Nesurinktos augintinių išmatos - pavojus sveikatai

Niekam nebekelia nuostabos, kad didžioji dalis gyventojų savo šeimos nariais laiko ir keturkojus. Mylimas šuo savo žmones lydi į ilgus pasivaikščiojimus, guli prie kojų kavinėse, dalyvauja įvairiose šventėse. Tačiau vis dar neišsprendžiama problema yra nesurenkamos keturkojų išmatos. Toks šeimininkų elgesys ne tik rodo nepagarbą aplinkiniams, bet ir kelia pavojų sveikatai.

Toksokarozė yra infekcija, kurią natūraliu būdu tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms. Toksokarų kiaušinėliai išsiskiria kartu su užsikrėtusių šunų ir kačių išmatomis.

Nesurenkamose išmatose esantys toksokarų lervų kiaušinėliai toliau bręsta dirvožemyje. Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartojant atvirų telkinių vandenį. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.

Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga iki 14 metų amžiaus vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių, deda į burną įvairius daiktus.

"Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat lemia vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais", - teigia A. Bartulienė.

Pasak A. Bartulienės, toksokarozės eiga priklauso nuo užkrato dozės, užsikrėtimo dažnumo, lervų lokalizacijos vietos, šeimininko imuninio atsako, ligonio amžiaus.

"Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai", - vardija gydytoja.

Gydytoja epidemiologė teigia, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai jaučiami pilvo skausmai, ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja, taip pat gali atsirasti niežtinčių išbėrimų. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis.

Liga yra išgydoma, tačiau jos galima ir išvengti. Anot A. Bartulienės, itin svarbu prižiūrėti naminius gyvūnus: "Būtina savo keturkojus reguliariai, kas tris mėnesius, gydyti nuo kirminų. Neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės."

Gydytoja akcentuoja, jog viena iš pagrindinių prevencinių priemonių yra augintinių išmatų surinkimas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka.

Taip pat labai svarbus aspektas yra lauko smėlio dėžių vaikams įrengimas. Jos, anot gydytojos, turėtų stovėti saulėtose vietose.

Smėlį, pasak specialistės, būtina pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nenaudojamas smėlio dėžes reikia laikyti uždengtas.

Lauke nukritusio ant žemės maisto, jeigu nėra galimybės jį nuplauti, nevalgyti. "Maistą apskritai reikėtų laikyti sandariuose induose, apsaugojančiuose nuo dulkių, musių ir kitų vabzdžių, kurie gali pernešti parazitų kiaušinėlius", - kalbėjo A. Bartulienė.

Epidemiologė pabrėžia, kad svarbiausia yra kuo dažniau plauti rankas su muilu, ypač grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku ar kačiuku.

Sergamumo toksokaroze rodiklis per paskutinius dešimt metų turi tendenciją mažėti.

Per šį laikotarpį didžiausias sergamumo rodiklis buvo užregistruotas 2010 metais - 3,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias - 2011 ir 2019 metais - po 1,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2018-2019 metais buvo užregistruoti 59 ir 39 šios ligos atvejai.