Klaipėdoje mato naują universitetinį medicinos centrą

Klaipėdoje mato naują universitetinį medicinos centrą

Penktadienį Klaipėdoje viešėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad Klaipėda galėtų tapti trečiu stambiu universitetinės medicinos centru Lietuvoje. Prie šios idėjos sugrįžtama jau ne pirmą kartą, tačiau dabar, panašu, visos suinteresuotos pusės yra pasirengusios tartis dėl tokio centro steigimo sąlygų.

Svarstoma, kad galėtų būti rengiama galimybių studija, kuri padėtų išsiaiškinti, kaip ir koks naujas centras galėtų būti sukurtas.

Tikslas – nauda visam regionui

„Klaipėda galėtų ir turėtų, mano supratimu, būti trečiu stambiu universitetinės medicinos centru Lietuvoje. Tada Lietuvoje būtų trys stambūs centrai, kurie ne tik aptarnautų regionus, bet ir būtų susiję su mokslu. Tokio centro steigime turi dalyvauti ir ministerija, ir Savivaldybė, ir galbūt net keli universitetai“, - kalbėjo A. Veryga.

Ministras akcentavo, kad jei norima sėkmingai sukurti tokį centrą, turi būti bendras visų pusių – miesto, ministerijos, bendruomenės, universiteto – darbas. Žinoma, reikalingi ir sąlygas tokiam centrui kurti sudarantys įstatymai, tačiau, A. Verygos teigimu, vien priėmus teisės aktą toks centras neatsiras – jis tik sukurs prielaidas idėjai realizuoti.

Ministro manymu, šiuo metu laikas kurti tokį centrą, kaip pats įvardijo, darinį, nėra pats geriausias, nes baigiasi dabartinis Europos Sąjungos projektų finansavimo laikotarpis, tačiau netrukus turėtų prasidėti naujas.

„Laikas planuoti, dėlioti viziją ir pasidaryti viską taip, kaip reikia padaryti, kad tai būtų darinys ne tik miestui, bet ir visam regionui“, - sakė A. Veryga.

Ministro teigimu, koronaviruso pandemija atskleidė, kad situacija regionuose yra sudėtinga, sveikatos priežiūros, gydymo įstaigos juose yra per mažos, jose nemažai problemų, todėl didelis centras regione padėtų joms išsilaikyti.

„COVID parodė, kad mažesni regionai yra labai nestabilūs. Situacija yra tikrai sudėtinga ir labai nedaug reikia, kad „išsijungtų“ visos įstaigos. Gavau labai daug kritikos dėl rekomendacijų darbui ciklais. Tai parodė, kad medikai dirba trijose ar keturiose įstaigose ir jei medikui kas nors nutinka, tada įstaigos tiesiog griūva. Be to, žmonės gali susirgti, išvažiuoti, kas nors kita atsitikti. Sistema turi būti tvari, tad jei atsirastų tvarus darinys Klaipėdoje ir galėtų jungti rajonus, manau, rajonai dalyvautų. Esantys klasteriai infekcijų valdyme parodė, kad stambios įstaigos leido išgyventi mažosioms įstaigoms, ištempė į viršų, kai kilo problemų“, - komentavo A. Veryga.

Jo manymu, galbūt į procesą būtų galima įjungti ir Vilniaus, Kauno universitetus.

Bijo dirbtinės konkurencijos

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas išsakė poziciją, kad Klaipėda šiuo metu de facto jau daugiau ar mažiau yra trečiasis stambus medicinos centras šalyje, be to, yra Vakarų Lietuvos regiono centras.

„Tačiau tai turbūt nėra pakankamas juridinis statusas, tvirta pozicija, kad būtų ir de jure veikiantis modelis lygiomis teisėmis su kitais dviem didžiaisiais medicinos centrais“, - sakė V. Grubliauskas.

Meras nepalaikė ministro idėjos į procesą įtraukti Vilniaus ir Kauno universitetus – esą dar neišnaudotas Klaipėdos universiteto potencialas rengiant sveikatos priežiūros specialistus.

„Daugiau universitetų yra šviežia mintis, bet pirmiausia vertėtų kalbėti apie įteisinimą tokios galimybės, kad steigėjų gretose atsirastų ministerija kaip kuruojanti institucija ir Klaipėdos universitetas kaip mokslo potencialo institucija. Puikus įdirbis Vilniuje ir Kaune ruošiant medikus, nosies į tai kišti nereikia. Tačiau sveikatos priežiūros specialistų rengime Klaipėdos universiteto potencialas kol kas išnaudojamas praktiniame darbe, bet valdymo modelio pasirinkimo kontekste jis kol kas yra nerealizuotų galimybių zonoje“, - nuomonę dėstė V. Grubliauskas.

Pasak jo, paslaugų teikimo kokybės konkurencija yra sveikas ir skatintinas procesas, tačiau baiminamasi, kad situaciją gali iškreipti dirbtinė konkurencija dėl medicinos centrų teisės teikti tam tikro lygio paslaugas.

Seime kartą jau svarstė

Pasitarime dalyvavęs Seimo narys Algimantas Kirkutis laikėsi nuomonės, kad tai yra politinis klausimas ir priminė, kad Vyriausybės programoje buvo įrašytas punktas, jog Klaipėdoje turi atsirasti tretinio lygio paslaugas teikianti universitetinė gydymo įstaiga.

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė teigė, kad, diskutuojant apie idėją nekalbama apie tai, ar sukurtas naujas darinys gaus leidimą teikti tretinio lygio paslaugas. Pasak jos, reikėtų labai aiškiai sudėlioti, kokios ir kaip paslaugos naujoje įstaigoje būtų teikiamos, kokia būtų jos struktūra ir t. t.

„Buvo vienas bandymas Seime (steigti centrą – VE), bet nebuvo konkretumo ir aiškumo, kas po tomis formuluotėmis yra, kaip bus de facto. Imantis reformų, kur yra žmonės, finansai, įstaigų patirtis, reikia atvirai atsakyti į visus klausimus“, - komentavo politikė.

„Klaipėda kaip miestas ir universitetas yra pasiruošę. Jei nesiveliama į nereikalingą konkurencinę kovą, įteisinimas galėtų sulaukti rimtesnio palaikymo“, - sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas, užsiminęs, kad galbūt tai dar būtų galima padaryti, kol nesibaigė dabartinės Vyriausybės ir Seimo kadencija.

Pristatė ateities viziją

Apie vieną stambų gydymo įstaigų darinį užsiminta ir gegužės pabaigoje darbo grupės parengtame rekomendaciniame priemonių plane dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės veiklos tobulinimo. Iš viso pateiktos 9 priemonės šios ligoninės veiklai pagerinti ir uostamiesčio gydymo įstaigų ateities vizija.

Darbo grupei vadovavęs Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus esminius akcentus pristatė ir ministrui A. Verygai.

Rekomendacijų pasiūlymuose kalbama apie miesto stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų darbo galimybių studiją 30 metų į priekį, nes esą koronaviruso pandemija atskleidė, kokia sudėtinga tampa veikla, kai nėra įstaigas vienijančio bendro junginio. Teigiama, kad perspektyvoje būtų prasminga sukurti tokį valdymo institutą, kur dalyvautų ir Klaipėdos universitetas.

Manoma, kad minėta galimybių studija, kurioje būtų apžvelgiamos uostamiesčio stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų darbo optimizavimo galimybės ir perspektyvos 30 metų į priekį, galėtų būti rengiama kartu su SAM.

Minėtose rekomendacijose teigiama, kad sukoncentravus gydymo įstaigas vienoje vietoje būtų sudarytos geresnės sąlygos darbuotojams, pacientams, būtų taupomos lėšos, būtų patogiau organizuoti pacientų pervežimus ir t. t. Siūloma, kad ateityje prie galimai atsirasiančio naujojo centro galėtų būti įrengta ir sraigtasparniams leistis ir kilti skirta aikštelė.

Tačiau susitikime su ministru ne kartą nuskambėjo teiginys, kad pirmu žingsniu link vizijose matomo ligoninių miestelio ir didelio medicinos centro galėtų tapti bendras Klaipėdos ligoninių bendras priėmimo-skubios pagalbos centras. 

Taip pat sutarta, kad galėtų būti rengiama galimybių studija, kuri ir padėtų išsiaiškinti, kaip ir koks naujas centras galėtų būti sukurtas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder