"Medicina niekada nestovi vietoje"

"Medicina niekada nestovi vietoje"

Baigiantis metams įprasta pažvelgti į praėjusį periodą ir įvertinti, kas gero įvyko, o kur proveržio tikimasi ateinančiais metais. Apie tai, kas vyko Klaipėdos sveikatos priežiūros srityje ir ko laukti 2019-aisiais, pasakojo Klaipėdos savivaldybės Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Kaip įvertintumėte šiuos metus, kas įvyko gero, reikšmingo?

Manyčiau, kad šie metai buvo šiek tiek geresni nei praėjusieji, visose įstaigose šiek tiek didėjo atlyginimai.

Žvelgiant iš valstybės tarnautojo pusės, miesto Taryboje priimti labai rimti sprendimai dėl poliklinikų statybos: Vaikų ligoninės ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro. Vyksta procedūros.

Kalbant apie progresą, stabiliai progresuoja technologijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Turbūt didžiausias metų įvykis yra robotizacija - pradėtos pirmosios Lietuvoje robotinės chirurgijos operacijos.

Taip pat prasidėjo naujas Europos struktūrinių fondų paramos laikotarpis. Mūsų pirminės sveikatos priežiūros centrai ir Visuomenės sveikatos biuras yra pateikę paraiškas. Taigi, manau, bus daugiau paslaugų gyventojams ir jos bus kokybiškesnės.

Norime, kad Klaipėdoje būtų teikiamos budinčio odontologo paslaugos. Paslaugos pirkimas eina į pabaigą, tikimės, kad kitais metais šventinėmis dienomis jau turėsime, kam "nunešti" skaudamą dantį.

Yra tam tikrų personalinių pokyčių. Vienas darbuotojas pasikeitė mūsų skyriuje, įvyko trys konkursai įstaigų vadovų pareigoms eiti, pasikeitė Vaikų ligoninės vadovas. Per metus didelių pokyčių neatsiranda, labiau jaučiamas ankstesnių metų įdirbis. Per metus ką nors didelio nuveikti yra sudėtinga, bet viskas tik į gera.

Atsiranda ir vis daugiau privačių sveikatos priežiūros įstaigų.

Pasirinkimas klaipėdiečiams, kur eiti gydytis, tikrai yra. Ir geografine prasme, ir steigėjo prasme - yra viešosios įstaigos, kurių steigėja yra Savivaldybė, yra ir privačių. Gyventojai pasirinkimą turi pakankamai platų.

Apskritai matomas ryškus progresas. Dažnai norisi palyginti įstaigų darbą, kai jos buvo biudžetinės ir kai jos tapo viešosios, tai yra gali spręsti daugelį dalykų pačios. Vien tai, kad Klaipėda tikrai neatsilieka, o kai kuriose srityse tikrai lenkia Vilnių ir Kauną, yra įspūdinga. Atsilaikyti tokioje, galima sakyti, konkurencinėje kovoje, yra tikrai sudėtinga. Tad klaipėdiečiai turi džiaugtis gera sveikatos priežiūra čia, vietoje. Tik dėl nedaugelio dalykų reikia važiuoti kažkur kitur.

Galbūt yra ir daugiau šiais metais įvykusių dalykų, kuriais galima pasidžiaugti?

Šiais metais Savivaldybė skyrė lėšų dantų protezavimui kompensuoti. Gyventojai galbūt ir nežino, iš kokių lėšų tai buvo apmokėta. Buvo skirta apie 50 tūkstančių eurų šiai paslaugai, kurią suteikė konkursą laimėjęs Jūrininkų sveikatos priežiūros centras. Daliai žmonių protezavimas apmokėtas būtent Savivaldybės, o ne Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.

Vyksta pokyčiai Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Vyksta globos deinstitucionalizacija, vaikų mažėja. Pradėtos teikti ankstyvosios reabilitacijos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. Jau gyventojai džiaugiasi kompleksinių paslaugų teikimu. Vyksta pokyčiai, bus paslaugos teikiamos ne tik globojamiems įstaigoje vaikams, bet ir miesto gyventojams.

Šiemet ir vėl buvo pasigirdusių kalbų apie galimą ligoninių jungimą Klaipėdoje. Kaip tokią galimybę vertina Klaipėdos savivaldybė?

Iš tiesų viskas priklausys nuo įstatymų pasikeitimo. Projektų yra įvairių, bet finišo tiesiosios dar nėra pasiekęs nė vienas įstatymo projektas, kuriame būtų kokie nors apčiuopiami pasikeitimai. Man atrodo, kad didesnė baimė yra mažesnėms rajonų ligoninėms, ne Klaipėdos miesto ligoninėms.

Galima suprasti, kad miesto gyventojai po reformų nenukentės?

Tam tikrų baimių yra. Pacientų srautai dar didės, tad labai abejoju, ar paslaugų prieinamumas priartės prie gyventojų. Poreikis didės. Jeigu sumažės stacionarių vietų skaičius Lietuvoje ir jeigu nedaugės konsultantų, nebus ambulatorinių paslaugų plėtros, bijau, kad situacija pacientų atžvilgiu negerės.

Bendra registracijos sistema neatrodo baisiai - galima registruotis ir atskirose įstaigose. Žmonės vis tiek ieško pagalbos ten, kur jiems arčiau, kur žino konkrečius specialistus, pas kuriuos nori patekti. Yra paprastas buitinis klausimas - pas ką registruotis. Nepriklausomai nuo eilių, laiko, kiek reikia laukti, pas profesionalus vis tiek visi nori patekti.

Ligoninių vadovai yra išreiškę nerimą dėl būsimų atlyginimų darbuotojams pokyčių.

Kai pasirašomi šakiniai susitarimai, o paslaugos balo vertė didėja arba didėja menkai, vidinių resursų atlyginimams kelti įstaigos nelabai turi. Medicina niekada nestovi vietoje, visada reikia naujovių, naujos įrangos. Ne todėl, kad yra kokių nors ambicijų turėti naujausią ir geriausią įrangą, bet yra tiesiog progresas. Negalima nedaryti investicijų.

Miesto finansinis prisidėjimas prie sveikatos apsaugos gerinimo yra pakankamas? Ar biudžeto dalis galėtų būti ir didesnė?

Žodis "pakankamas" čia netinka, nes lėšų visada trūksta, ypač investicijoms į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros gerinimą. Turime gana daug problemų - seni pastatai, brangiai kainuoja energija. Tikrai infrastruktūrą sveikatos sektoriuje reikia gerinti, bet biudžete pinigų yra tiek, kiek yra. Kitais metais didelių pokyčių tikriausiai nebus.

Vis garsiau kalbama, kad visuomenė sensta ir ima trūkti slaugytojų. Galbūt planuojamos finansinės injekcijos Slaugos ligoninei ar apskritai daugiau dėmesio šiai sričiai?

Injekcijų į Medicininės slaugos ligoninės infrastruktūros gerinimą nėra numatyta. Tačiau paslaugų apimtis didiname prašydami, kad kitos ligoninės jas teiktų. Viena iš tokių naujų paslaugos teikėjų bus Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Ten turėtų atsirasti 30 lovų skyrius. Šiek tiek paslaugų spektras turėtų didėti. Taip pat yra privataus sektoriaus susidomėjimas, jie nori investuoti į slaugą. Bet ar tie privatūs investuotojai ateis į Klaipėdą, dar negaliu atsakyti.

Jau kurį laiką mieste trūksta vaikų ortodontų. Ar yra daugiau sričių, kuriose trūksta specialistų?

Ortodontų problema tebelieka ir nežinau, kada ji galėtų būti išspręsta, nes šios paslaugos įkainiai yra visiškai neadekvatūs. Viešajame sektoriuje neturime ortodontų, jie yra tik privačiame sektoriuje, kuriame yra realios kainos. Esu dalyvavusi Odontologų rūmų suvažiavimuose, kuriuose keliama ši problema, bet turi Sveikatos apsaugos ministerija keisti įkainį, kitaip tikrai problemos sprendimo nebus. Tos problemos yra visoje Lietuvoje.

Apskritai kiekviena įstaiga turi kokių nors probleminių sričių žmogiškųjų išteklių prasme. Stacionarai dar vienaip ar kitaip susitvarko, bet pirminės sveikatos priežiūros sektorius sensta - kaip ir visa visuomenė. Jaunų gydytojų prisikviesti gana sudėtinga, nes atlyginimai nėra dideli. Medikų paruošimas Lietuvoje yra tikrai geras, tad jie jau universitetuose verbuojami vykti dirbti į užsienį. Darbas yra labai sunkus ir atsakingas, bet atlyginimai Lietuvoje yra neadekvatūs.

Ko galime tikėtis kitais metais?

Įstatymai, ko gero, keisis. Bijau prognozuoti, ar pokyčiai bus teigiami tiek gyventojų, tiek medikų atžvilgiu. Paslaugų prieinamumo problemos projektais, kuriuos teko matyti, nebus išspręstos. Kalbant apie atlyginimus, tarsi žadama juos didinti, bet darbo krūvis, deja, nemažėja, kad ir kaip to norėtume. Visuomenė yra senstanti, imlesnė sveikatos priežiūros paslaugoms. Tad belieka nesirgti.

Ar to ir linkite klaipėdiečiams - nesirgti?

Pirmiausia norėčiau palinkėti medikams kantrybės ir neperdegti, nepaisant visų negandų sveikatos sistemoje. Gyventojams, žinoma, linkiu nesirgti. Vis dėlto savo sveikatos taip nevertiname, kaip turėtume vertinti būdami sveiki.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder