Lenkiame Europą ir tuberkulioze

Lenkiame Europą ir tuberkulioze

Kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena - ypač aktuali Lietuvai, nes pasaulyje sergamumas tuberkulioze mažėja, o Lietuva pagal sergamumo tuberkulioze rodiklius patenka į rizikingiausių Europos valstybių sąrašą. O skaudžiausia, kad atvira tuberkuliozės forma sergantys žmonės kelia pavojų net vaikams.

Užsikrečia net vaikai

Praėjusią savaitę pranešta, kad Radviliškio rajone gyvenančioje daugiavaikėje šeimoje nustatytas tuberkuliozės židinys. Į ligoninę kovo pradžioje pateko 36 metų moteris, 5 jos vaikai ir 2 kaimynų atžalos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje gydomai moteriai diagnozuota atvira tuberkuliozės forma. Patikrinti į gydymo įstaigą buvo atvežti ir 9 vaikai: 6 pacientės atžalos, jos sesers vaikas ir 2 kaimynų vaikai. Po atliktų tyrimų 5 sergančios moters vaikams ir 2 kaimynų vaikams nustatytas tuberkuliozės užkratas.

Medikų teigimu, sergančiosios aplinkoje esantys vaikai tuberkulioze neserga. Tačiau, laiku nesiėmus reikiamų priemonių, susirgtų. Profilaktinis šių vaikų gydymas gali užtrukti iki dviejų mėnesių.

Pernai Lietuvą sukrėtė įvykiai Skuodo progimnazijoje, kai atvira tuberkuliozės forma serganti muzikos mokytoja šia liga užkrėtė apie pusšimtį vaikų. Kone pusei mokyklos mokinių atlikus tuberkulino mėginius, 54 moksleiviams nustatyta, kad jie užsikrėtę tuberkulioze ir nešioja šios ligos bakterijas.

Vėliau paaiškėjo, kad Skuodo atvejis - toli gražu ne vienintelis, kai kyla rizika, kad atvira tuberkuliozės forma sergantys suaugusieji gali užkrėsti vaikus. Tuberkuliozės registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo užregistruota 17 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų suaugusiems, dirbantiems vaikų kolektyvuose.

Lietuva pirmauja

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2015 m. Europoje registruota 323 tūkst. naujų susirgimo tuberkulioze atvejų bei 32 tūkst. mirčių nuo šios ligos. Dauguma (85 proc.) naujų tuberkuliozės atvejų ir 91 proc. mirčių registruojami aštuoniolikoje šalių, į kurių sąrašą patenka ir Lietuva.

Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2015 m. ES/EEE šalyse paplitimo tuberkulioze rodiklis siekė 11,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis gerokai aukštesnis - 51,6 atvejo.

2006-2015 m. 4,1 proc. visų tuberkuliozės atvejų ES/EEE sudarė vaistams atspari tuberkuliozė. Tarp anksčiau gydytų plaučių tuberkuliozės pacientų šis procentas buvo keturis kartus didesnis - 17,2 proc. ES/EEE šalyse šios tuberkuliozės formos gydymo sėkmės rodiklis siekia 40 proc. Prasčiausi rodikliai - Lenkijoje (15 proc.), Airijoje (25 proc.) ir Lietuvoje (29 proc.).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ŽIV infekcijos paplitimo tarp tuberkulioze sergančių pacientų ES šalyse tendencijos yra mažėjančios. Lietuvoje minėtas rodiklis per 2011-2015 m. ne mažėjo, o padvigubėjo: nuo 1,6 proc. iki 3,6 proc. Pernai Lietuvoje tuberkulioze susirgo beveik pusė (47,9 proc.) ŽIV užsikrėtusių asmenų.

Ieškoma kovos būdų

Siekiant suvaldyti suaugusiųjų sergamumą tuberkulioze, Sveikatos apsaugos ministerija pernai nusprendė, kad Lietuvoje bus pradėtos teikti tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) paslaugos. 

60 šalies savivaldybių turi pradėti veikti kabinetai, kuriuose ligoniai, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, stebint sveikatos priežiūros specialistui, privalės išgerti vaistus. Ligoniai kabinetuose taip pat sulauks socialinės paramos - maisto produktų arba talonų maisto produktams įsigyti. Bus pasirūpinta ir toliau nuo DOTS kabinetų gyvenančių pacientų kelionės išlaidomis.

Edita Davidavičienė, Tuberkuliozės registro ir programų skyriaus vedėja:

Esmė ta, kad 2015 m. visi to kaimo Radviliškio rajone gyventojai medikų ir seniūnijos iniciatyva buvo patikrinti dėl tuberkuliozės, mat ten anksčiau buvo sergančiųjų atvira tuberkulioze - atliktos krūtinės ląstos rentgenogramos, ir niekam jokių pokyčių nebuvo rasta. Pernai pakartotinai rentgenogramos buvo atliktos maždaug pusei kaimo žmonių. Kvietimą buvo gavusi ir minėta moteris, tačiau ji pasitikrinti neatvyko, o jau šių metų vasarį kreipėsi į Radviliškio medikus skųsdamasi silpnumu, svorio kritimu, kosuliu, temperatūra. Tada ir buvo diagnozuota liga.

Šis atvejis gerai iliustruoja Lietuvoje susiklosčiusią situaciją - žmonės nesitikrina net kviečiami. Jiems trūksta supratingumo. Liga plinta oro lašeliniu būdu, ja užsikrėsti gali kiekvienas, turėjęs artimą kontaktą su sergančiu žmogumi. Kai kur tie patikrinimai organizuojami ten, kur to nėra, - žmogus, pajutęs požymius, turėtų pats kreiptis ir pasitikrinti.

Neseniai lankiausi Trakų rajone, kur dabar steigiamas DOTS kabinetas, ir sužinojau, kad pas juos labai daug nedraustų asmenų. Net ir blogai pasijutę jie neina į gydymo įstaigą. Nedraustiems tyrimai neatliekami - jie atliekami tik tada, kai tuberkuliozė jau diagnozuota.

Vilniuje ši problema išspręsta - Centro poliklinikoje net ir nedraustiems atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, o vėliau savivaldybė už šias paslaugas apmoka. Vadinasi, ir savivaldybės turi suvokti, kad potencialius ligos platintojus riekia tirti - jie juk niekur nedingsta, jie gyvena tarp mūsų ir platina ligą. Jei savivaldybės tai suvoktų, ir sergančiųjų skaičius mažėtų. Šiuo metu, galiu atsakingai pareikšti, apie 10, o gal net 15 proc. atvejų liga nediagnozuojama. Tai - didžiulis skaičius.

Po pernykščių įvykių Skuode Sveikatos apsaugos ministerija nustatė, kad žmonės, dirbantys su vaikais, privalo atlikti plaučių rentgenogramą kiekvienais metais. Taip siekiama, kad suaugusieji neužkrėstų tuberkulioze vaikų. Tikiuosi, kad didėja sveikatą tikrinančių medikų sąmoningumas ir šie patikrinimai jiems nėra tik formalumas. Sveikata negalima rizikuoti - per daug tai kainuoja.

Didelė problema Lietuvoje išlieka žmonės, sergantys atsparia tuberkulioze ir vengiantys gydytis. Tačiau ir čia priemonių yra. Kiekviena ligoninė turi turėti griežtus turberkuliozės kontrolės reikalavimus - jei žmogus išskiria tuberkuliozės mikobakterijas, jis turi būti izoliuotas ir gauti gydymą. Priverstinis gydymas taip pat egzistuoja - jį skiria teismas, sergantieji gydomi Alytaus tuberkuliozės ligoninėje. Tačiau visų mes ten nenuvešime, todėl ligoninėse turi būti įrengtos izoliacinės palatos, kai kur tokios jau ir yra. Jei sergantiems bus sudarytos sąlygos gydytis, esu tikra, didžioji dalis tų žmonių gydysis.

Du dalykai, kurių Lietuvai labiausiai trūksta norint sumažinti sergamumą tuberkulioze - infekcijos kontrolė ir ambulatorinis gydymas. Sergantieji atvira plaučių tuberkulioze, kol yra pavojingi aplinkiniams, privalo būti izoliuoti, o išrašius iš stacionaro jiems turi būti užtikrintas tiesiogiai stebimas ambulatorinis gydymas DOTS kabinetuose. Kiek metų prireiks, kad pamatytume rezultatą - nežinia.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder