Maliarija Lietuvoje tampa vis dažnesnė

Maliarija Lietuvoje tampa vis dažnesnė

Didėjant tautiečių finansinėms galimybėms, daugėja žmonių, keliaujančių po pasaulį ir vykstančių į atogrąžų kraštus, o kartu didėja galimybė užsikrėsti maliarija. Anksčiau į Lietuvą maliariją įveždavo tik jūreiviai, o pastaraisiais metais įvežančių šią ligą asmenų ratas plečiasi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) „Respublikai“ pateiktais duomenimis, 2003-2012 metais Lietuvoje nuo maliarijos gydyti 36 žmonės, 2 iš jų mirė. Visi jie maliarija užsikrėtė lankydamiesi Afrikoje ar Azijos šalyse. Tarp užsikrėtusiųjų - jūreiviai ir turistai, žmonės, lankęsi tose šalyse verslo reikalais, kariai legionieriai ir net studentas.

Šiemet - jau trečias


ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė informavo, kad rugpjūčio 5 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 33 metų vyrui diagnozuota tropinė maliarija.

Atlikus epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad vyras nuo 2012 m. spalio iki šių metų liepos dirbo statybininku Gvinėjoje (Afrika) ir maliarijos profilaktikai skirtų vaistų nevartojo.

Grįžusiam į Lietuvą vyrui iki 38,7 laipsnio pakilo temperatūra, krėtė šaltis. Rugpjūčio 2 d. jis kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą - čia jam buvo diagnozuota tropinė maliarija, pradėtas specifinis gydymas.

ULAC duomenimis, iki šių metų rugpjūčio 5 d. mūsų šalyje užregistruoti trys įvežtinės maliarijos atvejai. Nustatyta, kad visi ja užsikrėtę asmenys darbo tikslais buvo išvykę į Afriką ir ten išbuvo ilgiau kaip pusę metų. Nė vienas iš sirgusiųjų profilaktiškai antimaliarinių vaistų nevartojo, o reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas - pagrindinė priemonė, galinti apsaugoti nuo užsikrėtimo maliarija.

Užkrečia „sergantys“ uodai


Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos gydytojos infektologės Audronės Marcinkutės teigimu, maliarija - gyvybei grėsminga liga, pasireiškianti periodiškai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais, dar vadinamais drugio priepuoliais. Maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai.

Maliarija yra plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 300-500 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5-2,7 mln. žmonių, iš jų 1 mln. - vaikų iki 5 metų. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų, iš jų apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos.

Maliarija užsikrėtęs uodas, įgeldamas žmogui, kartu su savo seilėmis įleidžia ir daugybę maliarijos sukėlėjų. Kartu su krauju jie patenka į kepenų ląsteles, vėliau į kraują ir eritrocitus. Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, jiems sprogus, į kraują patenka nauji parazitai ir vėl skverbiasi į sveikus eritrocitus. Masiškai žūstant eritrocitams į kraują patekę sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia karščiavimo arba charakteringus maliarinio drugio priepuolius.

Apie ligą įspėja simptomai

A.Marcinkutės teigimu, maliarija užsikrėtęs žmogus tam tikrą laiką jokių negalavimų nejaučia. Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki kelių savaičių, kartais daugiau kaip metus. Tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies. Parazitai lieka kepenyse ir formuoja vadinamuosius snaudžiančius židinius, kurie vėliau sukelia ligos paūmėjimus.

Paprastai maliarija pasireiškia karščiavimo priepuoliais. Iš pradžių ligonis negali sušilti net šiltai apsirengęs ar apsiklojęs antklode. Labai greitai po šalčio krėtimo pakyla labai aukšta temperatūra, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas. Atsiradus labai aukštai temperatūrai, ligonį pradeda troškinti, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3-4 valandas, paskui temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jau- čia silpnumą.

Priepuoliai gali kilti kas 48-72 valandas ar dažniau - tai nulemia sukėlėjo rūšis.

Apsisaugoti galima


Uodai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai, todėl apsisaugojimas nuo uodų įgėlimo yra svarbi maliarijos profilaktikos priemonė. Apsisaugoti nuo uodų naudojamos uodus atbaidančios priemonės - repelentai.

Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas - viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai gerdamas antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga ir tik nutolina ligos pradžią arba gali suklaidinti gydytojus nustatant diagnozę dėl netipiško karščiavimo.

Vis dėlto reikia žinoti, kad antimaliarinė profilaktika negali užtikrinti absoliučios apsaugos (chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93-100 proc.), todėl jei pakyla temperatūra sugrįžus ar būnant endeminėse vietovėse po savaitės nuo galimo pirmo kontakto su maliarijos sukėlėjais iki mažiausiai 2 mėnesių po galimo paskutinio kontakto, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder