Maisto papildai - ne saldainiai

Šiuo metu Reklamos įstatyme nurodoma, kad maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda "Maisto papildas". Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Darius Kaminskas teigia, kad reklama skatina neracionalų vaistų ir maisto papildų pirkimą ir vartojimą, o tai yra žalinga ir kenkia žmonių sveikatai.

Lietuva priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių. Per metus Lietuvoje parduodama apie 72 milijonus vaistų pakuočių. O prieš 6 metus atliktas rinkos tyrimų bendrovės "IMS Health" tyrimas parodė, kad per daugiau nei pusmetį lietuviai nupirko 1 mln. pakuočių širdies lašų, beveik 930 tūkst. pakuočių aktyvintosios anglies, per 800 tūkst. pakuočių fermento virškinimui gerinti, beveik 1,5 mln. pakuočių įvairių rūšių vaistų nuo skausmo, 500 tūkst. pakuočių antibiotikų, 670 tūkst. pakuočių vaistų kraujospūdžiui mažinti ir t. t.

Medikamentai ir maisto papildai gyventojams yra gerai pasiekiami, todėl auga ir jų vartojimas.

"Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes. Pavyzdžiui, "šis produktas pasižymi priešuždegiminėmis ir antivirusinėmis savybėmis", "tinka sergantiems artritu", "palengvina peršalimo simptomus", "vartoti esant kraujospūdžio sutrikimams". Ekspertai pažymi, jog patys gamintojai dažnai netiria savo produktų ir nežino jų tikrosios sudėties", - sako pataisų autoriai.

Gali plėsti "šešėlis"

Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė teigė, kad siūlymas uždrausti maisto papildų reklamą yra neracionalus ir nesuvokiamas.

"Draudimai ar ribojimai reklamai paprastai keliami dėl įtakos sveikatą žalojančių įpročių formavimui, pavyzdžiui, rūkalams, alkoholiui ar energiniams gėrimams, taip pat receptiniams vaistams, bet ne sveikatą tausojantiems produktams, - komentavo N. Bulakienė.

- Be to, beveik kiekvienas neproporcingas ribojimas didina šešėlinės veiklos perspektyvas, drąsina nesąžiningos konkurencijos atstovus, suteikdamas pranašumą prieš skaidrią veiklą vykdančius mokesčių mokėtojus. Įvertinę visumą veiksnių Lietuvoje, manytume, jog daugiau dėmesio, energijos bei finansų reikėtų skirti informacijos bei švietimo, kokius maisto papildus ir kaip juos vartoti, o ne draudimo klausimams."

"Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog maisto papildų vartojimas yra neracionalus, argumentuojant pateikiama 2014 metų informacija apie reklamos pažeidimus. Deja, iš pateikto turinio nėra aiškumo, koks sąsajumas yra tarp pažeidimų ir pirkimo bei tarp pažeidimų ir vartojimo. Pastebime, jog trūksta išsamios, objektyvios informacijos apie maisto papildus, jų vartojimą ir teikiamą naudą. Tad draudimas tik dar labiau paskatintų neracionalų maisto papildų vartojimą bei maisto papildų pasirinkimą", - nuomonę išdėstė pašnekovė.

Nubaudė

Nors teigiama, kad trūksta informacijos apie papildus, iš tiesų yra kompanijų, kurios maisto papildus reklamuoja itin agresyviai ir skatina pirkti preparatus.

Pavyzdžiui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. įvertino UAB "Natural Pharmaceuticals" veiklą ir paskyrė bendrovei 4 000 eurų baudą už agresyvią reklamą. Tarnyba nustatė, kad bendrovės atstovai vartotojams skambindavo telefonu ir siūlydavo dalyvauti sveikatingumo programoje - nemokamai išbandyti pirmąją maisto papildų pakuotę, o vėliau, nepageidaujant gauti mokamos pakuotės, - atšaukti savo dalyvavimą.

Tyrimo metu nustatyta, kad vartotojai bandė atšaukti savo dalyvavimą sveikatingumo programoje, tačiau bendrovė, neturėdama vartotojų rašytinio sutikimo sudaryti nuotolinę sutartį ar sutikimo pasirašyti pateiktą pasiūlymą, laikė sutartis su vartotojais sudarytomis ir nepriėmė vartotojų atsisakymo. Taigi, UAB "Natural Pharmaceuticals" ir vartotojų nesiejo jokie sutartiniai santykiai, tačiau bendrovė vartotojams vis tiek siuntė savo prekes, o vėliau, pasitelkusi skolų išieškojimo bendrovę, reikalavo už jas susimokėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas palaikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos poziciją ir nusprendė, kad "Natural Pharmaceuticals" veikla, siunčiant prekes ir raginimus už jas susimokėti, kai nuotolinės sutartys su vartotojais nebuvo sudarytos, t. y. vartotojams buvo siunčiamos prekės, kurių jie neužsisakė, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir yra laikytina agresyvia komercine veikla.

Informacija

Netinkama ir nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka ar didelis jo krūvis, nuolatinis stresas, nekokybiškas miegas daro įtaką organizmui ir jo funkcijoms. Be to, šiuolaikinis maisto technologinis apdorojimas, prailgėjęs tinkamumo laikas turi įtakos maistinių medžiagų kiekiui maisto produktuose.

Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas, kurį atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, konstatuoja, jog didžiosios dalies tiek suaugusių, tiek pagyvenusių Lietuvos gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Vartojama mažiau negu rekomenduojama: vitaminų A, C, B2 , B12, niacino, pantoteno rūgšties bei magnio, geležies, cinko, seleno, jodo.

Kiekvienas žmogus sprendimą papildyti savo mitybą maisto papildais turėtų priimti įsivertinęs asmeninį gyvenimo būdą ir mitybos ypatumus: ar kiekvieną dieną laiku ir pakankamai įvairų maistą valgo, kiek kartų per dieną valgo, ar laikosi tam tikrų dietų, kuomet valgo tik tam tikrus maisto produktus ar iš maisto raciono sąmoningai dalį jų pašalina ir t. t.

Tai bendrieji kriterijai, kada reikalinga ir tikslinga papildyti mitybą. Dėl organizmo funkcijų palaikymo reikėtų pasitarti kiekvienam individualiai su specialistu.