Kodėl nereikėtų ligos simptomų ieškoti internete

Kodėl nereikėtų ligos simptomų ieškoti internete

Pacientai gana dažnai užsiima ligos simptomų paieška internete, į gydytojo kabinetą atvyksta su jau „nustatyta“ diagnoze ir patarimais gydytojui, kaip juos gydyti, sako LRT.lt kalbintos šeimos gydytojos. Tačiau, pasak pašnekovių, dažniausiai diagnozės nepasitvirtina, tik sukeliamas bereikalingas stresas sau ir gydytojams.

„Manau, kad mėginimai internete ieškoti savo ligos simptomų atneša tikrai daugiau žalos nei naudos. Pacientas nesugeba įvertinti simptomų, jis pritaiko sau viską iš eilės, o medicina yra menas ir mokslas – simptomus reikia interpretuoti.

Žmogus turi būti gydytojas ar bent turėti medicininį išsilavinimą, kad galėtų tinkamai įvertinti simptomus“, – tikina Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė.

Jai antrina ir klinikos „Medica“ šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė, tačiau ji pažymi, kad kartais simptomų paieška gali išeiti į naudą.

„Simptomų ieškojimas ir bandymas nusistatyti sau pačiam ligą – nieko gero. Juk kiekvienas pats sau netaisome automobilių, atsisakę pedagogų nemokome vaikų namuose: tai patikime profesionalams, savo srities specialistams.

Tačiau yra atvejų, kai naudinga pasidomėti sveikata, profilaktika ir sveikatos priežiūros ypatumais. Net ir šiais laikais būna taip, kad 10 metų nesilankiusi ginekologo kabinete, ateina moteris, kai jau blogai jaučiasi ir pati sau yra nusistačiusi 15 diagnozių. Tokiu atveju būtų naudinga, kad pasiskaitęs žmogus nedelstų ir apsilankytų gydytojo kabinete“, – kalba N. Vaicekauskienė.

Savos diagnozės pasitvirtina retai

Šeimos gydytojos N. Vaicekauskienės teigimu, žmonės labai dažnai užsuka į gydytojo kabinetą, paieškos svetainėse su visais įmanomais raktažodžiais jau suradę savo ligą ir pasiruošę pasakyti, nuo ko juos gydyti.

„Taip pat ateina ir žmonių, kurie prašo, kad jiems būtų atlikti visi įmanomi, taip pat ir visų onkologinių ligų, tyrimai. Jie nori įsitikinti, kad neserga viena ar kita liga“, – patirtimi dalijasi N. Vaicekauskienė.

Anot D. Makaravičienės, dažniau sau diagnozes nusistato jaunesni žmonės. Paklausti, kaip nustatė sau ligą, jie atsako informacijos apie simptomus radę internete.

„Pasijuokiame, o tada jiems įrodau, kad taip, kaip jie patys diagnozavo, nėra. Dažniausiai pačių nustatytos diagnozės nepasitvirtina“, – tikina D. Makaravičienė.

N. Vaicekauskienės praktikoje dažniausiai pasitaiko ūmines peršalimo ligas sau diagnozavusių asmenų, mažiau ateina nusistačiusių retesnes ligas: jų simptomų mozaiką sudėlioti sudėtingiau.

Tuo metu D. Makaravičienė sako, kad peršalimo diagnozavimas patiems sau yra geriausia, ką galima padaryti; blogiau, kai diagnozuojamos kitos ligos.

„Jei tik peršalimą sau žmonės diagnozuotų, nebūtų taip baisu. Tačiau jie ir kardiologines ligas sau diagnozuoja, pasiskaitę apie simptomus internete. Kyla daug problemų, kai aš ar kardiologas pasako, kad jie neserga jų pačių diagnozuota liga. Tada žmonės pyksta, sako, kad gydytojai nieko neišmano, nes juk simptomas yra tikrai toks, kaip aprašytas internete.

Jei žmogui kažkas blogai, pirmiausiai jis turi eiti pas šeimos gydytoją. Tam šeimos gydytojas ir yra, kad nuspręstų, kokia liga gali kamuoti, į kokį specialistą dėl jos diagnozės ir gydymo reikėtų kreiptis“, – tvirtina D. Makaravičienė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder