KU rektorius A. Razbadauskas: "Manau, vakcinavimas yra būtinas"

Virtualioje erdvėje rektoriui teko garbė atstovauti Lietuvai ir Klaipėdai. Tris dienas trukusios konferencijos pagrindinė tema - miestų veiksmai kovojant su COVID-19 pandemija, bendruomenės saugumas ir gyvenimo pokyčiai popandeminiu laikotarpiu.

- Kokį įspūdį jums paliko minėtas renginys?

- Konferencijoje pasisakė įvairių pasaulio miestų atstovai bei ekspertai, pasidalino savo patirtimi ir žiniomis apie tai, kaip reikia gyventi pandemijos metu ir po to, kai viruso plitimas bus pagaliau sustabdytas.

"Suprantama, įvairių valstybių ir miestų patirtis kažkiek skiriasi. Teigiamą įspūdį paliko Singapūro sveikatos ministro pasisakymas".

Singapūrui bene geriausiai pavyko įveikti pandemijos iššūkius, testuojant bei izoliuojant sergančius, todėl ten mirčių nuo koronaviruso sumažėjo iki minimumo, užregistruota vos 20 atvejų.

- Faktiškai tikro karantino pas mus nebuvo, o tik žmonių bauginimas.

- Jeigu jau skelbiamas karantinas, tai jis turėtų būti efektyvus. Aš ne kartą esu sakęs: pagrindinė karantino priemonė ir tikslas – riboti masinius žmonių susibūrimo srautus.

Kokia čia logika, kokia taktika ir strategija, jeigu uždarome mažąsias kavines, restoranėlius, kur negausiai susirinkdavo artimi žmonės, maži restoranėliai „sėkmingai“ bankrutuos, o tuo tarpu didieji supermarketai, kur suplūsta tūkstančiai žmonių, dirba pilnu pajėgumu?

- O kaip elgiasi mūsų artimiausi kaimynai?

- Latviai dar pavasarį skelbto karantino metu savaitgaliais buvo uždarę didžiuosius prekybos centrus, kur viruso plitimas yra pats aktyviausias, bet jie neuždarė nei kavinių, nei restoranų, nei sporto klubų.

Nieko panašaus Lietuvoje nebuvo, tebuvo karantino imitacija.

Ligoninės supranta būtinybę visiems sunkiai sergantiesiems suteikti būtiną pagalbą ir persitvarko – nebelieka vadinamų „švarių“ ligoninių.

Ir nors tai kol kas veikia – sergantiesiems lovų netrūksta, tačiau kyla medikų stygiaus problema.

Šiuo metu mane labiausiai domina, kaip mes gyvensime po karantino. Jau dabar reikia tam atsakingai ruoštis. Universitetui darbuojantis karantino sąlygomis, aš pastebiu studentų, apskritai jaunų žmonių, su mokymo procesu susijusios socialinės veiklos apatiją.

Socialinė atskirtis didėja, socializacija mažėja. Jauni žmonės, savaitėmis užsidarę namuose, nieko nebenori, ilgainiui praranda bendravimo įgūdžius.

Todėl pasibaigus pandemijai ir visiems tiems suvaržymams reikės padėti jaunimui susigrąžinti tai, kas buvo slopinama.

Anksčiau ar vėliau pandemija baigsis ir mums teks sugrįžti į normalų gyvenimą.

- Koks yra pagrindinis vakcinavimo tikslas?

- Vakcinavimo tikslas - kolektyvinis imunitetas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo eksponentinio viruso plitimo.

Imant iš vienos pusės, tie dideli, masiški susirgimai, jeigu tik atlaiko sveikatos sistema, kuo daugiau žmonių persirgs ir įgis imunitetą, kol nėra patikimos vakcinos, tai nėra labai blogai.

Naujoji vakcina nuo COVID-19 turėtų padidinti kolektyvinio imuniteto skaičių.

- Kodėl Skandinavijos šalyse nebuvo priverstinai reikalaujama visiems dėvėti veido kaukės?

<text>- Visų pirma, Skandinavijos šalyse žymiai griežčiau yra paisoma žmogaus teisių, o kita vertus, skatinant žmonių sąmoningumą, buvo siekiama įgyti kolektyvinį imunitetą. Kaip žinia, Skandinavų epidemiologai – vieni iš lyderių Europoje.

Manau, ir mums vertėtų kur kas atidžiau įsiklausyti į Skandinavijos šalių ekspertų sukauptą patirtį pandemijos metu.

- Kodėl beveik negirdime rimtų diskusijų apie sveiką gyvenseną ir natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą?

- Aš visuomet pasisakau už natūralaus žmogaus imuniteto stiprinimą ir sveiką gyvenseną.

Neabejotinai, natūralios imuninės sistemos stiprinimas sveikų miestų visuomenėms visada svarbus veiksnys ir ypač pandemijos metu.

Įvedus karantiną šalyje, uždaromi sporto klubai, rekreacijos kompleksai, tokiu būdu mažinamos galimybės žmonėms sveikai gyventi. Mažėjant fiziniam aktyvumui, silpnėja žmogaus natūralus imunitetas.

Koks čia begali būti fizinis aktyvumas, jeigu ištisą darbo dieną sėdi prie kompiuterio? Aš ir pats asmeniškai tai jaučiu, nes karantino metu nuolat tenka darbuotis nuotoliniu būdu – internetu.

Taigi, gaunasi užburtas ratas: mažėjant fiziniam aktyvumui ir silpnėjant natūraliam žmogaus imunitetui, pandemijos metu belieka pasikliauti vakcina, siekiant užtikrinti kolektyvinio imuniteto procentinį augimą.

- Pasisakote už žmonių vakcinavimą net ir tuo atveju, jeigu naujoji vakcina nėra iki galo ištirta, nėra pilnai patikima?

- Aišku, naujosios vakcinos efektyvumas ir šalutinis poveikis yra diskutuotinas, tačiau kaip bet kuris medikamentas, vakcina turi didelį psichologinį - placebo efektą.

Svarbu, kad žmonės patikėtų teigiamu vakcinos poveikiu. Manau, vakcinavimas yra būtinas.

Beje, man keistokai atrodo pandemijos COVID-19 suvaldymo situacija Kinijoje. Mes nežinome, kokia yra reali padėtis pasaulyje ekonomiškai pirmaujančioje komunistinės diktatūros šalyje.

"Niekas negali pasakyti, kaip iš tikrųjų kinams pavyko suvaldyti pandemiją".

O gal jie jau turi pasigaminę vakciną nuo COVID-19 ir paskiepijo Kinijos gyventojus?..

- Ar naujoji Lietuvos valdžia įsiklausys į PSO surengtos Sveikų miestų konferencijos dalyvių rekomendacijas?

- Aš labai tikiuosi, kad įsiklausys. Prezidento iniciatyva suburta ekspertų komanda turėtų į tai atsižvelgti.

Rimtoms problemoms valstybėje spręsti būtina sutelkti kuo daugiau mokslo žmonių ir ekspertų.

Mes ir Klaipėdoje drauge su meru V. Grubliausku miesto taryboje kolektyviai aptariame ir sprendžiame aktualiausias problemas.

Ne taip paprasta susitarti, kai uostamiestyje veikia keturios ligoninės, turinčios du skirtingus steigėjus, neišvengiamai kyla darnaus įstaigų koordinavimo problemos.

Karantino metu bene svarbiausias dalykas – savalaikis gyventojų švietimas. Užsikrėtusieji koronavirusu žmonės iškart pradeda gerti antibiotikus, nors to tikrai nereikėtų daryti.

Būtina išaiškinti žmonėms, kaip elgtis, jeigu koronaviruso testas yra teigiamas? Jeigu užsikrėtęs žmogus nieko nejaučia, tai jam nieko ir nereikia daryti, tiktai izoliuotis namuose ir gerti arbatą.

O dabar žmonės pasiduoda panikai, vos tiktai pakilo temperatūra, ima ieškoti vaistų, geria antibiotikus.

- Kaipgi žmonėms nepasiduoti panikai, jeigu nuo ryto iki vakaro visuomenė yra bauginama?

- Žmonių bauginimas koronavirusu – ne vien tiktai Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema.

- Ko palinkėtumėte Klaipėdos universiteto akademinei bendruomenei, studentams, darbuotojams ir profesūrai Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga?

- Linkiu kuo mažiau ieškoti vienas kitame blogio ir sugebėti matyti gėrį, su viltimi žvelgti į ateitį! Visi sunkmečiai praeina.

KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas.