Medikai sveikus vaikus skaičiuoja ant pirštų

Situacija skaičiais

Kiekvienais metais ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir pažymas pristatyti į ugdymo įstaigas.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2013 metų patikrinimo išvados nėra optimistinės: iš patikrintų 4 469 vaikų, 1600 buvo sveiki, o 2869 turėjo įvairių sveikatos sutrikimų.

1327 regos sutrikimai, beveik dvigubai negu ankstesniais metais padaugėjo kvėpavimo bei nervų sistemos sutrikimų (2012 metais buvo 447, 2013 metais – 850), daugėjo širdies ir kraujagyslių sistemos ir kitų ligų.

Gerėjanti diagnostika plečia galimybes ištirti

Šiaulietė vaikų kardiologė Vijolėta Savickienė dirba beveik keturis dešimtmečius, todėl gali palyginti situaciją anksčiau ir dabar.

„Negalėčiau sakyti, kad daugėja vaikų su širdies ligomis. Tiksliau būtų pasakyti, kad daugiau vaikų su širdies sveikatos sutrikimais pastebima, nes gerėja diagnostika, užtikrinta atidi specialistų priežiūra. Užsienyje to nėra, viskas palikta šeimos gydytojo ar tėvų atsakomybei“, – sakė medikė.

Gydytoja pasakoja, kad Lietuvoje vaikų-kardiologinių ligonių priežiūra – viena geriausių ir pasiekiamiausių pasaulyje, nes užsienyje norintys patekti pas siauros specialybės gydytoją laukia ilgai. Niekas neskuba daryti vidaus organų echoskopijos.

„Pagal Europos Sąjungos standartus specializuotos pagalbos turėtų sumažėti ir pas mus“, – sakė V. Savickienė.

Kur riba?

Gydytojos paklausus, ar yra visiškai sveikų vaikų, ji perklausė, o kur yra riba tarp sveikatos ir ligos? Ar galima vadinti sveiku žmogų, jei liga neatrasta, neįtariama? Įsitikinusi, kad vienu atveju organizmo būsena gali būti priskirta prie sveikos, kitu atveju - prie sutrikusios.

„Pavyzdžiui, yra hipochondrija. Žmogų medikai ištiria nuodugniai – sveikas, vidaus organų pakenkimų nėra, bet jam vis kažkas negerai, eina ir eina per gydytojus. Viena vertus, jis sveikas, bet hipochondrija – liga“, – sakė medikė, pridūrusi, kad sveikas vaikas turi būti judrus, išdykęs, žingeidus, gerai valgyti ir miegoti.

Didelę įtaką sveikatai įtakos turi nuolatinis buvimas elektromagnetiniame lauke, prie kompiuterių, mobiliųjų telefonų, elektroninių žaidimų, reikšmės sveikatai turi įsitraukimas į žaidimus be jokių pertraukų ar tėvų kontrolės.

„Dvimečiai jau žaidžia kompiuterinius žaidimus. Apkraunamos jų smegenys, o tada atsiranda dirglumas, nerimas, agresija. Teko matyti, kaip nėščiosios ant pilvo pasidėjusios mobiliuosius telefonus, planšetinius ar nešiojamus kompiuterius maigo. Prietaiso skleidžiamos elektromagnetinės bangos vaikutį pasiekia jau įsčiose“, – įspėja gydytoja.

Užtenka sekundės

„Nemažai kūdikių gimdami yra patyrę deguonies trūkumą. O tai reiškia, kad nukentėjo smegenys. Užtenka vienos sekundės, kad nuo nepakankamo deguonies kiekio, pirmo įkvėpimo metu, liekamieji reiškiniai būtų juntami visą likusį gyvenimą“, – patikino V. Savickienė.

Gydytoja vardija, kad tokie kūdikiai būna labai neramūs, juos vargina pilvo diegliai, raumenų silpnumas, glebumas. Vyresni vaikai gali jausti dažną nuovargį, nenorą būti triukšme, kolektyve, gali neadekvačiai reaguoti į aplinką arba būti hiperaktyvūs.

„Pirmo įkvėpimo metu, kai naujagimio organizmas gauna deguonies, jis ateina iki širdies. Deguonies jėga turi uždaryti širdutėje buvusias „skyles": nustoja funkcionuoti ovalinės angos, tą pačią akimirką užsiveria arterinis latakas, – pasakoja vaikų kardiologė. – Jei deguonies koncentracija ir jėga nėra pakankama, tai ir arterinis latakas neužsidaro, tada jis tampa širdies yda.“

Daugelis mažylių negalavimų augant gali pranykti savaime. Daug įvairių sutrikimų išnyksta dirbant su logopedais, kineziterapeutais ir kitais specialistais. Nusišypso: jei įdėta pakankamai pastangų – į mokyklos suolą vaikai sėda be buvusių sveikatos sutrikimų.

Maisto spąstai

V. Savickienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikai vis dažniau serga suaugusiųjų ligomis. Vienas iš pavyzdžių – daugėja vaikų, turinčių padidintą skrandžio rūgštingumą.

Jos manymu, tam įtakos turi mišinėlių, vaikiško ar kitokio pirktinio maisto vartojimas, kuriuose gausu konservantų ir kitų cheminių medžiagų, be kurių produktų galiojimo laikas būtų itin trumpas.

„Retai sutinku tėvų, kurie verda namuose įvairias natūralias košes savo mažyliui. Paprasčiau – nupirkti mišinėlius, tyreles ar kitokį vaikišką maistelį. Teisinasi, nėra kada, bet nukenčia sveikata“, – įsitikinusi gydytoja.

Pastaruoju metu daugiau mažųjų pacientų, kuriems sutrikusi skydliaukės ir hormonų veikla, dėl to padidėja krūtys, fiksuojamas ankstyvas lytinių hormonų aktyvumas ir kiti sutrikimai. Medikė įsitikinusi, kad tam įtakos turi mityba, kurioje gausu hormonų. Vienas iš pavyzdžių – mėsa.

Visi vaikai unikalūs

Paklausus ilgametę darbo patirtį turinčio vaikų chirurgo, traumatologo-ortopedo, Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo Povilo Venckaus nuomonės, kodėl daugėja vaikų su laikysenos sutrikimais, plokščiapadžių, jis nusijuokė.

„Manau, kad tokio dalyko, kaip netaisyklinga laikysena – nėra. Tai – žmogaus figūra, sandara, prigimtis, mamos, tėčio, giminės paveldas. Kartais tėvą ir sūnų atpažįstame iš eisenos, – sakė medikas. – Negalima pririšti žmogaus prie vieno standarto. Visi esame skirtingi, savaip sudėti ir savaip gražūs“.

Medikas vardija, kad vienas pacientas gali turėti plokščią nugarą, kitas apvalią, pas vieną bus atsikišę pečiai, kito ilgas kaklas, vieno paciento kojų forma bus O, kito – X formos, ir tai negali vadinti patologija – tai norma, todėl pažymose užrašomi laikysenos sutrikimai verčia tuo abejoti.

Batais plokščiapadystės neįveiks

„Ikimokyklinio amžiaus vaikui plokščiapadystė nėra patologija. Visi vaikai iki 5-6 metų yra plokščiapadžiai, tai fiziologinis reiškinys, raidos etapas. Tai nėra gydoma ir nėra išgydoma, netraktuojama, kaip liga, – sakė chirurgas. – Įtvarai, specialūs batai ar kitos priemonės yra beprasmės, trukdo vaiko fiziologiniam vystymuisi. Batai turi būti skirti, kad kojoms nebūtų šalta ir šlapia“.

Gydytojas pasakoja, kad kiekviena tauta turi savo pėdos ypatybių: italo pėda bus kitokia nei gruzino, vokiečių ir lietuvių pėdos bus panašios.

„Kas yra plokščiapadystė? Tai kai žmogus plačiai ir tvirtai pėda remiasi į žemę. Nuo senovės lietuviai tuo garsėjo, užtat ir buvo daug žemių užkariavę“, – šypsojosi gydytojas.