Medikai supykdė veganus

Vaikų ligoninė praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad į ligoninę dėl visą savaitę užsitęsusio vėmimo, viduriavimo, vangumo, irzlumo patekęs 7,5 mėnesio kūdikis, kaip paaiškėjo, kankinosi dėl baltymų ir didelio vitamino B12 trūkumo, sveikatai pavojingos mažakraujystės. Būklei pablogėjus, vaiką teko gydyti net Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Kaip tokios kritinės vaiko būklės priežastį medikai įvardijo veganišką mamos ir kūdikio mitybą.

Pasak vaiką gydžiusio gastroenterologo doc. dr. Vaidoto Urbono, mažylis labai nusilpo, nes jo organizmui pritrūko reikalingų medžiagų. Kadangi kūdikis buvo maitinamas tik veganišką mitybą propaguojančios motinos pienu ir vaisių tyrelėmis, jo kraujyje ėmė trūkti būtinų baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir susiformavo mažakraujystė.

„Vitamino B12 atsargų dar motinos įsčiose vaisius gauna iš mamos organizmo sukauptų atsargų ir jam jų užtekta iki 1-2 ar daugiau metų. Tačiau jei mama jų neturi, kūdikis jų taip pat nesukaups, - teigė V.Urbonas. - Pagrindinis vitamino B12 šaltinis yra mėsa. Kūdikiui rekomenduojama duoti mėsos jau nuo 5,5 mėnesio, vėliau jis turi gauti kiaušinių ir žuvies. Jei veganiškai besimaitinanti mama vaiką tik žindys, bet neprimaitins kitu maistu, kūdikis turės sveikatos problemų, neaugs jo svoris, vaikas bus išblyškęs, blogai vystysis.“

Vitaminas B12, anot specialisto, labai svarbus ne tik mažakraujystės prevencijai, bet ir augančio organizmo nervų sistemos vystymuisi. Mokslinėje literatūroje yra aprašytas atvejis, kai vaikas, maitintas veganiškai, buvo atvežtas į ligoninę dėl mažakraujystės ir prasidėjusių traukulių, sukeltų vitamino B12 stokos. Ir nors mažakraujystė buvo išgydyta, liekamųjų reiškinių - nervų sistemos pažeidimas - liko.

Laimei, tokių atvejų pasitaiko retai. Net ir būdami veganai, išsilavinę tėvai savo vaikams tokių dietų netaiko.

Gydytojas kaip vieną informacijos šaltinių nurodė Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugiją, teikiančią mitybos rekomendacijas visos Europos šalims. Jos rekomendacijos nedviprasmiškai skelbia, kad veganiška dieta vaikams yra nepriimtina ir neskirtina, o vegetariška - nerekomenduojama.

Po tokių pasisakymų veganinės mitybos šalininkai viešojoje erdvėje užsipuolė dr. V.Urboną, kaltindami jį cituojant tik jo nuomonei palankius informacijos šaltinius, taip pat aplaidumu kaltino iki šiol kūdikį stebėjusius medikus - kodėl jie nematė, kad mažyliui trūksta vitamino B12, vystosi mažakraujystė ir pan.

„Sako, kad veganai dėl savo mitybos - taikūs žmonės, tačiau šiuo atveju jie pasirodė esą labai karingi, - kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ juokavo V.Urbonas. - Įtariu, dabar jau užmėtys mane morkomis.“

Gydytojas pabrėžė: tiek veganinė, tiek vegetarinė mityba galima, tačiau, kaip teigiama net jam oponuojančiųjų minimoje mokslinėje literatūroje, „tik griežtai prisilaikant tam tikro maisto plano“, negana to, būtina nuolatos sekti tam tikrus specialius organizmo rodiklius. Klausimas - kiek vegetarų ar veganų iš tiesų šių nurodymų laikosi?

„Jeigu esi sąmoningas žmogus, laikaisi veganiškos mitybos ir dar primeti tokią savo valią kūdikiui, turi pranešti apie tai gydytojui, privalai darytis tam tikrus tyrimus - juk ant kaktos žmogui neužrašyta, ką ir kaip jis valgo, - sako V.Urbonas. - Vitamino B12, folio rūgšties tyrimus gydytojas gali skirti tik matydamas, kad jie dėl tam tikrų priežasčių būtini. Veganiška mityba gali būti ta priežastis, tačiau šie tyrimai daromi tik privačiose laboratorijose arba trečio lygio ligoninėse. Tačiau veganė mama, jeigu jai rūpi jos pačios ir kūdikio sveikata, privalėtų tuos tyrimus darytis. Kiek veganų tai daro?“

Gydytojas pasidžiaugė, kad ligoninėje gydyto vaiko tėvai geranoriškai reagavo į medikų pastabas, dar būdami ligoninėje pradėjo normaliai maitinti kūdikį - nebuvo jokio kategoriškumo, kad medikai kalba nesąmones. „Mes, medikai, privalome visus tėvus perspėti apie pavojų suluošinti savo vaiko sveikatą primetant savo mitybos būdą augantiems vaikams“, - sakė specialistas.

V.Urbono nuomone, tik suaugęs žmogus gali rinktis savo gyvenimo ir mitybos būdą, būti vegetaru ar veganu. Didžiausia problema čia, kad kūdikis yra per mažas apsispręsti - maitintis veganiškai ar vegetariškai jį priverčia tėvai.

Gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės komentaras: 

- Yra keli esminiai punktai, susiję su maitinimosi būdu ir sveikata. Tiek omnivarinis maitinimasis (visavalgystė), tiek ir vegetarinis maitinimasis gali būti nevisavertis. Ne maitinimosi būdas, o pakankamas maistinių medžiagų kiekis užtikrina sveikatą.

Vegetarinis maitinimosi būdas mūsų visuomenėje yra naujesnis dalykas nei omnivarinė mityba, tad jis reikalauja didesnio dėmesio, jei norima „surinkti“ reikiamą maistinių medžiagų kiekį. Žmonės, pasirinkę vegetarinę mitybą, turi kruopščiau dėliotis savo racioną lyginant su visavalgiais, nes valgant įvairų maistą yra paprasčiau užtikrinti organizmui reikalingas maistines medžiagas.

Žmonės, pasirinkę vegetarinį maitinimosi būdą, privalo išsistudijuoti, kas yra maistinės medžiagos, kokie yra tų maistinių medžiagų šaltiniai, ir jei iš raciono išbraukiama kažkokia produktų grupė, kokiais augalinės kilmės produktais juos reikėtų pakeisti. Čia ir yra visa „problemos“ esmė.

Kai kurios visuomenės grupės yra jautresnės vegetariniam maitinimosi būdui, tarkime, moterys, su gausiais menstruaciniais ciklais, senyvo amžiaus žmonės, kurių maistinių medžiagų įsisavinimas sutrikęs dėl amžiaus ypatumų, vaikai, nes jiems ir šiaip užtikrinti raciono įvairovę yra sudėtingiau, paaugliai, nes jiems reikalingas gausesnis kai kurių, ypač visaverčių baltymų turinčių, maisto produktų kiekis.

Veganai iš savo raciono išbraukia bet kokį gyvūninės kilmės maistą, įskaitant net medų. Taip maitinantis būtina vartoti B12, vitamino D, kai kurių mikroelementų turinčius papildus.

Nėščiosioms nevisavertė mityba yra didžiulė rizika dėl galimos vitaminų B12, D, geležies stokos. Jei nėščioji maitinasi vegetariškai arba veganiškai, ji turi prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už vaikelio sveikatą, todėl privalo ypač kruopščiai sureguliuoti savo mitybą - vartoti ir produktus, ir maisto papildus, kurie užtikrintų normalų vaisiaus vystymąsi, ir jos pačios sveikatą.

Kodėl medikų visuomenė dažniausiai skeptiškai vertina visus šiuos maitinimosi būdus? Dėl to, kad susiduria su pasekmėmis. Juk tie, kurie teisingai susidėlioja savo racioną, nepatenka pas medikus dėl nevisaverčio maitinimosi sukeltų problemų.

Vegetariškai ar veganiškai besimaitinantys turi nuolatos atlikti tam tikrus specifinius tyrimus, tačiau realybėje mes susiduriame su faktu, kad žmonės nuo medikų tai linkę nuslėpti.

Galbūt tą skatina neigiamas medikų požiūris į vegetarišką ar veganišką mitybą, tačiau, nežiūrint to, savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų apie tai perspėti savo gydytoją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“