai neskatina teisingo fiziologinio šalinimo proceso. Senoviškos skylės išviečių grindyse ir nebenaudojami unitazai, ant kurių buvo galima tupėti „erelio poza“, šiuo požiūriu buvo daug tinkamesni. Atlikdamas gamtinius reikalus tupėdamas žmogus patiria mažesnę įtampą negu sėdėdamas, o kuo mažesnė įtampa, tuo mažiau sąlygų išsivystyti hemorojui, divertikuliozei, nusileisti vidaus organams ir kitokiems nemalonumams.

Buitiniai darbai

Kaip rodo mokslininkų tyrimai, žmonės, kurie visus namų ruošos darbus ir maisto gaminimą užsiverčia ant savo vienų pečių, dažniau už kitus kenčia dėl padidėjusio kraujospūdžio. Galbūt visa paslaptis - varginančiame darbe, o gal jie tiesiog nuolatos būna susierzinę dėl to, kad visas darbas gula ant jų vienų, kas žino? To, kitaip nei spaudimo, tonometru neišmatuosi.

Kvėpuoti krūtine

Pagal krūtinės ląstos plėtimosi būdą skiriami du žmogaus kvėpavimo tipai: krūtine ir pilvu. Kvėpuojant krūtine ląsta plečiasi pakylant šonkauliams, o pilvu - susispaudžiant diafragmai. Prie kvėpavimo pilvu kiekvienas žmogus nepastebimai pereina patirdamas intensyvų fizinį krūvį. Kai kas teigia, kad daug teisingiau būtų kvėpuoti pilvu, nes taip organizmas gauna daugiau deguonies. Norint pradėti kvėpuoti pilvu reikia arba intensyviai pajudėti, kad organizme suveiktų vidinė automatika ir jis savaime pradėtų smarkiau pumpuoti deguonį, arba stengtis kvėpuoti pro nosį labai lėtai ir giliai, įkvepiant ir iškvepiant, kol suskaičiuosite iki 10. Norint išmokti kvėpuoti pilvu patariama patogiai atsisėsti arba atsigulti, atleidus diržą ir atlaisvinus veržiančius drabužius; vieną ranką uždėti ant krūtinės, kitą ant pilvo: lėtai kvėpti orą pro nosį arba sučiauptas lūpas, o iškvepiant stengtis išpūsti pilvą.

Popietės miegas

Daugelis dar prisimena, kokie mūšiai vykdavo vaikų darželyje, kai būdavo formuojamas sveikas popietės miego įprotis. „Nenori miegoti, tai nors gulėk ramiai, nes iki vakaro prastovėsi kampe!“ - mokytos auklėtojos stengėsi kuo greičiau įdiegti naudingą įprotį. Iš dviejų blogybių - valandos lovoje arba pusdienio kampe - suprantama, rinkdavomės mažesniąją. Bet dabar, kai įprotis suformuotas ir po sočių pietų taip ir traukia nors valandžiukę prigulti, medicinos šviesuliai pribloškia žinia, kad šis įprotis taps nutukimo, o kartu ir aterosklerozės, diabeto, infarkto, insulto, silpnaprotystės ir priešlaikinės mirties priežastimi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder