Kodėl užsikrėtus virusu toks svarbus vitaminas C ir ar tikrai tai tas pats, kas askorbo rūgštis

Kodėl užsikrėtus virusu toks svarbus vitaminas C ir ar tikrai tai tas pats, kas askorbo rūgštis

Užsikrėtus virusu svarbiausia pirma savaitė, per kurią organizmas išsiaiškina, ar imuninė sistema pajėgi su juo kovoti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas tvirtina, kad didelį vaidmenį kovoje su virusu atlieka vitaminas C, kurio ligos akivaizdoje reikia dvigubai daugiau nei įprastai. Jis pažymi ir tai, kad vartodami askorbo rūgštį papildote organizmą vitaminu C tik iš dalies.

COVID-19 ligą sukeliantis virusas gąsdina visą pasaulį. Klausydami, žiūrėdami ir skaitydami viską, kas apie jį kalbama, rodoma ar rašoma, akimirką galite patikėti, kad visi mirsime, tačiau tai absoliuti netiesa, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

„Net jei užsikrėsime, kiekvieno mūsų organizme virusas veiks skirtingai, o tai priklauso nuo kiekvieno mūsų imuninės sistemos. Didelę reikšmę, šalia visų kitų maistinių medžiagų, turi vitaminas C.

Kodėl jis toks svarbus ir kokie geriausi būdai papildyti vitamino C atsargas?“ – kalba medikas.

Pirmoji savaitė po užsikrėtimo, anot profesoriaus, vis tik yra svarbiausia – šią savaitę taip pat galima pavadinti lėto ligos vystymosi ar lėtos fazės savaite.

Jos metu įvyksta svarbus momentas – ligos eiga pakrypsta į vieną arba į kitą pusę: organizmas pradeda atsistatyti arba bent jau susitvarko taip, kad nebūtų komplikacijų, arba atsistatymas neįvyksta – būklė gali tapti kritinė. Tiesa, svarbu pažymėti, kad pastarųjų variantų – mažuma.

„Prireiks maždaug savaitės, kad organizmas išsiaiškintų, ar jis virusą įveiks pats, ar jums reikės keliauti į ligoninę. Tai priklausys nuo jūsų kūno, nuo to, ar stipri jūsų imuninė sistema“, – sako daktaras.

Aš žinau, kad dauguma jūsų galvoja, jog vitaminas C ir askorbo rūgštis yra tas pats, bet tai nėra tas pats. Vitaminas C turi askorbo rūgšties, tačiau tai nėra tik askorbo rūgštis. Vitaminas C yra rinkinys, kombinacija.

 

 

Karantinas; veido kaukė; koronavirusas / D. Umbraso/LRT nuotr.

A. Unikauskas primena, kas veikia mūsų imunitetą:

– stresas,

– atsparumas insulinui (cukrus),

– degeneracija, t. y. audinių susidėvėjimas,

– maistinės medžiagos: vitaminas D ir vitaminas C.

Šįkart – apie vitaminą C. Kaip jis veikia imuninę sistemą ir kuo vitaminas C skiriasi nuo askorbo rūgšties, kurios tablečių pavidalu galime nusipirkti tiesiog vaistinėse?

Vitaminas C aktyvuoja imunitetą. Šis vitaminas aktyvina šiuos svarbius dalykus organizme:

– antikūnus, jeigu tokių yra (tačiau šiuo metų jų neturime, nes COVID-19 nesirgome);

– B ir T limfocitus; B limfocitų pagrindinė paskirtis – atpažinti priešą ir parodyti jį kitoms ląstelėms, T limfocitams, kurie su tuo priešu susidoroja. Šie limfocitai priklauso baltiesiems kraujo kūneliams, tačiau jie yra aktyvūs tik tada, kai mūsų kūnas gauna pakankamai vitamino C;

– interferoną – baltymą, kurį išskiria viruso užpultos ląstelės ir taip įspėja kitas ląsteles apie tai, kad artinasi priešas ir būtina sutelkti gynybines jėgas; interferonui aktyvuoti taip pat būtinas pakankamas vitamino C kiekis;

– ežiuolę, kuriai suveikti irgi turi užtekti vitamino C.

 

„Tikima, kad vitamino C šiandien niekam netrūksta. Tokia nuomonė susiformavo todėl, kad tokia liga, kaip skorbutas, tapo išties reta. Daugelis yra girdėję šios ligos pavadinimą ir žino, kad ja susergama dėl vitamino C trūkumo, bet tai jau yra kritinis vitamino C trūkumas.

Jeigu mums trūksta vitamino C, mes neturime ir kolageno. Kolagenas – mūsų jungiamasis audinys, kurio labai daug visame kūne. Pirmiausia tai atsilieps kraujagyslėms, jos pradės per sieneles praleidinėti kraują, prasidės ir kraujavimai.

Ypač nukenčia dantenos, jos kraujuoja, prasideda uždegimas, krenta dantys, atsiranda ir kraujosruvų net vidaus organuose, o tada jau, aišku, situacija būna kritinė“, – aiškina gydytojas.

Egzistuoja skirtingi vitamino C trūkumo lygiai:

– ekstremalus, kai per parą gaunama mažiau nei 46 mg vitamino C – ši būklė pasireiškia skorbutu,

– vidutinis, kai per parą gaunama nuo 46 iki 60 mg vitamino C; ši būklė pasireiškia mikrokapiliarų problemomis arba voratinklinėmis venomis,

– pakankamas, kai per parą gaunama nuo 75 iki 90 mg vitamino C.

Tiesa, svarbu įsidėmėti, kad jeigu patiriate daug streso arba susirgote, per parą vitamino C reikia gauti kur kas daugiau – bent 150–200 mg.

 

 

Temperatūra / termometras / liga / savijauta / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Vitaminas C ir askorbo rūgštis – ne tas pats

„Aš žinau, kad dauguma jūsų galvoja, jog vitaminas C ir askorbo rūgštis yra tas pats, bet tai nėra tas pats. Vitaminas C turi askorbo rūgšties, tačiau tai nėra tik askorbo rūgštis. Vitaminas C yra rinkinys, kombinacija“, – teigia A. Unikauskas.

Vitaminas C susideda iš:

– askorbigeno ir bioflavonoidų komplekso,

– tirozinazės, t. y. fermento, kuris faktiškai yra organinis varis,

– trijų faktorių: P faktoriaus arba rutino, kuris labai svarbus kolageno tvirtumui, K faktoriaus, kuris atsakingas už krešėjimo mechanizmus, ir J faktoriaus, atsakingo už deguonies pernešimą raudonuosiuose kraujo kūneliuose,

– askorbo rūgšties.

Kai organizmui duodate daug askorbo rūgšties, ji pradeda rinkti visas kitas vitamino C dalis organizme. Įsivaizduokite, jei tam tikrų medžiagų turite nedaug, o suvalgote askorbo rūgšties didelį kiekį, tai šis vagia iš organizmo tai, ko turite mažiau. Jeigu tai tęsiasi ilgą laiką, tai išbalansuoja organizmą.

Askorbo rūgštis – tarsi dėžė, į kurią supakuotos visos kitos vitamino C dalys tam, kad nebūtų pažeistos. Ši rūgštis tarsi konservuoja ir apsaugo visas likusias vitamino C komplekso dalis. Tad ji labai svarbi, tačiau viena pati nėra vitaminas C ir neatlieka tokių funkcijų, kaip visas vitamino C kompleksas.

 

 

Apelsinai / vitaminai / vitaminas C / Shutterstock nuotr.

„Kas vyksta, jeigu geriate vitamino C papildus, kas paprastai būna askorbo rūgštis, didelėmis dozėmis?

Dažnai minimos vitamino C megadozės, sakoma, kad tik jos gali mus apsaugoti, minimi 5, dažnai 10–20 g. Iš tikrųjų askorbo rūgšties megadozės trumpai, keletą dienų, gali būti saugus, veiksmingas vaistas, kaip antioksidantas. Tačiau kalbant apie ilgą vartojimą tai netinka.

Kai organizmui duodate daug askorbo rūgšties, ji pradeda rinkti visas kitas vitamino C dalis organizme. Įsivaizduokite, jei tam tikrų medžiagų turite nedaug, o suvalgote askorbo rūgšties didelį kiekį, tai šis vagia iš organizmo tai, ko turite mažiau.

Jeigu tai tęsiasi ilgą laiką, jūs prarandame maistines medžiagas, tai išbalansuoja jūsų organizmą. Viskas atrodo kitaip, kai naudingas medžiagas gaunate iš maisto, nes gaunate visą vitamino C kompleksą“, – pasakoja profesorius.

Įdomu tai, kad, kai sakoma, jog pakankamas vitamino C kiekis yra 75–90 mg, kalbama apie askorbo rūgštį, o ne visą kompleksą, o askorbo rūgštis – kone 10-oji viso komplekso dalis.

Todėl jei gauname visą vitamino C kompleksą, galbūt mums nė nereikia tokio kiekio askorbo rūgšties, nors COVID-19 viruso akivaizdoje visada pravers vitamino C turėti daugiau.

 

 

Daržovės / Pexels nuotr.

Tad geriausia vitamino C gauti su maistu. Laidos „Klauskite daktaro“ komanda parengė TOP 9 produktų sąrašą iš kasdien naudojamų vengiant tų, kuriuose daug cukraus arba kuriuos valgyti kasdien būtų sunku.

Beje, dauguma įsitikinę, kad labai daug vitamino C citrinose. Jose tikrai yra vitamino C, tačiau tikrai ne daugiausiai, pabrėžia A. Unikauskas.

Prisiminkite, kad minėtas optimalus vitamino C kiekis sergant – 150–200 mg, o nurodant, kiek kokios medžiagos yra produkte, paprastai nurodomas kiekis 100 g.

Tad 100 g šių produktų yra tiek vitamino C:

– geltonųjų ar raudonųjų paprikų – 128 mg,

– brokolių – 89 mg,

– briuselinių kopūstų – 85 mg,

– kalafiorų – 46 mg,

– kale kopūstų – 120 mg,

– kopūstų – 37 mg,

– braškių – 59 mg,

– kivių – 93 mg,

– apelsinų – 53 mg.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder