Dilgėlės
Šioje žolėje, kuri dažnai nurašoma kaip piktžolė, yra nemažai geležies, ji gali padėti pakelti geležies kiekį kraujyje. Ypač arbatoms ir užpilams tinka naudoti jaunas dilgėles, pirmąsias sudygusias pavasarį. Dilgėlių arbatai galima naudoti žalias, šviežiai skintas dilgėles arba jas džiovinti, šaldyti. O jei dar į dilgėlių arbatą išspaustume citrinos, tai būtų puiki prevencija nuo mažakraujystės. Tiesa, ši žolė nerekomenduojama, jei yra sutrikusi inkstų funkcija, nes dilgėlės šalina ne tik bloguosius, bet ir geruosius organizmo skysčius, be to, laisvina vidurius. Ir būtent dėl to, kad dilgėlės laisvina vidurius, merginos neretai mano, kad gerdamos jų arbatą sulieknės. Tačiau greičiau turės problemų dėl gerųjų skysčių išvarymo ir atsiras nemalonių žarnyno spazmų.
Čiobrelis
Ši vaistažolė yra tinkama esant skrandžio, žarnyno uždegiminiams procesams, nes čiobrelis turi uždegiminius procesus slopinančių savybių. Tačiau netinka tiems žmonėms, kurie turi sveikatos problemų dėl inkstų ar kepenų veiklos. Čiobrelis varo šlapimą, tad dar labiau dirgina ir minėtus organus.
Avietės
Avietės žinomos kaip priemonė, padedanti peršalus. Ir tai ne melas. Tačiau didžiausias mitas, kad jei gersite trintų aviečių ar aviečių uogienės arbatą, greičiau pasveiksite. Netiesa. Daugiausiai naudos yra aviečių stiebuose, lapeliuose ir šviežiose arba džiovintose uogose. Bet jokios trynės su cukrumi ar uogų košės naudos neduoda. Iš aviečių stiebų ar lapelių užplikyta arbata naudinga tuo, kad šalina skysčius iš organizmo, o to labiausiai ir reikia sergant. Taip pat avietės skystina kraują. Beje, aviečių lapelius, stiebus ir uogas galima šaldyti, ne tik džiovinti.
Žemuogės
Šios uogos yra puiki priemonė atkurti nukritusį hemoglobino kiekį, tad puikiai tinka esant mažakraujystei. Taip pat jos tinka, jei žmogus skundžiasi skrandžio problemomis, gastritu, nes veikia dezinfekuojančiai ir padeda skrandžio žaizdelėms užsitraukti. Žemuogių lapelius ir uogas galima džiovinti arba šaldyti, tačiau taip pat jų nereikia trinti ir saldinti cukrumi.
Mėta
Mėtų lapelių arbata organizmą veikia tonizuojančiai ir gaivinančiai. Tačiau ši vaistažolė gali kelti rūgštingumą, jei padidėjęs skrandžio jautrumas.
Melisa
Melisa turi raminamąjį poveikį organizmui ir yra rekomenduojama virškinimui gerinti.
Medus
Medus turi dezinfekcinių, antiseptinių savybių. Tačiau jis yra saldus, viename šaukštelyje medaus gali būti apie 40 kilokalorijų. Tiesa, tai kur kas sveikesnis produktas nei cukrus.
Liepžiedžiai
Jau seneliai išbandė, kad liepų žiedų arbata taip pat gali palengvinti peršalimo ar uždegiminius procesus.
Cinamonas
Tai labai naudingas dalykas tiems, kuriems žiema yra nepakeliama dėl šalčio. Cinamonas pakelia organizmo temperatūrą ir sušildo. Ilgiau vartojamas po kelis šaukštelius (į košę, kavą) per dieną gali pagreitinti medžiagų apykaitą, padėti deginti riebalus.
Receptas prevencijai nuo peršalimo
Imbieras, citrina ir medus. Imbierą reikia sutarkuoti smulkia trintuve, išspausti, dar galima įpjaustyti šiek tiek citrinos ir pagardinti medumi. Šią košytę galima valgyti paprastai (tik nepadauginti, nes gana aštru ir gali dirginti skrandį) arba su šia mase pasidaryti arbatos. Liaudyje imbieras žinomas kaip prevencinė priemonė, padedanti išvengti peršalimo ligų, tad šios masės indelyje galima atsinešti ir į darbą, - jei yra peršalusių ir čiaudinčių kolegų, jūs būsite atsparesni užkratams.
Imbieras netinka tiems, kurie turi skrandžio ar virškinimo sutrikimų, nes kelia rūgštingumą. Tiesa, imbieras gerina virškinimą, spartina peristaltiką.
Svarbu
Vaistažolės ir minėti produktai tikrai nėra dalykas, galintis pakeisti vaistus. Negalima manyti, kad jei gersite vieną ar kitą vaistažolių arbatą – išsigydysite, tarkime, opaligę. Žolelės gali tiesiog palengvinti kai kurios simptomus, tonizuoti ar raminti organizmą, gerinti žarnyno veiklą.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą