Sveikata priklauso ne tik nuo paveldimumo, ekologijos ir gyvenimo būdo, bet ir nuo nuotaikos. Jei esate įsižeidę, supykę, prislėgti arba išsigandę, visa tai atsiliepia jūsų sveikatai. Apie kūno ligų ir dvasios būklės ryšį žinojo jau senovės eskulapai. Skaudant skrandžiui jie patardavo nepykti ir nesinervinti, viduriuojant - atsikratyti baimių ir nerimo, o inkstų ligas siejo su nusiminimu ir liūdesiu. Tais senais laikais gydytojai veikdavo intuityviai, o dabar jų hipotezė yra patvirtinta oficialiai. Yra toks mokslas - psichosomatika (iš graikų kalbos „siela ir kūnas“), kuris tiria psichologinių veiksnių įtaką somatinių (kūno) ligų atsiradimui ir eigai.
Medikų ir psichologų vertinimais, 30-50 proc. visų ligų - psichosomatinės. Tarp jų - vegetacinė kraujagyslių distonija, branchinė astma, skrandžio opa, dirgliosios žarnos sindromas ir daugybė kitų. Tai reiškia, kad jas gydant maža gerti vaistus, reikia dar padirbėti su savo psichologine būkle, atsikratyti neigiamų emocijų - pykčio, pavydo, dirglumo, nuoskaudų, nusiminimo, baimės... Priešingu atveju liga nepasitrauks. Paklausite: „O koks čia ryšys?“ Tiesioginis! Pavyzdžiui, jei pykstate arba nervinatės, galvos smegenų žievėje formuojasi stabilus dirginimo židinys. Dėl to kyla arterinis kraujo spaudimas, dažnėja pulsas, trinka vidaus organų darbas. Iš pradžių laikinai, o jei nekeisite savo elgesio, sutrikimai taps nuolatiniai. Todėl nerviniu pagrindu lengvai galima tapti „širdininku“ arba hipertoniku. Arba užsidirbti skrandžio opą, mat apėmus stresui išsiskiria pernelyg daug druskos rūgšties, kuri provokuoja opų ir erozijų atsiradimą. Žinoma, tai nereiškia, kad bet kurią ligą reikia sieti su psichologija. Pavyzdžiui, jei svečiuose persivalgėte riebaus arba sūraus maisto, kitą dieną neišvengsite virškinimo sutrikimų, lygiai kaip ir pabrinkimų. Kapstytis savyje tokioje situacijoje nėra prasmės - priežastis yra akivaizdi. Tą patį galima pasakyti apie kitus epizodinius negalavimus. Bet jei ligos tapo jūsų nuolatinėmis palydovėmis ir jūs, nepaisant gydymo, niekaip negalite jų atsikratyti, gali būti, kad jas maitina jūsų emocijos. Kreipkitės į psichoterapeutą arba psichologą. Būna, kad sveikatos problemos teikia neįsisąmonintos naudos, pavyzdžiui, moteriai padeda išlaikyti neištikimą sutuoktinį arba sulaukti jo užuojautos. Tai vyksta ne specialiai, bet geriau rasti kitą išeitį iš padėties. Fizinis aktyvumas (bėgimas, plaukiojimas, vaikščiojimas, energingi šokiai) padeda atsikratyti susikaupusių neigiamų emocijų, nusiteikti pozityviai. Apsipilkite vėsiu vandeniu (vandens temperatūrą geriau mažinti palaipsniui) tardami: „Atsikratau... (ir toliau vardinkite gyventi trukdančias neigiamybes).“
Kepenų ir tulžies pūslės ligos
Priežastis: agresyvumas, ūmumas, per didelis kategoriškumas, nenoras prisitaikyti prie žmonių ir situacijų.
Blogas regėjimas
Priežastis: simbolinis protestas prieš tikrovę - kažkas jūsų aplinkoje jums yra kategoriškai nepriimtina.
Gastritas ir skrandžio opa
Priežastis: nerimas ir jaudulys, perfekcionizmas, dėl kurio save keikiate dėl mažiausios nesėkmės.
Kojų skausmai
Priežastis: užgniaužtas pyktis ir senos nuoskaudos - tai įtampos židiniai, kurie neretai „trenkia“ per apatines galūnes.
Inkstų veiklos sutrikimai
Priežastis: pernelyg didelis emocionalumas, įžeidumas, polinkis idealizuoti ir neišvengiamas nusivylimas.
Klausos sutrikimai
Priežastis: nenoras girdėti nemalonią informaciją, pavyzdžiui, nuolatinius namiškių barnius arba agresyvius sutuoktinio išsišokimus.
Netaisyklinga laikysena ir kūprinimasis
Priežastis: nepasitikėjimas savimi, drovumas, per didelis jautrumas. Visa tai jums trukdo atsitiesti ir pradėti kvėpuoti visa krūtine.
Migrena, galvos skausmas
Priežastis: pasąmoningas kaltės jausmas, padidėjęs nerimas ir nervingumas.
Problemos dėl nugaros
Priežastis: jei skauda kaklą ir stuburo viršutinę dalį, galbūt tempiate ant savo pečių kokį nors nepakeliamą krūvį, pavyzdžiui, esate priversti dirbti už tris.
Testas: Kaip susidorojate su stresu darbe?
1. Kalbantis telefonu kyla rimtas konfliktas su pašnekovu. Jūs:
a) iškart stengiatės konfliktą užgniaužti;
b) nebaigę pokalbio numetate ragelį;
c) pokalbį nutraukiate paaiškinę, kad apie tai reikia pasikalbėti ne telefonu.
2. Darbe pasikeitė vadovybė, ir jums pranešta, kad būsite atleisti. Jūs:
a) pasinaudojate momentu, kad padarytumėte pertrauką, viską apgalvotumėte, truputį pailsėtumėte ir tik paskui grįžtumėte prie įsidarbinimo klausimo;
b) jau kitą dieną pradedate ieškoti naujo darbo;
c) didelė tikimybė, kad jus apims depresija.
3. Skubėdami į dalykinį susitikimą, patenkate į automobilių spūstį. Kaip reaguosite?
a) stengsitės kaip nors prasiblaškyti suprasdami, kad pakeisti situacijos negalite;
b) nervinatės, piktindamiesi grūstimis keliuose;
c) priekaištaujate sau, kad neišvažiavote pusvalandžiu anksčiau.
4. Darbe aptarinėjant projektą po jūsų pasisakymo kiti ima šaipytis. Kaip elgsitės?
a) jums bus labai nemalonu, bet to neparodysite;
b) nieko baisaus, viską nuleisite juokais;
c) jei jūsų nuomonė tokia nesvarbi, atsistosite ir išeisite iš pasitarimo.
5. Pasirinkite vieną iš trijų posakių apie baimę, kuriam labiausiai pritariate:
a) nėra bėdos, kuri būtų tokia didelė, kaip jos baimė;
b) žmonės, kurie veikia bijodami, yra apdairesni;
c) tas, kas nepažįsta baimės, neturi galimybės pajusti malonumą nugalėti save.
6. Ar dažnai pagalvojate: „Taip jau atsitiko, ir nieko negaliu pakeisti.“
a) dažnai;
b) kartais;
c) retai.
7. Ryte išgirstate, kad smarkiai krito dolerio kursas, o jūs kaip tik namie laikote santaupas šia valiuta. Ką darysite:
a) neilgai svarstę bėgsite į artimiausią banką jų keisti, kad neprarastumėte dar daugiau;
b) nutarsite palaukti tikėdamiesi, kad kursas vėl pakils;
c) išklausysite specialistų komentarus ir imsitės veikti tik įsigilinę į situaciją.
8. Pakvietėte kolegas į kavinę. Susiruošę apmokėti sąskaitą aptinkate, kad neužtenka pinigų. Jūsų reakcija:
a) visko pasitaiko, bet juk šalia kolegos;
b) jausitės labai nejaukiai, raudonuodami atsiprašinėsite, nuotaika bus sugadinta visai dienai;
c) iš gėdos norėsite prasmegti skradžiai žemėn.
9. Viršininkas jus sukritikavo. Jūs:
a) nuspręsite, kad šiandien tiesiog nesėkminga diena ir viską pamiršite;
b) pyksite, viršininką mintyse vadindami despotu, o save - nevykėliu;
c) kritiką priimsite ramiai ir padarysite išvadas.
10. Vadovas pasikvietė jus pokalbio, paskyręs jo laiką rytojaus dieną ir prasitaręs, kad jis jums bus svarbus. Jūs:
a) pernelyg nesuksite galvos dėl pokalbio temos;
b) imsite svarstyti, apie ką bus kalbama, ir nerimausite;
c) lauksite susitikimo tikėdamiesi malonių naujienų.
11. Visiškai netikėtai sulaukiate siūlymo dalyvauti kursuose kvalifikacijai pakelti. Kaip reaguosite?
a) susinervinsite suprasdami, kad dabar turėsite gerokai mažiau laisvo laiko;
b) apsidžiaugsite matydami galimybę sužinoti ką nors nauja;
c) vertinsite ramiai, kaip neišvengiamybę.
12. Ar jums būdinga staigi nuotaikų kaita?
a) beveik ne;
b) kai kada;
c) dažnokai.
13. Ar dažnai užmiegate ir nubundate su mintimis apie darbą?
a) taip;
b) taip būna tik „šturmo“ laikotarpiais;
c) ne, viskam savas laikas.
13-21 taškas. Jūs - žmogus, nepraradęs gebėjimo išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. Jūs manote, kad bijoti streso nereikia, jį reikia valdyti, o ekstremaliose situacijose dažniausiai veikiate apgalvotai.
22-30 taškų. Kai kada patys įsipainiojate į istorijas, kurių galėjo ir nebūti. Vis dėlto kritinėse situacijose jūsų organizmas randa paslėptų rezervų ir su stresu susidorojate. Įsiklausykite į senovės išminčių žodžius: „Protingas žmogus žino, kaip įveikti sunkumus, o išmintingas - kaip jų išvengti.“
31-39 taškai. Anaiptol ne visada sėkmingai kovojate su stresu ir kartais būna sunku sutvardyti emocijas. Pagal galimybę stenkitės vengti konfliktų, o visus svarbius sprendimus priimkite tik tuomet, kai esate ramūs.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą