Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kiekvienais metais užregistruojama įvežtinių pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejų. Nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario PSO gavo pranešimus iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės apie įvežtinius tymų atvejus. Šiuo metu tymų protrūkis užregistruotas Filipinuose. 2014 m. sausio pabaigoje vienoje Suomijos mokykloje tymais susirgo 50 mokinių. Visi susirgusieji buvo neskiepyti tymų vakcina, o infekcijos šaltiniu tapo vienas mokinys, grįžęs iš kelionės užsienyje.
Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje
Vakarų Afrikoje (Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje) nuo 2014 m. vasario pradžios užfiksuotas greitai besivystantis Ebola hemoraginės karštligės protrūkis. Gvinėjoje iki balandžio šia liga susirgo 137 asmenys, iš jų 86 mirė.
Ebola virusas perduodamas tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais asmenimis metu (pavyzdžiui, su seilėmis ar šlapimu). Net išgiję ligoniai septynias savaites ją gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu. Ebola virusas oru neperduodamas. Ši liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, jaučiamas silpnumas, maudžia galvą ir gerklę. Kitas karštligės etapas – ligonis ima vemti, viduriuoti, išberiamas, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidinis ir išorinis kraujavimas, tuo pat metu sutrinka kelių organų veikla. Nuo Ebola hemoraginės karštligės skiepų ar gydymo nėra.
Pavojinga ir Dengė karštligė – ūmi virusinė uodų pernešama liga. Viruso rezervuaras – beždžionės, žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Liga prasideda praėjus 3–14 dienų nuo užsikrėtusio uodo įkandimo. Vakcinos nuo Dengė karštligės nėra, todėl keliaujantiems į šalis, kuriose galima užsikrėsti šia liga (tarp jų Dominikos Respubliką, Indiją, Braziliją ir kt.) patariama naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų.
Įvežtinę maliariją keliautojai parsiveža dažniausiai iš Afrikos, rečiau Indijos, Afganistano ir Pakistano. Svarbiausios apsisaugojimo nuo maliarijos priemonės yra reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas ir apsauga nuo uodų įkandimo.
Keliaudami į Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis, rizikuojame užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais. Šiuo metu Europoje tęsiasi 2013 m. pradžioje pasidėjęs hepatito A protrūkis. Nuo 2013 metų pradžios 11-oje Europos Sąjungos (ES) šalių yra užregistruota 1315 virusinio hepatito A atvejų. Tiriant protrūkį buvo iškelta hipotezė, kad jis susijęs su užkrėstų šaldytų uogų vartojimu. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja nevartoti šaldytų uogų (esančių rinkoje), prieš tai jų neapdorojus karščiu, ir skiepytis nuo hepatito A keliaujant į endemines VHA šalis, taip pat į ES šalis, kuriose plinta ši užkrečiamoji liga.
Ruoštis reikia iš anksto
Specialistai primena, kad keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimo reikalingas tam tikras laikotarpis. Keliautojams rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt.
Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją). Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, poliomielito) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.
Apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ar aplinką, padeda ir asmens higienos laikymasis. Patariama kruopščiai plauti rankas prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu; gerti fasuotą geriamąjį vandenį; nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių; plauti, valyti vaisius, daržoves, vartojamus žalius.
Jeigu grįžę iš kelionės po endemines šalis jaučiate užkrečiamųjų ligų požymius (karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, geltos požymiai, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą