Mokinių sveikata sparčiai prastėja

Mokinių sveikata sparčiai prastėja

Lietuvos mokinių sveikata sparčiai prastėja: per dvidešimt metų daugiau nei dvigubai išaugo regėjimo sutrikimų skaičius, net 85 procentų pradinių klasių vaikų dantys pažeisti ėduonies. Grėsmę kelia ir blogėjanti psichologinė sveikata, kurią lemia socialinio bendravimo stoka, patyčios mokykloje ir šeimoje. Tokios mintys nuskambėjo praėjusį ketvirtadienį Žagarėje (Joniškio r.) surengtoje sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijoje-seminare.

Problemos dėl regėjimo ir skoliozės

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė Dalia Sabaliauskienė, pateikusi išsamią Lietuvos mokinių sveikatos problemų apžvalgą, pažėrė iškalbingų faktų.

2014 metų duomenimis, šalyje iš 1 000 vaikų ir paauglių iki 17 metų regėjimo sutrikimų turėjo 230, prieš dvidešimt metų jų buvo daugiau nei dvigubai mažiau. Kvėpavimo sistemos ligos vaikus kamuoja dar daugiau.

Dėl nepakankamo aktyvumo kenčia stuburas, sutrinka laikysena. Jei pakankamai sportuojančių penktokų yra beveik trečdalis, tai aštuntokų – jau tik 14,8 procento, o tarp baigiamųjų klasių mokinių – dar mažiau. Tad iš tūkstančio moksleivių iki 17 metų 2014 metais 35 buvo diagnozuotas stuburo iškrypimas arba – skoliozė. Prieš dešimtmetį skaičius buvo gerokai mažesnis – 19.

„Skoliozės paplitimas jau gąsdina gydytojus. Ji ypač būdinga mergaitėms, kurios vengia kūno kultūros pamokų. Reikėtų tai sieti ir su nepatenkintais higienos reikalavimais. Paauglės nenori sportuoti, jei po to nėra galimybės nusiprausti“, – pažymėjo lektorė.

Stebina alkoholio parduotuvių skaičius

Vaikų sveikatai didelę įtaką daro alkoholis ir rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas. Tiesa, pripažįstama, kad prevencinės programos davė naudą, tad nuo 2010 iki 2014 metų tarp 15-mečių berniukų, vartojančių alkoholį, nuo 25,2 sumažėjo iki 13,9 procento (atitinkamai tarp mergaičių – nuo 16,9 krito iki 6,7 procento).

„Karas su vaikais rezultatų neduos, reikia mažinti prieinamumą. Lietuvoje, 2011 metų duomenimis, buvo net 18 tūkstančių alkoholiu prekiaujančių parduotuvių, Estijoje tik 1 000, Suomijoje – 400, Norvegijoje – 300. Tyrimais buvo nustatyta, kad iš alkoholio uždirbtas vienas litas atneša šešių litų nuostolį, nes prigėrę žmonės dažniau padaro avarijų, kuriose susižaloja arba žūsta, būna labiau linkę į savižudybę, suserga ir reikia lėšų gydymui“, – aiškino Dalia Sabaliauskienė.

Stebina didelis mažų vaikų, apsinuodijančių medikamentais, skaičius Lietuvoje. 2010 metais tokių atvejų tarp vaikų iki 7 metų buvo net 284. Tai rodo, kad tėvai ar kiti artimieji vis dar neatsakingai elgiasi, vaistus deda tokiose vietose, kur jie mažiesiems lengvai pasiekiami, randami.

Vaikai – beveik be sveikų dantų

Išskirtinai prastai atrodo Lietuvos vaikų dantys. 2014 metais atlikus profilaktinį patikrinimą dėl dantų ėduonies, paaiškėjo, kad tarp 7–8 metų vaikų net 85,5 procento nustatyta pažeidimų. Dar blogesnė situacija 9–10 metų vaikų grupėje, kur ėduonis rastas 88,9 procento mažųjų pacientų. Padėtis gerėja 12 metų vaikų grupėje (70,6 procento), kada jau išdygę nuolatiniai dantys ir jie dar nepradėję gesti. Tai siejama su prastais higienos įgūdžiais ir netinkama mityba.

Palyginimui: Vokietijoje ėduonies pažeistų dantų nustatyta 45 procentams, Ispanijoje – 32 procentams, Švedijoje – 27 procentams šešiamečių.

Išaugo 47 procentais

Ne mažiau nei fizinė susirūpinimą kelia ir psichinė mokinių sveikata. Elgesio ir psichikos sutrikimų per dešimt metų nuo 2004-ųjų išaugo 47 procentais.

Tam turi įtakos netinkama ugdymui aplinka, tėvų netektis ar išvykimas, emigracija, nepriežiūra, smurtas, patyčios. Daugiausia fizinio ir psichologinio smurto patys vaikai teigia sulaukiantys iš bendraamžių, antroje vietoje pagal apklausos duomenis atsidūrė tėvai, trečioje – mokytojai.

Neatlaikę įtampos 2013 metais nusižudė 44 nepilnamečiai.

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja profesorė Irena Leliūgienė teigė, kad mokinių psichinei sveikatai įtakos turi ir mokyklos baimė. Jau pripažįstama, kad tai yra ne šiaip vaiko kaprizai, bet liga, kuri stabdo asmens saviraišką, skatina agresiją, pyktį bei turi konkrečius simptomus: kamuoja nemiga, viduriavimas, pakilusi temperatūra ir kita.

„Vaikas yra toks, kokia šeima, o šeima tokia, kokia bendruomenė, – sakė lektorė. – Kai vaikas nusižudo ar yra nužudomas, įmetamas į šulinį, visi sako, kad nematė, nepastebėjo nieko blogo. Jūs negalite pastebėti, nes neturite tam kompetencijos.“

Profesorės I. Leliūgienės teigimu, tokiems vaikams ypač reikalinga socialinė, psichologinė pagalba ir veikla. Tačiau į tokį bendradarbiavimą turi įsijungti visos institucijos, o ne tik mokykla ar vien jos socialinis pedagogas užsiimti.

„Prancūzai apskritai socialinį pedagogą įsivaizduoja ne mokykloje. Pagal juos šis specialistas turi dirbti „vietoje, kur gyvena žmonės“, – kitos šalies patirtimi dalijosi lektorė.

Viena iš išeičių – savanorystė

Ji ragino vaikus kuo labiau įtraukti į savanorišką veiklą. Tyrimais pastebėta, kad tokia veikla gerina žmogaus socialinę ir psichinę sveikatą, kelia jo savigarbą, pripažinimą, suteikia saugumo jausmą, įneša į gyvenimą daugiau pozityvumo. Tad savanorystė gali tapti vaistu.

Respublikinę konferenciją, kurioje kalbėta apie įvairias sveikatos problemas ir jos stiprinimą, organizavo Žagarės gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Irena Buivydienė, Kriukų pagrindinės mokyklos sveikatą stiprinančios mokyklos projekto koordinatorė Jolanta Bytautienė ir Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Vida Paulauskienė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder