„Jis kartais vadinamas „netikru maistu“, „apgaulingais produktais“ ar „denatūruotu maistu“. Ultratransformuoti produktai (UTP) šiuo metu randasi tyrėjų ir dietologų tyrimų dėmesio centre.
Keletas tyrimų, publikuotų gegužės 30 dieną tarptautiniuose mokslo žurnaluose, pateikia naujus elementus į ir be to nemalonų, praėjusio pramoninį apdorojimą maisto produktų dosje, kuriame jau yra tokie kaltinimai iššaukiant metabolizmo sutrikimus, nutukimą ir diabetą.
Užuomina, kad galima būtų lengviau juos atpažinti: jie sudaryti iš ingredientų, kurie įprastai nenaudojami mūsų virtuvėse ruošiant maistą – maltodekstrinas (cukrus, susidarantis iš amidon’o arba kitaip krakmolo hidrolizės), hidrolizuoti baltymai (skonio stiprikliai) ar kazeinatai (emulsikliai ir tekstūruojantys agentai, gauti iš pieno baltymų)“, – rašoma straipsnyje.
„Į jų tarpą patenka: dribsniai pusryčiams, pyragėliai, sausainiai, biskvitai, paruošti patiekalai, konservuoti padažai, saldūs gėrimai, sausos sriubos… Įvairiais vertinimais, jie užima beveik pusę lentynų prekybų centruose.
Kai kuriose šalyse, tokiose kaip JAV ar Kanada, virš 50% vartojamos energijos gaunama iš ultratransformuotų maisto produktų“, – pažymi Le Monde.
„Savo gegužės 31 dienos laidoje British Medical Journal skelbia tyrimą, vykdytą prancūzų mokslininkų grupės maitinimosi epidemiologijos srityje, kuris pademonstravo, kad ultratransformuoto maisto vartojimas susijęs su aukštesne širdies-kraujagyslių sistemos susirgimų rizika.
Tyrimas vyko analizuojant NutriNet-Santé – didelės, visuomenės sveikatos interneto apklausos, kurioje dalyvavo savanoriai, duomenis. Jie buvo nuolat klausiami apie savo maisto racioną ir sveikatos būklę“, – praneša straipsnio autoriai.
„105 tūkstančių tyrimo dalyvių surinktų duomenų pagrindu, kurie buvo stebimi tarpe tarp 2009 ir 2019 metų, mokslininkai pažymėjo, jog UTP kiekkio padidėjimas racione dešimčia punktų, susijęs su 12% širdies-kraujagyslių ligų padidėjimo rizika (13% širdies-kraujagyslių sistemos ligų, 11% išeminei širdies ligai).
Šie rezultatai įskaičiuoja socialinius-demografinius faktorius ir dalyvių gyvenimo būdą: amžių, išsilavinimo lygmenį, rūkymą ir alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą…“, – rašoma straipsnyje.
„Ta pati mokslininkų grupė jau pademonstravo žymų statistinį tarpusavio ryšį tarp UTP ir vėžio, konkrečiai – krūtų vėžio“, – primena žurnalistai. „Gegužės 16 leidinio Cell Metabolism publikacijoje pranešama, jog toks maisto raciono tipas skatina antsvorio atsiradimą, sustiprindamas norą valgyti dar ir dar.
Tyrėjai iš amerikiečių sveikatos institutų paprašė dvidešimties abiejų lyčių savanorių pratestuoti du maitinimosi raciono tipus vieno mėnesio eigoje. Pusė iš jų pirmųjų dviejų savaičių eigoje valgė tik ultratransformuotą maistą, o vėliau, sekančias dvi savaites „žalią“ arba mažai perdirbtus produktus.
Kita tiriamųjų pusė darė atvirkščiai. Siūlomo maisto padėklai buvo ekvivalentiški kalorijų ir maitinamųjų medžiagų suvartojimo atžvilgiu. Ir atvirkščiai, užkandžiai – ultratransformuoti vieniems, „žali“ kitiems – buvo siūlomi neribojant kiekio.
Rezultate: dalyviai, valgę UTP, vartojo vidutiniškai 508 kalorijomis į dieną daugiau, lyginant su jų kasdieniu vartojimu be šios maisto produktų rūšies, su dideliu riebalų ir angliavandenių kiekiu, o taip pat mažesniu baltymų kiekiu.
Per dvi savaites jie vidutiniškai priaugo 900 gramų svorio, tuomet kai jų svoris išlikdavo stabilus valgant neapdorotą maistą“, – rašo žurnalistai. „Ultra-transformuoti produktai – santykinai naujas terminas, atsiradęs prieš 10 metų.
Jis buvo populiarizuotas Brazilijos mokslininko Carlos Monteiro, San-Paulo Universiteto profesoriaus maisto tyrimo srityje, kuris sukūrė NOVA klasifikaciją, apibūdinančią keturis maisto produktų apdorojimo etapus, kurie šiandien naudojami etalono pagrindu.
Viskas, ką mes valgome, transformuojama – maisto apdorojimas yra kulinarijos ir gastronomijos pagrindas, tačiau UTP yra būdingas pramoninis „žalių“ produktų dekonstrukcijos lygmuo – papildomų ingredientų sąrašo pagalba“, – informuoja leidinys.
„Šie produktai leido padidinti maisto saugumą, sumažint jo savikainą ir sumažinti jo paruošimo valgymui laiką“, – teigia Louis-Georges Soler, Nacionalinio agronominių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo klausimais.
Tokia evoliucija buvo lydima „žemės ūkio produkcijos įvairovės sumažėjimu ir, atvirkščiai, sprogstamu įvairios paruoštos produkcijos augimu, – viena pieno rūšis, bet šimtas jogurtų pavadinimų“.
Pramoninės technologijos atėjo į pagalbą sistemos optimizavimui ir gamintojų reikalavimų bei vartotojų paklausos patenkinimui. Jų sveikatos sąskaita?“ – retorinį klausimą užduoda straipsnio autoriai.
„Mes randamės tarpinėje maitinimosi keitimo fazėje, lydimoje chroniškų susirgimų protrūkio ir gyvenimo trukmės, esant geros sveikatos stagnacijai“, – konstatuoja Anthony Fardet, knygos „Stop ultratransformuotiems produktams“ (Halte aux aliments ultra transformés !).
Kad aprašytų pramoninės transformacijos procesus, tyrėjas skolinasi naftos sektoriaus terminologijos žodį „krekingas“. „Krekingo procesas – tai maisto produkto struktūros, jos matricos frakcionavimas, siekiant išskirti jo sudedamąsias dalis, ir tada surinkti jas, kad būtų pagerintos organoleptinės produktų savybės.“
Tiesą sakant, gana nedaug pradinių produktų galima suskirstyti į dalis: kviečius, ryžius, kiaušinius, bulves, pieną, žirnius, mėsą … “, – rašo Le Monde. „Šiuo klausimu mes esame beviltiškoje padėtyje, mums trūksta epidemiologinių duomenų žmogaus pavyzdžiu. Europoje leista naudoti virš 330 maisto priedų.
Vienų priedų atžvilgiu kyla klausimas apie pelną; kitų atžvilgiu esame įspėjami apie jų kancerogeniškumą arba žarnyno floros pažeidžiamumą“, – sako M. Tuvje, Nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto direktorė tyrimų srityje.
„Sekantis klausimas susijęs su naujai susidariusiais komponentais, molekulėmis, sukurtomis transformacijos proceso metu, – nurodo straipsnio autoriai. – Galų gale, kaip tvirtina M. Tuvje: „Paskutinė hipotezė susijusi su pakuote ir plastiko komponentų migracija į maisto matricą“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą