Kaip dirba KUL medikai?

Skambinau šeimos gydytojai, kuri, beje, "kovidinė". Kai išsakiau grėsmės požymius, mano nuojautas ji tik patvirtino. Verdiktas - kviesti greitąją, kad apžiūrėtų specialistai. Greitosios medikai irgi pripažino - padėties grėsmes gali įvertinti tik specialistai, pasitelkę aparatūrą. Prisipažįstu - per pandemiją ligoninių bijau kaip velnias kryžiaus. Bet nėr kur dėtis. Nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Kol laukiau priimamajame, greitoji vežė vis naujus pacientus lovose ant ratukų, vežimėliuose. Į priimamąjį užeidavo ir turbūt savomis kojomis atitapnoję: kažkam reikėjo ištraukti kateterį, kažką dėl lygiai tokios pat grėsmingos, tik kitos rūšies situacijos - guldys į ligoninę, ar ne, paaiškės atlikus tyrimus. Dar kažkam, atvežtam ratukuose, reikėjo apžiūros. Visiems mums laukiantiems reikėjo specialistų. Nors daugelis planinių operacijų atidėtos, tačiau skubių neatidėsi.

Man reikalingas specialistas operavo, reikėjo dar vieno specialisto konsultacijos, teko palaukti. Tas laukimas buvo naudingas profesiniu požiūriu: mačiau, kaip nuolat dezinfekuojami koridoriai ir pats priimamasis su kėdėmis, kurios atsilaisvino nuo ant jų sėdėjusių pacientų. Kai sulaukiau kvietimo drožti pas man reikalingą specialistą visai kitame korpuse, ne, ne, ne "kovidiniame", tolokai nuo pagrindinio, tenai buvau nubildinta "karieta". Su reikalinga specialiste greitai išsiaiškinom padėtį, išrašė receptus.

Stebėjusi KUL priimamojo darbą, norėjau pasitikslinti, kaip jis organizuojamas su ligoninės vienu vadovų Gintautu Virkečiu, ne taip seniai apsigynusiu daktaro disertaciją tema "Skubios medicinos pagalbos sistemos valdymo tobulinimas".

Kiek tų sukauptų žinių prireikė kasdieniniame darbe, o ypač pandemijos metu? Kai specialistai, slaugytojos nuolat dėl įvairių priežasčių turi būti pergrupuojami, kilnojami iš korpuso į korpusą?

Ką, kaip ir kodėl teko keisti darbe kilus pandemijai?

Pirmiausia gal pradėsiu nuo atsakymo į klausimą "kodėl". Kaip visi žino, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pagrindinė funkcija per kuo trumpesnį laiką įvertinti paciento sveikatos būklę ir suteikti būtinąją pagalbą. Visais kitais neaiškiais, sudėtingais atvejais pacientas turi būti stacionarizuotas - paguldytas į skyrių, kuriame toliau bus tiriamas ir gydomas. Tačiau, be šios funkcijos, yra ir kita, šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbi - pacientų rūšiavimo funkcija: sergančių, galimai sergančių ir nesergančių COVID-19 liga. Toks pat svarbus ir kitas aspektas - neišplatinti infekcijos tarp pacientų ir personalo.

Jau visi žinome, kaip plinta infekcija, kaip nesudėtinga ją perduoti kitam, todėl visos priemonės, susijusios su infekcijų kontrolės reikalavimais, yra taikomos ir jų griežtai yra laikomasi.

Kad infekuotas ar sergantis COVID-19 liga pacientas nepatektų į "švarius" stacionaro skyrius, pacientų srautai išskirti.

Sergantys ar įtariami iškart vežami ar nukreipiami į "kovidinio" korpuso priėmimo skyrių, kiti pacientai atvežami ar atvyksta į pagrindinio korpuso priėmimo skyrių.

Taip pat reikia pažymėti, kad atskirti ir personalo srautai - priėmimo skyriuje dirbantis personalas netriūsia kituose skyriuose. Vėlgi stengiamasi nesudaryti sąlygų infekcijai plisti. Žinoma, teko padaryti dar nemažai ir kitų pakeitimų. Tačiau turbūt svarbiausi tie, kuriuos kiekvienas padarė savo mąstyme, keisdamas supratimą apie šią infekciją, jos pavojingumą tiek pačiam, tiek artimiesiems bei pacientams.

Iš savo aplinkos pažįstamų medikų pasakojimų žinau, kiek ir kaip, kokiomis sąlygomis dirba ir dirbo ypač pirmojo karantino metu, kai trūko ne tik "skafandrų", bet pristigdavo ir elementarių veido kaukių. Kaip sukotės iš padėties ligoninėje apskritai, o jos priimamajame išimtinai?

Priėmimo skyrius nuo pat pirmų dienų buvo priskirtas rizikingiausių grupei, tad ir taikomos priemonės čia buvo adekvačios. Priėmimo skyriuje buvo ir yra visos reikiamos asmens apsaugos priemonės. Tačiau, kol nebuvo pakankamai patirties, kai kam atrodė, kad tų priemonių ten gal nepakanka, nors jos atitiko nustatytus reikalavimus. Ir faktai kalba savaime - pirmosios bangos metu neturėjome susirgusio personalo priėmimo skyriuje.

Kai pirmojo karantino metu buvome skatinami ploti ir dainuoti medikams savo balkonuose, to nedariau. Nes suvokiau - jiems visai ne to reikia. Reikia poilsio, reikia oro ir saulės. Nors mane KUL apžiūrėjusių specialistų veidų nemačiau po kaukėmis, bet pastebėjau nuovargio kupinas akis. Ar yra galimybių jiems suteikti atokvėpio?

Žinoma, personalas jaučia nuovargį, ir to nepaneigsi.

Infekcija vargina jau visus metus, o nežinia, kiek tai dar užsitęs, optimizmo neprideda.

Personalas, kad ir kurią grandį paimtumėm, tiek tiesiogiai dirbantys su pacientais, tiek ir tarnybos, sudarančios sąlygas dirbti be pertrūkių, pluša pasiaukojamai. Ir tą supranta visi. Susirgus kažkam iš kolektyvo, pavaduoja kiti. Tačiau sugebame laviruoti taip, kad personalo būtų tiek, kiek reikia, ir paslaugų kokybė nenukentėtų.

Šiuo metu nerekomenduojama išeiti atostogų dėl visiems suprantamų priežasčių. Tačiau taip pat būtų nesuprantama, jei personalas bent dalimi nebūtų išleidžiamas pailsėti. Tuo labiau, kad kai kam atostogos jau buvo atidėtos. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai. Nors trumpam pabuvęs atostogose sugrįžta prašviesėjusiomis akimis, mintimis, o ir širdis atlėgusi bent kiek.

Virusas įsismarkavo kaip reikalas, griebdamas už gerklės ir gydytojus. Sirgo ir KUL medikai. Ką darėte, kai, pasitaikė, iškrisdavo visa grandinė medikų? Kuo kompensuodavote reikalingas grandis?

Kompensavome tik savo ligoninės darbuotojais, nes kitose ligoninėse personalas taip pat sirgo. Kreipėmės į kitas įstaigas dėl galimybės laikinai atvykti kitų ligoninių darbuotojams, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Pavyko susitvarkyti savo jėgomis, nors pirmos bangos metu buvome vienintelė ligoninė, teikianti paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams.

Nebuvo taip, kad dėl personalo trūkumo būtume atsisakę kurių nors paslaugų teikimo. Tačiau dėl medikų nukreipimo dirbti į "kovidinius" skyrius kai kurių skyrių teikiamų paslaugų mastas sumažėjo. Tačiau ir šiandien teikiamos visos skubios ir planinės stacionarinės, taip pat dienos chirurgijos ir ambulatorinės konsultacinės paslaugos, kurių kasdien suteikiame penkis šešis šimtus.

Vakcinų atvežta į Klaipėdą pirmiausia medikams. Ar skiepai padės, kai jau parrieda kita viruso atmaina?

Kadangi esame pagrindinė ligoninė Klaipėdos regione ne tik teikianti, bet ir organizuojanti COVID-19 paslaugų teikimą, tai pasirūpinome, kad vakciną pagal ekspertų grupės pateiktas rekomendacijas gautų visų ligoninių personalas, priskirtas prioritetinei grupei. Kad skiepai padės, abejoti neverta. Todėl laukiame kitų vakcinos siuntų skiepytis.