Nuo 2014 metų KUL dirbantis P. Žeromskas ilgą laiką dirbo Santariškių klinikose Vilniuje, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, stažavosi JAV, Vokietijoje, Austrijoje, aktyviai dalyvauja Lietuvos ir Europos koloproktologų draugijų veikloje.
Kaip tik šią savaitę dalyvavęs Europos koloproktologų suvažiavime, gydytojas iš jo grįžo su naujomis idėjomis, kaip patobulinti gydymo metodiką, kad pacientų sveikata būtų dar labiau tausojama, o sveikimo procesas - greitesnis ir lengvesnis. Tačiau vien išgirsti apie kokią nors naujovę nepakanka, reikia važiuoti į mokymus, stažuotis.
"Turime diegti tai, kas yra progresyvu, ir įrodyta, kad tai veikia. Dažnai atsiranda koks nors naujas gydymo būdas, visi puola girti, koks jis geras. Vis dėlto medicinoje yra taip, kad ne viską gali patikrinti su jūrų kiaulytėmis ar kitais gyvūnais. Juolab kad Lietuvoje nėra įtvirtinta, kaip turi ateiti nauja metodika, - gali perskaityti, o susidūręs su tokiu pacientu - pritaikyti. Tačiau koks bus rezultatas - nežinia", - kalba P. Žeromskas.
Pasak gydytojo, per paskutiniuosius pusantrų metų Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje atsirado nemažai naujovių, o kai kurių taikyme KUL gydytojai pirmauja Lietuvoje. Pavyzdžiui, KUL yra atlikusi daugiausiai šalyje hiperterminių intraabdominalinių chemoterapijos procedūrų, kai pilvaplėvėje išplitusios vėžinės ląstelės paveikiamos karštais chemoterapiniais vaistais. Be to, atliekamos minimaliai invazinės operacijos pro natūralias angas - išangę, makštį, o neseniai pradėta taikyti argono dujų koaguliacija, naudojama stabdyti kraujavimui dėl radiacinio proktito.
Klinikoje dirba 5 medicinos mokslų daktarai, vystantys skirtingas mokslines praktines sritis. Be aktyvios ir profesionalios klinikinės veiklos, klinikos gydytojai vykdo ir svarius mokslinius tyrimus. Vienas jų - KUL inicijuotas kartu su Santariškių klinikomis maždaug metus vykdomas tyrimas endokrininės chirurgijos srityje. Operuojant skydliaukę pažeidus prieskydines liaukas, atsiranda kalcio apykaitos sutrikimų, todėl tyrimu bandoma nustatyti, kokie faktoriai tai nulemia. Kitas tyrimas šiuo metu tik prasideda - gydytojai sieks išsiaiškinti, kokia operacija yra geriausia gydant hemorojų, kiek įtakos turi naudojama įranga.
"Šiais laikais medicinos vystymasis yra per technologijas. Kai dėl šeimyninių priežasčių dvejus metus nebuvau išvažiavęs į konferencijas, grįžęs pamačiau tiek naujų dalykų... Vis dėlto visko griebti irgi nereikia, galima palaukti, kol atsiras straipsniai, kuriuose įrodoma, kiek naujovės veiksmingos", - kalbėjo P. Žeromskas.
KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas savo kompetencija išsiskiria ne tik operacinėse, bet ir pedagoginėje veikloje. P. Žeromskas kartu su kolega studentams ir gydytojams rezidentams yra išleidęs du vadovėlius apie tiesiosios ir storosios žarnų ligas, o kaip tik šiomis dienomis dienos šviesą turi išvysti jau trečiasis P. Žeromsko vadovėlis - "Funkcinė koloproktologija ir pelviperineologijos pradmenys".
"Ši knyga yra apie funkcinius dubens organų sutrikimus ir jų gydymą. Daug dėmesio skiriama tos dalies anatomijai, nes apie tai informacijos yra labai mažai, dubens anatomija yra tokia, kad beveik niekas jos gerai nemoka. Be to, yra informacijos apie funkcinę anatomiją, pavyzdžiui, ar žmogus normaliai tuštinasi, kodėl šlapinasi ar nesišlapina, ir panašiai", - reziumavo P. Žeromskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą