Nacionalinės sveikatos tarybos saulėlydis

Seimui kandidatas netiko
Nauja tarybos sudėtis buvo patvirtinta dar birželį, laikinuoju jos pirmininku paskirtas vyriausias narys Stasys Žirgulis. Seimas, tarybos narių nuostabai, šią savaitę atmetė taip jų siūlomą A.Raslano kandidatūrą į pirmininkus.
„Ko paklausi? Dievulio? – nusijuokė prof. A.Raslanas, paklaustas, ar nebandė aiškintis, kuo neįtiko jo kandidatūra. - Dabar turėtų būti renkamas naujas kandidatas iš šešiolikos narių. Bet, ar atsiras norintis? Visi turi gerus darbus, karjerą. Kaip buvo žadėta, greičiausiai taryba bus paleista kaip negalinti išsirinkti pirmininko. Tada bus formuojama nauja, galbūt kitokios sudėties.“

Buvusį Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą A.Raslaną kandidatu į pirmininkus išsirinko pati naujos sudėties Nacionalinė sveikatos taryba. Už tai, kad jis, socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, būtų skiriamas į šias pareigas, per slaptą balsavimą pasisakė 27 Seimo nariai, prieš – 55 ir 4 susilaikė.

„Šiuo metu tarybos veikla nėra suspenduota, bet darbas nevyksta. Tikrai buvo geras sprendimas turėti etatinį pirmininką, nes darbo yra daug. Bet niekas nepagalvojo apie tai, kad išrinkus stabilius darbus turinčius medicinos arba visuomenės sveikatos atstovus, šie negali palikti einamų pareigų. Tad siūlymas susikerta su logika, nes niekas nenori atsisakyti darbų ir perspektyvų. Juolab kad po ketverių metų tu laisvas. O kas paskui? Dėl to ir norinčiųjų nėra“, - sako A.Raslanas.
Tarybai ilgą laiką vadovavo pagarsėjęs veikėjas Juozas Pundzius. „Galbūt ankstesnės tarybos darbas ne iki galo buvo patenkinamas. Dėl to šleifas ir naujai tarybai yra formuojamas. Bet čia yra nauji žmonės“, - sako į tarybos sudėtį įeinantis „Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų pirmininkas Vaidotas Deksnys.

---

Nuomonė
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas:

- Nacionalinės sveikatos tarybos struktūra patvirtinta dar šio Seimo. Po to, kai taryba pasiūlo pirmininką, parlamentas balsuoja slaptai ir jo neišrenka. Remdamasis tuo, kad jis yra iš tam tikros politinės partijos – socdemas. Akivaizdus noras, kad šios tarybos nebūtų. Nereikalingi valdžiai visuomeniniai patarėjai. 

---

 
Ragino balsuoti už kitą
Kritikos strėlių tarybai kliūva ir dėl susiformavusių dviejų įtakos zonų: jau įprasta, kad vienas kandidatas siūlomas iš Vilniaus, kitas – iš Kauno. Kuomet vyko pirmasis balsavimas, tik vieno balso persvara laimėjo profesorė Daiva Rastenytė iš Kauno, bet ji netikėtai atsisakė naujų pareigų. Paskui nebūdavo surenkamas kvorumas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjui profesoriui Romui Lazutkai sunku vertinti tarybos veiklą: „Esu naujokas. Kai man pasiūlė dalyvauti, sutikau, nes mačiau, kad yra ryšys tarp sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų. Galvojau, kad yra prasminga. Bet kol kas pirmininko rinkimai vyko nesėkmingai, išsiskyrė narių nuomonės. Nesakysiu, už ką balsavau, bet įdomu tai, kad mano balsavimą, matyt, išskaičiavo ir sulaukiau skambučių bei įkalbinėjimų balsuoti kitaip. To nevertinčiau neigiamai. Kadangi vyksta rinkimai ir galima agitacija“, - sako profesorius.

R.Lazutka negali paaiškinti, kodėl renkant tarybos pirmininką vis nesusirenka kvorumas. „Galima įvairiai galvoti: ar tai yra tam tikras protestas, ar nariai iš tikrųjų negalėjo atvykti. Parašo, kad dubliuojasi laikas su komandiruotėmis arba turi vesti paskaitas“, - sako R.Lazutka.
 
Nėra personalinės atsakomybės
Nesėkmingai renkamas A.Raslanas pabara ir tarybos narius. „Patys tarybos nariai nėra aktyvūs, jeigu penkis kartus rinkosi, kad būtų kvorumas. Vadinasi, personalinės atsakomybės nėra. Reikia tobulinti įstatyminę bazę, kad žmonės būtų atsakingi. Arba, jeigu nesilanko ar nenori dalyvauti tarybos veikloje, gali būti keičiami kitais. Posėdyje, kuris bus lapkričio dvidešimt devintą dieną, greičiausiai pasiūlysime, kad būtų peržiūrėtas veiklos reglamentas. Dabar yra numatyta, kad posėdžiai turėtų būti kiekvieno mėnesio paskutinės savaitės trečiadienį tryliktą valandą. Kad visi žinotų iš anksto ir nebūtų blaškymosi“, - sakė A.Raslanas.

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:

- Manau, teiksiu įstatymo pataisas naikinti Nacionalinę sveikatos tarybą. Tuomet reikėtų susėsti ir aptarti strategiją, pasižiūrėti į kitų šalių patirtį ir galbūt suformuoti Nacionalinę sveikatos tarybą su rimta ekspertine institucija prie jos. Arba kelti klausimą, ar išvis reikalinga tokia institucija kaip patariamoji, nes, kaip matėme, nariai nesusirenka pusę metų. Kas bus toliau svarstant įvairius klausimus? Be to, mačiau ir galiu teigti, kad formuojant tarybos sudėtį galimai buvo daroma įtaka ir galimai buvo selektyviai atrinkti žmonės, kuriuos kažkas norėjo matyti taryboje, bet jie patys nelabai to norėjo. Deja, reikia pripažinti, kad dabartinės sudėties komisija, kuri pusę metų negalėjo išsirinkti pirmininko, yra nedarbinga.
Gali būti, kad tokios sudėties ir struktūros Nacionalinė sveikatos taryba jau atliko savo funkciją. Po nepriklausomybės išties reikėjo institucijos, kuri padėtų formuoti sveikatos politiką, patarinėtų parlamento nariams, išryškintų esmines problemas, kuriomis kryptimis turime eiti. Kadaise ši taryba buvo pakankamai įtakinga.

---

Šių metų birželio 8-ąją Seimo pirmininkas patvirtino naują tarybos sudėtį:

Remigijų Bubnį – Šiaulių universiteto studijų prorektorių, profesorių, mokslų daktarą;
 
Vaidotą Deksnį – Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų pirmininką;
 
Ramunę Kalėdienę – Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto dekanę, Sveikatos vadybos katedros vedėją, profesorę, habilituotą mokslų daktarę;
 
Romą Lazutką – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorių, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus tikrąjį narį, habilituotą mokslų daktarą;
 
Rasą Melnikienę – Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorę, mokslų daktarę;
 
Nerijų Mikelionį – Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narį, VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorių;
 
Liubovę Murauskienę – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentę, mokslų daktarę;
 
Šarūną Narbutą – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentą;
 
Eimantą Peičių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros docentą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro vadovą, Lietuvos bioetikos komiteto kolegijos narį, mokslų daktarą;
 
Algirdą Raslaną – Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų narį, Lietuvos edukologijos universiteto tarybos pirmininko pavaduotoją, l. e. Sporto ir sveikatos fakulteto Kūno kultūros teorijos ir sveikatos ugdymo katedros vedėjo pareigas, profesorių, habilituotą mokslų daktarą;
 
Daivą Rastenytę – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kanclerę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos vadovę, gydytoją neurologę, profesorę, habilituotą mokslų daktarę;
 
Artūrą Razbadauską – Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto
dekaną, Slaugos katedros profesorių, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėją, mokslų daktarą;
 
Rolandą Stankevičių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekaną, docentą, mokslų daktarą;
 
Neringą Tarvydienę – Klaipėdos rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narę, Visuomenės sveikatos biuro direktorę;
 
Algirdą Utkų – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėją, profesorių, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovą, Lietuvos bioetikos komiteto kolegijos narį, habilituotą mokslų daktarą;
 
Stasį Žirgulį – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorių