Koronavirusu užsikrėtusi aktorė I. Labanauskaitė: ne visi, turintys virusą, dūsta, kosti ir temperatūros turi

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė I. Labanauskaitė: ne visi, turintys virusą, dūsta, kosti ir temperatūros turi

Aktorė Ieva Labanauskaitė prisipažino susirgusi koronavirusu. Moteris socialiniuose tinkluose parašė ilgą laišką, jame paminėjo ir pirmuosius simptomus. Laišku I. Labanauskaitė sutiko pasidalyti su Alfa.lt skaitytojais.

„COVID-19 tematika. Turiu virusiuką.

Kažkada nešėm Auksinį kryžių ant Trijų Kryžių kalno Kultūrai, dabar reiktų nešti kryžių už Tautos sąmoningumą! LIKIM NAMUOSE!! Saugokime savo senolius artimuosius!

Visų pirma simptomai labai menki, neatitinka 1808 algoritmo visiškai, reikėjo gerokai pakovoti už galimybę išsitirti...

Ta chebra visiškai nepadėjo, skambinau 033... Teko sunervinti greitosios pagalbos dispečerę, kad galiausiai gaučiau atsakymą: na, gerai, iškviesiu aš tau tą greitąją už 2 valandų“. Sakau: gerai! Na, aišku, buvo minčių, kad gal aš čia svaigstu kažką ir būsiu arba pajuokos objektu po šito stradalo, kurį sukėliau, arba patvirtinsiu kažką naujo gyvu pavyzdžiu!

Pralaukus 3 val. su dūstančiais ir gerokai sunkesnės būklės žmogeliais priimamajame, galų gale pasitikrinau. Tyrimas labai šlykštus, kiša ilgus ausų krapštukus giliai į nosies ertmę... Na, bet ką darysi, reikia! Pralaukiau naktį izoliuota individualioje palatoje ir voila! Positive.

Taigi šiuo metu esu Santariškių klinikose izoliuota. Gyvenime neturėjau dingusio skonio ir kvapo po slogos ilgiau nei dieną. Nosis po slogos atsikemša ir kvapas grįžta, o čia jau kelinta diena nosis paburkus, bet neužsikimšus, bet va, kaip nejaučiu nieko taip nejaučiu... Temperatūros neturiu, tiesa, buvo vieną kart pašokus iki 37,2, matavausi sąžiningai kiekvieną dieną po kelis kartus, ne taip, kad ai, tipo jaučiu, kad nėra! Nekosčiu ir ne dūstu! Tik sloga šiokia tokia buvo, galvos skausmas didelis prieš dingstant kvapams ir skoniui.

Aišku, taip man turbūt niekas nebūtų davę tokios galimybės net ir rėkiant į ragelį ar kaip nors kitaip gailiai prašant išsitirti, jeigu nebūčiai grįžus iš Londono beveik prieš dvi savaites.

Uždarė mano teatro universitetą anksčiau laiko, tuo metu tai buvo labai nepopuliarus sprendimas JK, bet, saugant senesnio amžiaus bendruomenės narius, mokslai baigėsi savaite anksčiau.

Nors turėjau bilietą dar po savaitės, iškart pirkau kitai dienai, nes pagal esamą situaciją mačiau, kad Lietuva gali sienas irgi uždaryti, tad nekimarinau kaip visi kažkur užsieny iki paskutinės minutės, kokiam pliažiuky, kad nebūčiau valstybei didele problema ar našta ir nereiktų manęs su autobusais paskui ar užsakytais lėktuvais su kosminėmis kainomis parsinešti namo, nes nebuvau iš tų, kur sako: ai, tipo nieko čia, praeis“ arba turiu vieną drauge Rusijoje, Sankt Peterburge ji porą metų jau gyvena, tai ji pamačius, kad aš sergu, nes įkėliau į story video, jog esu greitosios pagalbos mašinoje, iškart parašė: „čia tu rimtai?

Pas mus visi galvoja, kad čia labai geras juokas ir visi toliau sau ramiai gyvena...“ Na, bet čia apie Rusiją, nors problema globali, bet reik pirmiausia savo kiemą sutvarkyti, kad jau karantine ir visi sienas uždarę esam Europoje ir ne tik!

Tai kovo 14 d. grįžau į Lietuvą, iškart izoliavausi, nors dar tuo metu nereikėjo iš Anglijos grižus, galėjau plavinėt po parduotuves su draugais ir panašiai, bet tik su artimaisiais mačiausi ir norėjau išlaukti bent savaitę, nes, o maža ką... Tėvai irgi pradėjo dirbti iš namų, nes, na, jeigu ką...

Vienas draugas rašė: gal eikime bent per atstumą pasivaikščioti, o jis turi problemų su astma, sakau, gal po dvejų savaičių, mielas drauge, geriau susitiksim, aišku, norėjosi labai! Visų pasiilgus, visiem gi karantinas, tipo „atostogos“.

Mes šiaip irgi naiviai, kaip ir daugelis, galvojom visi, kad, na, jau mūsų šeima, na, jau aš tai tikrai nepasigausim, na, bet va, situacija yra, kokia yra. Manau, kad daugeliui jaunų žmonių gali būti tokia silpna forma, bet galime būti nešiotojais, ir kirvis po kaklu senoliams arba lėtines ligas turintiems!

Nenoriu skleisti jokios baimės, kaip tik ramybę, kad nėra čia taip jau viskas blogai, koks šiai dienai išpūstas burbulas, nes tik tokius atvejus tikrina. Ne visi turintys virusą dūsta, kosti ir temperatūros turi. Žodžiu, viskas vis tiek praeis, tikėkimės ne labai baisiai, kaip kokioje Italijoje, jeigu saugosimės, nebijosim, bet tiesiog būsime budrūs! 

Labai prašau saugokime save ir artimuosius!“ – feisbuke rašė aktorė.


reklamaAlfa.ltLietuvos įžymybėsŽmonės

Ispanijoje gyvenanti D. Pečiukonytė-Juan Font: čia sureagavo daug greičiau negu Lietuvoje

Danguolė Pečiukonytė-Juan Font  © Paulius PeleckisAlfa Pramogos2020-03-26 09:46FacebookMessengerTwitter

Menininkė Danguolė Pečiukonytė-Juan Font, gyvenanti Ispanijoje, teigia, jog ten į pandemiją sureaguota daug greičiau negu Lietuvoje. Moteris socialiniame tinkle pasipiktino, kad gimtinėje sureaguota gerokai per vėlai. 

„Ilgai tylėjau, stebėjau, analizavau, vertinau situaciją... Katalonija labai greitai sureagavo į esamą Italijoje beviltiškos situacijos rimtumą ir iš karto ėmėsi veiksmų, kuriuos Lietuva tik dabar pradeda įgyvendinti, manau, kad ganėtinai pavėluotai, bet imasi.

reklama

Katalonijoje ne karantinas, o visiška izoliacija: jokių pasivaikščiojimų parkuose, paupiuose, parduotuvėse, jokių naktinių klubų, restoranų ar kavinių. Per vieną dieną buvo uždaryti išvažiavimai iš miesto į miestą. Taikomos labai didelės baudos, jei automobilyje yra du žmonės.

Jokių išvykimų į sodybas, vilas ar pliažus. Parduotuvėse tvarka tarsi armijoje – vienas išeina, kitas – įeina. Stovintis prie durų žmogus dalija vienkartines pirštines, purškiamas dezinfekcinis skystis ir nubraižytos linijos, žyminčios atstumą, nekelia jokio streso – visi suvokia, kad taip reikia ir taip būtina!

Čia tokio dizainerių bumo, kaip Lietuvoje, kuris sukurs „kietesnę“ kaukę, ar Audrutė, ar Airidutė, ar kitokio „-utė“ nėra – rišamės ant veidų skaras, plauname, lyginame ir vėl, kai prireikia, naudojame.

„Zara“, „Mango“ stabdė savo tiesioginį darbą ir sėkmingai siuva kaukes ligoninėms. Mano miesto picerijos susivienijo – per dieną iškepama po tūkstantį picų ir vežama gydytojams.

Tėvai sėdi su vaikais, niekas nedejuoja, nes auklės čia ir taip niekada nebuvo populiarios, o mokytojai gerbiami ir vertinami. Labai tikiuosi, kad po viso šito reikalo ir Lietuvoje ne tik vaikai, bet ir tėvai mokyklų duris bučiuos ir puls mokytojams po kojomis. Juk pasakyta pedagogo pastaba buvo vertinama kaip patyčios, o pakeltas balsas – kaip psichologinis smurtas! Įdomu, kiek tėvai, dabar sėdėdami su vaikais, buvo pakėlę balsą ar pasakę pastabą? 

Tėvai geriau už mokytojus mokėjo fiziką, chemiją ir matematiką! Puiku! Dabar turite progą parodyti vaikams savo sugebėjimus! Matau tik pozityvumą! O katalonai, pamatę save „veidrodyje“ – atpažinę savo mentalitetą Italijoje, kur, atsiprašant, geriau numirs, bet paėsti pas seną motiną vakare nueiti neatsisakys, nes, matai, tokia šimtametė tradicija jokiu būdu negali būti sutrypta, lieka dabar labai svarstytinu reikalu.

Ir ačiū Dievui! Aš vis laukiau, kada šitos, Viduržemio jūros, šalys pagaliau supras, kad kišti į pilvus besaikio maisto kiekius naktimis yra ne svarbiausias dalykas gyvenime. Sulaukiau! Keisti užsisenėjusį mentalitetą taip pat labai sveikintina – matau čia didelį pozityvumą! Nors, kaip viena ponia sako, kad mes, lietuviai, jų žmogiško solidarumo įpročių nesuprasime. 

Gal ir nesuprasim! Tai dabar, kai trypia visi žmoniškai solidariai balkonuose šokdami, tikiuosi, kad ir meldžiasi. Dar labai tikiuosi, kad visi pervertinsime savo tautos herojų sąvoką, nes Katalonijoje buvo tik vienas tautos didvyris – tas, kuris futbolo kamuolį po aikštę gainiojo ir už tai milijonus gavo.

Dabar jie jau kalba, kad didvyriai – tai gydytojai ir pardavėjai! Tik kada jiems valstybė pradės milijonus mokėti – va, čia tai klausimas! Kada? Tikiu, kad po šito viruso pradės! Mes čia be panikos, nes nėra su kuo panikuoti – visi savo namuose. Nors, einant į parduotuvę, man kojos drebėjo, nemeluosiu. Kaip tame filme – žmogus žmogaus bijoti pradeda ir vienas kitą pamatę gatvę puola pereiti.

Labai pykau ant lietuvių, kurie, žinodami, kad reikia atšaukti visas keliones ir grįžti kuo greičiau į gimtinę, nepaisė jokių perspėjimų, o paskui, atsiprašau, į kelnes šikaliojo, nežinodami, ką daryti. O valdžia turėjo sukti galvą, kaip čia tuos „vipukus“ namo pargabenti. Ir pargabeno pilnus laivus bedančių padugnių, kuriuos, prašau man atleisti ir neteisti, skandinti Titaniko stiliumi reikėjo – be gailesčio, nes COVID-19, palyginus su jais visais, tai kaip „aidas tolimo griaustinio“. 

Va, jie, o ne virusas, nuskandins Lietuvą vagysčių ir žudymų bangose be jokio sąžinės graužimo, baisu net pagalvoti. Spjauna į pareigūną ir žvengia nieko nebijodami, nes tol, kol pas mus nebus tokių įstatymų kaip Singapūre, ilgai maudysimės šūduose.

Dar šiandien klausiau savo vyro, ar Katalonija, ar Ispanija puolė taip, kaip Lietuva „gelbėti“ atostogaujančius lietuvius, sako, kad negirdėjo šito. Kruizinių laivų nė viena šalis į jūros uostus neįsileidžia, daug katalonų ir ispanų Lotynų Amerikoje yra užstrigę. Nežiūrint į visa tai, mano galvoje daug pozityvumo...“ – feisbuke rašė lietuvė.

reklama

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder