Marius Diržauskas: "Kalbėtis apie nevaisingumą vis dar tabu"

Marius Diržauskas: "Kalbėtis apie nevaisingumą vis dar tabu"

Klaipėdietis gydytojas Marius Diržauskas šią vasarą dalyvavo "The Open Medical Institute" organizuojamuose medikų seminaruose Zalcburge (Austrijoje), kur kalbėta apie reprodukcinės sveikatos medicinos aktualijas ir gydymo naujoves. Pasak gydytojo, šiuo metu medikai turi galimybę išsaugoti vaisingumą net ir onkologinių ligų atvejais.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas, biomedicinos mokslų daktaras M. Diržauskas dalyvavo konkurse, buvo atrinktas ir išvyko savaitei į Austriją. Nuo 1993 m. čia vykdoma podiplominių medicinos studijų programa, įsteigta JAV-Austrijos fondo, kurioje dėstytojai iš Kornelio (Cornel) universiteto Veilo (Weill) medicinos koledžo (JAV) atkeliauja 1 savaitei į Zalcburgą, kad perteiktų žinias jauniems (iki 45 m.) specialistams, atvykusiems iš daugiau nei 100 šalių. Visa seminarų medžiaga orientuota į reprodukcinę sveikatą - galimybę pastoti greitai arba pastoti ateityje.

Keičiasi tendencijos

Pagrindinės seminaruose nagrinėtos temos: vaisingumo išsaugojimas vaikų / paauglių ir reprodukcinio amžiaus moterų vėžio atvejais, pagalbinio apvaisinimo procedūrų pasirinkimas, dažniausios moterų nevaisingumo priežastys (endometriozė, endometro polipai, miomos ir policistinių kiaušidžių sindromas) ir jų gydymas, kiaušintakinio nevaisingumo gydymas, pasikartojantys persileidimai, jų priežastys ir gydymas, endokrinologiniai sutrikimai vaikystėje / paauglystėje ir jų sąsaja su nevaisingumu reprodukciniame amžiuje.

Paskaitos buvo skaitomos remiantis tyrimais pagrįstos medicinos (angl. "Evidence based medicine") principu, kiekvieną teiginį pagrindžiant mažiausiai dešimties tyrimų išvadomis. Kiekvieną paskaitą skaitė du profesoriai - vienas iš JAV, o kitas iš Vienos (Austrija) universitetinės ligoninės.

"Viskas, kas buvo kalbama, buvo įdomu, nauja, nes keičiasi nevaisingumo gydymo tendencijos. Ten, kur anksčiau buvo taikomas tik operacinis gydymas, einama link konservatyvaus gydymo, vis labiau populiarėja pagalbinio apvaisinimo technologijos", - pasakojo M. Diržauskas.

Jo teigimu, naujausi tyrimai bei statistika rodo, kad keičiasi ir paties nevaisingumo tendencijos.

"Jei anksčiau vyrų nevaisingumas sudarydavo apie 20 proc. atvejų, o moterų 50 proc., tai dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Moterų nevaisingumas siekia apie 25 proc., vyrų - 50 proc., bendras nevaisingumas - 25 proc. Labai suprastėjo spermos kokybė. Atlikti tyrimai Skandinavijoje, Vakarų Europos šalyse rodo, kad per pastaruosius 20 metų sperma, tiek kiekybine, tiek kokybine prasme, pablogėjo daugiau nei 50 proc. Tai susiję su aplinkos faktoriais, mityba, galbūt įtakos turi Černobylio avarijos pasekmės. Spermos kokybę blogina ir karščio poveikis naudojantis šildomomis automobilio sėdynėmis, dažnas lankymasis pirtyse, galimai įtakos turi ir mobilieji telefonai, nešiojami kelnių kišenėse", - pasakojo M. Diržauskas.

Vaisingumo problema tampa ir pasikeitęs požiūris į šeimos planavimą. Pastaraisiais metais moterys ar poros planuoja nėštumą žymiai vėlesniame amžiuje nei anksčiau.

"O amžius yra pagrindinis veiksnys, bloginantis vaisingumą. Jei moterys anksčiau pastodavo studijų metais, 22-25 metų amžiaus, kai yra pats vaisingumo pikas, dabar jos pirmiausia nori užsitikrinti geras sąlygas, būti savarankiškos, o kai suranda partnerį ir jau ima galvoti apie vaikus, ši plano dalis gali ir nebepavykti. Dėl to pastaruoju metu vis labiau populiarėja pagalbinis apvaisinimas. Daugelyje išsivysčiusių valstybių šis gydymas, ar bent jau keli ciklai, yra kompensuojami, o pas mus - ne", - sakė gydytojas.

Remiantis statistika, pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys išlieka policistinių kiaušidžių sindromas (36 proc.), kiaušintakių ligos (28 proc.) ir endometriozė (27 proc.). Pagrindine nevaisingumo gydymo nesėkmių priežastimi yra vyresnis amžius (daugiau nei 35-40 metų ir daugiau), kadangi tai susiję su lytinių ląstelių kiekio mažėjimu ir jų kokybės blogėjimu.

Kada susirūpinti dėl galimo nevaisingumo? Kai nenaudojant kontraceptinių priemonių negimdžiusiai moteriai pastoti nepavyksta metus, o gimdžiusiai - pusmetį (jei tas pats partneris).

Kitoks požiūris į gydymą

Gydytojas pasakojo, kad keičiasi ne tik nevaisingumo problemų pobūdis, bet ir jų sprendimo būdai, įsivyrauja kitoks požiūris į ginekologinių ligų, galinčių turėti įtakos nevaisingumui, gydymą.

"Pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, kuris susijęs su hormoniniais pakitimais organizme, gydome vaistais, taigi pagrindinis gydymas yra nechirurginis. Keičiasi ir miomų gydymas. Jei anksčiau rasdavome miomą, tai būdavo garantuota priežastis operacijai. Jau įrodyta, kad tik pogleivio mioma, kuri deformuoja gimdos gleivinę, trukdo pastoti.

Tais atvejais yra būtinas operacinis gydymas naudojant histeroskopą, kuriuo miomą galima pasiekti be pjūvio. Tai yra trumpa, iki valandos trunkanti operacija, dėl kurios visiškai nenukenčia moters darbingumas. Po operacijos moterų vaisingumas pagerėja iki 50 procentų. Kitos miomos, kurios nedeformuoja gimdos gleivinės, neturėtų būti operuojamos planuojančioms pastoti moterims dėl galimų komplikacijų nėštumo metu. Tokių, kaip vaisiaus žūtis dėl gimdos plyšimo, nes po operacijos gimdoje lieka randas", - teigė M. Diržauskas.

Psichologinės ir socialinės problemos

Paklaustas, ar nevaisingumas yra dažna problema Lietuvoje, gydytojas sakė, kad kol kas mūsų šalyje nėra atliktas tyrimas, kuris atskleistų, kokio masto yra ši problema.

"Pas mus tokio tyrimo nėra, nes nevaisingumas vis dar yra tabu, nes žmonės, ypač turintys šių problemų, garsiai apie tai nesišneka. Tai yra problema, kompleksas, apie kurį nenorima pasakyti aplinkiniams. Dalis moterų net ir pradėjusios gydymą jo nebetęsia galimai dėl psichologinių ir socialinių problemų, - svarstė pašnekovas. - Be abejo, nevaisingumas yra didelė psichologinė problema, bet, mano nuomone, šiuo metu labiau dominuoja socialinės problemos. Daugeliui porų galėtume padėti, jei pagalbinio apvaisinimo procedūros būtų nemokamos. Tai išspręstų labai daug problemų, pasikeistų dalis gydymo taktikų. Manau, tiek gydytojams, tiek pacientams būtų žymiai lengviau, nes sumažėtų operacinio gydymo ir traumatizmo rizika, efektas būtų greitesnis ir geresnis.

Lietuvos vaisingumo asociacija yra sukūrusi protokolą, kuriuo vadovaujasi Lietuvos ginekologai, tirdami ir gydydami nevaisingas poras. Viskas prasideda nuo vyro. Moters net nepradedame tirti, kol neišsiaiškinami vyro spermos kokybės rodikliai. Jei vyras yra sveikas, tiriama ir gydoma moteris. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje vyrų vaisingumo netiriame ir negydome, tačiau didžiosios dalies moterų vaisingumo problemas galime įveikti, nes turime puikią diagnostikos ir operacinę įrangą, o mano kolegos - tikri profesionalai", - sakė gydytojas akušeris-ginekologas M. Diržauskas.

Įstatymas yra būtinas

Gydytojas pabrėžė, kad reprodukcinė sveikata nėra tik negalėjimas pastoti, tai yra viskas, kas susiję su vaisingumu, įskaitant ir lytinių ląstelių išsaugojimą. Tai itin aktualu susirgus onkologinėmis ligomis.

"Susirgus vėžiu būtų galima paimti ir užšaldyti lytines ląsteles, kad ateityje, pasveikus, būtų išsaugota galimybė susilaukti palikuonių. Ypač tai aktualu, kai onkologinėmis ligomis suserga vaikai, paaugliai. Nors sąlygas tai daryti medikai turėtų, deja, tai neįteisinta įstatymais, - apgailestavo M. Diržauskas.

- Visi gydytojai, kurie dirba ginekologijos, nevaisingumo gydymo srityse, puikiai supranta, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra būtinas. Jo negalima skaldyti ir nurodyti, kokią procedūrą galima atlikti, o kokios - ne. Galbūt tai pačiai moteriai reikalingi net trys skirtingi gydymo metodai? Be to, vėžio atvejų daugėja, ligų amžius jaunėja. Jei anksčiau miomos buvo randamos apie 40-uosius metus, dabar jų randama apie 25-26 metų pacientėms. Kiaušidžių vėžys atrodė menopauzinė liga, bet turime atvejų, kai gana išplitusiu kiaušidžių vėžiu serga ir 25-27 metų moterys. Kaip joms išsaugoti vaisingumą? Galbūt dabar jos vaikų neturi, bet ateityje jų norės?"

Įstatymui - prezidentės veto

Seimas šių metų birželį po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo buvo siekiama nustatyti moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises. Už įstatymo projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš - 10, susilaikė 31 parlamentaras. Šis įstatymas turėjo įsigalioti 2017 m. sausio 1 d.
Pagrindiniai įstatymo punktai: pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės; jis galėtų būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims; procedūra galėtų būti atliekama tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles; embrionų turėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą; sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų; lytinės ląstelės būtų laikomos lytinių ląstelių banke ir kt.
Šį įstatymą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama, kad embrionų skaičiaus ribojimas ir draudimas juos šaldyti neatitinka šiuolaikinių gydymo metodų. Esą naujuoju įstatymu pabloginta šiuo metu esanti situacija, nors nesant įstatymo pagalbinis apvaisinimas galėjo būti atliekamas tik privačiose klinikose, bet bent jau buvo galima šaldyti embrionus. Analogišką įstatymą 2004 m. buvo priėmusi Italija, tačiau vėliau šis teisės aktas pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu ir prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai.
Teisės aktą vetuoti prašė apie aštuoniasdešimt akademinės bendruomenės atstovų: Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų bei dvidešimt septynių pacientų organizacijų atstovai kreipėsi į prezidentę, prašydami apginti pacientų interesus ir nepasirašyti tokio įstatymo.

BNS

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder