Slaugytojos - universalios
Vyriausiosios slaugos administratorės Tatjanos Litoš vadovaujama slaugytojų komanda - tai universalios profesionalios medikės. "Ligoninės slaugytojų darbo išskirtinumas ir sudėtingumas yra tai, kad reikia išmanyti visas ligas - nuo galvos iki kojų pirštų galiukų. Nėra siauros specializacijos kaip, pavyzdžiui, pulmonologijos ar kardiologijos srityse. Čia reikia mokėti viską. Tą sakau ir savo studentams, kurie mūsų ligoninėje atlieka praktiką ir visko išmoksta, neišskiriant net gana sudėtingų medicininių procedūrų",- sakė T. Litoš, Klaipėdos universitete dėstanti slaugos ir gerontologijos kursą. Pasak T. Litoš, ši ligoninė yra gydymo įstaiga, kur teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios slaugos paslaugos 160 pacientų. Tarp jų nemaža dalis yra labai sunkios būklės, pavyzdžiui, į komą panirę pacientai. Taip pat sergančiųjų nepagydomomis ligomis, kad medikų prižiūrimi nepatirtų kančių skaičiuodami paskutines gyvenimo dienas ar valandas.
Nenori vežtis namo
Tačiau ne visi ligoninės pacientai yra sunkūs ligoniai, pasirinkę šią įstaigą kaip paskutinę gyvenimo stotelę, kad galėtų oriai iškeliauti. Didelė dalis pacientų palaikomojo gydymo, slaugos specialistų pastangomis čia sustiprėja po ligų, operacijų ar patirtų traumų, senatvinių negalavimų. "Mūsų darbas yra slaugyti, gydyti, rūpintis paciento sveikata, tačiau tenka spręsti ir socialines problemas. Štai vienu metu buvome gavę net septynių pacientų artimųjų signalus, kad ligonių į namus nesiveš - dėkite, kur norite. Esą pas juos nėra vietos. Taip pat neretai aiškina, esą namai remontuojami. Ateina pasakyti likus kelioms dienoms iki išrašymo iš ligoninės, kai jau nebėra galimybių sutvarkyti dokumentų perkelti į pensioną. Taip elgiasi net sutuoktiniai, esami ar buvę, vaikai, kurie sako, kad tėvas ar motina neaugino, nemylėjo. Ką daryti? Skambinti į policiją ar nakvynės namus? Ligonių kasa sumoka už 120 dienų slaugą ligoninėje ir nė dienos daugiau, todėl suėjus šiam terminui pacientas turi palikti ligoninę",- sakė T. Litoš.
Ligoninė - ne slaugos namai
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės medikės stebisi, kad visuomenė ligoninę painioja su senelių globos namais, kartais net greitosios pagalbos medikai, atvežę ligonį, pasako, esą čia - slaugos namai. "Bet čia yra viena iš penkių miesto ligoninių, čia gydomi ir prižiūrimi labai sunkūs ligoniai. Pavyzdžiui, po kelių insultų, infarktų, sergatys paskutinės stadijos vėžiu... Ir ne tik vyresnio amžiaus, bet ir daug jaunų žmonių. Mums atveža slaugyti pačius sunkiausius ligonius, nes kiti po operacijų važiuoja į namus arba reabilitaciją. Per tas 120 dienų reikia daryti viską: trachiostomas, kolostomas... Tai tas, tai anas, tai akis, tai ausis supūliavo, tai žaizdos atsivėrė, negyja... Mokyti iš naujo valgyti ir kasdien kartoti tą pačią maldelę: "valgyk - nuryk", "valgyk - nuryk", "dar šaukštelį". Su specialiu švirkštu ligonius maitiname po lašiuką. Kitos slaugos įstaigos to nedaro - įveda zondus. Žmonės, kurie supranta, kaip tai svarbu, labai vertina mūsų pastangas. Pacientai iš namų atvažiuoja purvini, žaizdoti, apleisti. Išvažiuoja patenkinti, sustiprėję, sutvarkyti. Vėl po metų atvažiuoja - nebežinome, ko ir griebtis - vėl murzinas, apleistas. Išgirstame: "Kada kojų nagus sutvarkysite?! Kada barzdą nukirpsite?" Yra ir labai geranoriškų artimųjų, jie dalyvauja slaugant, valgydina, girdo artimąjį, lanko ir prižiūri. Jie slaugos personalą ir užjaučia, ir pagelbsti, ir supranta - sako, aš namuose su vienu ligoniu vos susitvarkau, o kaip jūs tiek daug vienu metu sugebate prižiūrėti, gydyti, slaugyti", - pasakojo dviejų ligoninės skyrių vyriausiosios slaugos administratorės Vera Klimenkova ir Laima Petniūnienė.
Gauna ir kineziterapijos paslaugas
Kartais glaudesniam paciento artimųjų ir medicinos personalo bendradarbiavimui trukdo iš anksto susiformuotos nuostatos. "Antai nespėja atvežti ligoniuko, o artimieji jau klausia - jau turbūt prileidote raminamųjų, kad močiutė vis miega ir miega? Iš tiesų močiutė užmigo tiesiog pavargusi, o kitą dieną ji jau pailsėjusi, aktyvi. Pirmą dieną niekas vaistų neleidžia, nes gydytojas turi apžiūrėti, paskirti gydymą. Kiti artimieji supranta mūsų sunkų darbą: sako, niekada negalėtume tokio darbo dirbti. Nė už jokius pinigus", - pasakoja vieno iš ligoninės skyrių vyriausioji slaugos administratorė Laima Cvetkova.
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje teikiamos ir masažo, kineziterapijos paslaugos. 15 metų masažuotoja čia dirbanti Zina Krušnienė teigia galinti parašyti ne vieną romaną, tiek visokių istorijų prisiklausanti. "Visi žmonės nori išsikalbėti. Apie tai, kad vaikai išvarė, butą pardavė. Kaip sunku tam žmogui, jis nebenori pasveikti, nes žino, kad nebeturi namų. Masažai bent kiek sumažina įtampą. Kitas žmogus ligoninėje džiaugiasi ištrūkęs iš konfliktiškų namų. Jis žino, kad čia bus saugu: kasdien ateis gydytojas, skirs vaistų, gaus švarią lovą, aprangą, laiku šviežiai paruoštą maistą, kineziterapijos, masažo paslaugas. Kad čia nebus jokių konfliktų, tik dėmesys ir ramybė. Dažnas sako, kad visą pensiją atiduotų, kad tik galėtų likti šioje ligoninėje kuo ilgiau. Po masažo atsipalaiduoja žmogus, atrodo, visas sunkumas dingsta, šypsotis pradeda", - pasakojo masažistė.
Dirba iš pašaukimo
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės medikės sako dirbančios čia iš pašaukimo. Ne viena jų prisipažino bandžiusios pakeisti darbą, tačiau grįžo atgal, nes čia konkrečiai gali padėti žmogui, realizuoti save kaip medicinos darbuotojos, matyti savo darbo rezultatus, jais pasidžiaugti. Būtent tos geros emocijos atperka visus sunkumus ir įtampas. Štai "ligoninės chirurge" vadinama bendrosios praktikos slaugytoja Svetlana Kuliešė meistriškai gydo žaizdas. Jai tenka prisižiūrėti darbe visko - ne tik pragulų, bet ir iki kaulo supūliavusių žaizdų. Ir taip kasdien: nuo vieno prie kito paciento. "Didžiosiose ligoninėse pacientus po operacijų laiko neilgai, jie patenka pas mus, tad tenka išimti siūlus, perrišti žaizdas, atlikti kitas procedūras. Dažnas reiškinys - pragulos, pooperacinės žaizdos. Tokie pacientai atkeliauja ne tik iš namų, bet ir ligoninių. Pragulos gali atsirasti net per porą valandų, ypač ilgai gulinčiam žmogui, nes oda tampa lyg popierinė. Daug trofinių opų. Tai - cukrinio diabeto pasekmės. Žmonės neina pas gydytoją, liga įsisenėja, išgydom ligoninėje, po metų grįžta vėl "kiaurom blauzdom", - pasakojo S. Kuliešė, labai mėgstanti šį darbą - teikti medicininę pagalbą žmonėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą