Gydytoja įspėja: Lietuvoje dešimtys tūkstančių nė nenutuokia, kad nešioja gyvybei pavojingą virusą

Gydytoja įspėja: Lietuvoje dešimtys tūkstančių nė nenutuokia, kad nešioja gyvybei pavojingą virusą

Hepatito C virusinė infekcija nustatyta maždaug 15 tūkst. lietuvių, tačiau specialistai mano, kad šalyje šiuo virusu gali būti užsikrėtę 50–60 tūkst. žmonių, ir jie nė neįtaria sergą. Virusas jiems gali pažeisti kepenis, ir vienintele galimybe išgyventi gali tapti kepenų persodinimas. Tačiau jeigu šie žmonės pasitikrintų, galėtų pasveikti per porą mėnesių – specialistai teigia, kad inovatyviais antivirusiniais vaistais gali išgydyti beveik visus hepatitu C sergančius ligonius.

Užsikrėtė vaikystėje

Žurnalistas Alvydas Ziabkus teigia nežinąs, kada užsikrėtė net dviem kepenis pažeidžiančiais virusais. „Liga apgaulinga – ilgą laiką nieko blogo nejauti. Tik 1992-aisias ar 1993-aisiais pajutau ligos padarinius“, – teigia palangiškis, rašoma pranešime spaudai.

Pirmasis požymis, kuris jo žmonai gydytojai sukėlė įtarimų, buvo ištinusios vyro blauzdos. Tinimas buvo toks didelis, kad, paspaudus pirštu, likdavo duobutė. Netrukus buvo nustatyta, kad Alvydas yra užsikrėtęs net dviem – hepatito B ir C – virusais.

53-ejų vyras teigia kartu su medikais ilgai galvojęs, kaip užsikrėtė, tačiau atsakymo į šį klausimą nerado. Gali būti, kad tai atsitiko kūdikystėje, kai buvo perpiltas kraujas ar vėliau gydyti dantys.

Tuomet gydytojai dar nežinojo, kad yra hepatito C virusas.

Infekcija dar neseniai buvo gydoma interferonu. Tačiau Alvydui greitai teko atsisakyti šio gydymo, nes jis sukėlė šalutinių poveikių, kuriuos buvo sunku ištverti.

Galiausiai virusai taip pažeidė Alvydo kepenis, kad išsivystė cirozė – normalios ląstelės suiro, o jų vietą pakeitė jungiamasis audinys. Vienintelė galimybė išgyventi buvo kepenų persodinimas. Tokių operacijų tuomet niekas Lietuvoje neatliko. Alvydas išsiuntinėjo laiškus į užsienio klinikas, teiraudamasis, ar ten būtų galima atlikti tokią operaciją. Tačiau atsakymai nuliūdino – kaina buvo tokia didelė, kad jis nuleido rankas.

„Jei ne žmonos atkaklumas, dabar ji gyventų viena“, – sako Alvydas.

Kreipėsi į ministrą

Šeima kreipėsi į tuometį sveikatos apsaugos ministrą Antaną Vinkų. Paaiškėjo, kad mūsų urologai, kurie persodina inkstus, palaiko ryšius su Berlyno Virchovo klinikos specialistais. Vokiečiai pasiūlė: kai atsiras donoras, klinikos medikai atvyks į Lietuvą ir kartu su mūsų medikais atliks parodomąją operaciją. Tačiau paaiškėjo, kad ne visi mūsų darbuotojai moka vokiečių ar anglų kalbą. Tuomet buvo nuspręsta, kad Alvydas ir medikų komanda vyks į Vokietiją. Tačiau lietuviai turi atsivežti ir donoro kepenis. Kepenys atsirado, tačiau kai vokiečiai sužinojo, kad miręs žmogus buvo gerokai stambesnis už Alvydą, atsisakė operuoti. Su antrojo donoro kepenimis jie irgi nerizikavo, nes jos neatitiko visų transplantacijos reikalavimų.

Laikas bėgo, pasikeitė ministras, ir Alvydą visi užmiršo. O jam pasidarė taip blogai, kad ištikdavo prekomos būsena. Tuomet jį nuveždavo į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, leisdavo vaistų, kad nors šiek tiek apvalytų organizmą nuo besikaupiančio amoniako.

„Aš buvau leisgyvis, dukra – maža, serganti. Nežinau, kaip žmona tuomet ištvėrė, – prisimena vyras. – Galiausiai ji suprato, kad laukti nebegalima, paskambino į Virchovo kliniką ir pasakė, kad aš neišgyvensiu. Vokiečiai pakvietė atvažiuoti, skambiai pasakė: „padarysime labdarą Lietuvai“. Jie norėjo, kad Lietuva patikėtų, jog žmonės gali gyventi su persodintomis kepenimis.“

Nors prie klinikos sraigtasparniai su donorų organais leisdavosi po tris kartus per dieną, Alvydui kepenų teko laukti pusantro mėnesio. 1998 m. gegužės 23-ąją jam buvo persodintos kepenys.

Vyras prisimena iš karto pajutęs „kitokį gyvenimą“ – mintys šviesesnės, nuotaika geresnė – per radiją skambėjo muzika, o jis mušė koja taktą į lovos kampą, pasaulis prisipildė kvapų, o maistas – skonio.

Vis dėlto ligoninėje jis praleido dar pusantro mėnesio – organizme buvo per didelis kalio kiekis. Problema buvo išspręsta, kai jie suprato, kad kaltos Alvydo mėgstamos kaliaropės, kurias žmona jam pirko kioskelyje.

20 metų su donoro kepenimis

Alvydas jau keliolika metų gyveno su donoro kepenimis, tačiau virusai nedingo. Hepatitą B galima kontroliuoti vaistais, o hepatito C virusas ir toliau žeidė kepenis – jam vėl grėsė cirozė.

„Perskaičiau spaudoje, kad Pamelai Anderson pavyko pasveikti nuo hepatito C, vadinasi, ir aš galiu“, – juokauja Alvydas. Kai Lietuvoje buvo įregistruoti nauji efektyvūs vaistai nuo hepatito C, jam vienam pirmųjų buvo pasiūlytas naujasis gydymas – teko gerti tabletes. Po pusmečio tyrimai parodė, kad Alvydo organizme nebėra viruso C. Praėjo kepenų uždegimas.

„Prisimenu, kaip jaučiausi prieš operaciją: tris valandas padirbęs, jausdavausi nuvargęs. Dabar viso to nebėra“, – džiaugiasi palangiškis.

Galima pasveikti

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai įsitikinę, jog galima pasiekti, kad iki 2030-ųjų virusinis hepatitas C nebebūtų tarp pavojingiausių ligų.

„Inovatyviais antivirusiniais vaistais galime išgydyti beveik visus hepatitu C sergančius ligonius. Gydymas dažniausiai trunka 2–3 mėnesius ir beveik nesukelia nepageidaujamų poveikių, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hepatologijos ir gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dr. Arida Buivydienė. – Tačiau, norėdami pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos iškeltą tikslą, visų pirma turime nustatyti, kas juo serga. Šiuo metu ir Lietuvoje, ir pasaulyje išaiškinti užsikrėtusieji – tik ledkalnio viršūnė. Daugiau kaip du trečdaliai sergančių šia liga nė nenutuokia, kad serga.“

Taip yra todėl, kad hepatito C virusas dažniausiai nesukelia jokių specifinių simptomų. Ligoniai gali skųstis nebent tuo, kad silpna, greičiau pavargsta, bet taip gali jaustis daug žmonių, ypač jeigu jie daug dirba, kenčia dėl lėtinio nuovargio.

Lietuvoje nėra ir visuotinės patikros sistemos hepatito C lėtinei infekcijai nustatyti, nes užsikrėtusiųjų, tikėtina, yra mažiau kaip 2 proc. Todėl gydytoja įsitikinusi: labai svarbu, kad žmonės žinotų apie ligą, kad galima pasveikti, tačiau nesitiriant ir nesigydant gali kilti grėsmė sveikatai bei gyvybei.

Virusas labai pavojingas

Ligai progresuojant, trečdaliui ligonių gali išsivystyti kepenų cirozė ar precirozinė kepenų fibrozės stadija, kuri kasmet maždaug 3 proc. ligonių sukelia komplikacijų – pirminį kepenų vėžį, kraujavimą iš stemplės varikozinių venų, kepenų nepakankamumą, skysčio pilvo ertmėje susikaupimą ar besikartojančius sąmonės pritemimo epizodus. Dr. A. Buivydienė teigia, kad tokiais atvejais gydyti hepatitą C per vėlu – tenka persodinti kepenis.

„Jei žmogus hepatito C virusu užsikrečia būdamas jaunas, kepenų randėjimas (fibrozė) vystosi lėtai, todėl iki cirozės praeina 30–40 metų. Tačiau jei suserga vyresnis, cirozė gali būti nustatyta jau po 10–20 metų, ypač jei kepenys jau yra pažeistos žalingų gyvenimo įpročių – alkoholio, įvairių nereceptinių vaistų ir maisto papildų perteklinio vartojimo, nutukimo ir per mažo judėjimo. Kepenys greičiau pažeidžiamos ir vartojant imunitetą slopinančių vaistų arba jei ligonis yra užsikrėtęs ir hepatito B ar žmogaus imunodeficito virusinėmis infekcijomis“, – teigia specialistė.

Beje, tokiems žmonėms išgydžius hepatitą C, esant iki cirozinei ar cirozės stadijai, pirminio kepenų vėžio rizika sumažėja, bet neišnyksta.

Šiuo metu Lietuvoje apie pusė ligonių, kurie laukia kepenų persodinimo, serga lėtiniu hepatitu C ir jo sukeltomis komplikacijomis. Tačiau ir po transplantacijos hepatito C virusas neišnyksta ir negydant gali pažeisti ir persodintas kepenis. Ne veltui hepatito C virusas dažnai vadinamas šio amžiaus nebyliuoju žudiku.

„Vis dėlto, laiku nustačius hepatitą C, galima jį išgydyti, ir žmogus ligą gali pamiršti visam laikui“, – teigia gydytoja.

Valstybė kompensuoja

Nuo 2015 m. 1 genotipo hepatito C viruso sukeltos lėtinės ligos gydymą naujos kartos geriamaisiais tiesiogiai virusą veikiančiais vaistais valstybė kompensuoja 100 procentų. Tokio gydymo veiksmingumas siekia net 98–100 procentų. Na, o 2018 m. lapkritį į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašytas naujas geriamųjų antivirusinių vaistų derinys. Šiais vaistais galima išgydyti bet kurio genotipo hepatito C virusinę infekciją.

„Jei ligonis anksčiau nebuvo gydytas, jam dar nėra kepenų cirozės ir jo būklė atitinka tam tikrus medicininius kriterijus, gydymas trunka tik 8 savaites, o jei serga kepenų ciroze – 12 savaičių. Tik 3 genotipo virusu užsikrėtusiems pacientams, kurie buvo anksčiau gydyti senuoju vaistu interferonu arba antivirusiniais vaistais, gydymas bus pailginamas iki 16 savaičių“, – aiškina dr. A. Buivydienė.

Vis dėlto gydymas iš karto skiriamas ir kompensuojamas ne visiems užsikrėtusiems hepatitu C. „Kol kas gydymas valstybės kompensuojamais naujos kartos antivirusiniais vaistais Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio Europos šalių, skiriamas tik atlikus kepenų biopsiją, t.y. paėmus kepenų audinio gabalėlį ir histologiškai patvirtinus ligos aktyvumą (HAI) ne mažiau nei 3 balais pagal Ishako klasifikaciją arba kepenų pažeidimo laipsnį (kepenų fibrozės stadiją) ne mažiau kaip 2 balais pagal METAVIR klasifikaciją. Tikimės, kad ateityje gydymas bus prieinamas visiems hepatitu C sergantiems asmenims, nepriklausomai nuo kepenų pažeidimo dydžio, ir nebereikės kepenų biopsijos“, – teigia gydytoja.

Antivirusinis hepatito C gydymas, radus hepatito C virusą kraujyje ir, paėmus kepenų biopsiją, patvirtinus ligos aktyvumą pagal mano minėtus kriterijus, kompensuojamas 100 procentų, ir priemokų nėra.

Kaip nustatyti ligą?

Įtarti ligą gali šeimos gydytojas, jei išsiaiškina, kad žmogui buvo rizikos veiksnių užsikrėsti hepatito C virusu. O jų yra nemažai: kraujo ir jo komponentų perpylimai, kraujo ir plazmos donorystė, didelės operacijos, kurios buvo atliktos iki 1993 m., hemodializės procedūros, hemofilija, nors kartą gyvenime vartoti intraveniniai preparatai, darytos tatuiruotės ar verti auskarai ne vienkartinėmis priemonėmis, šeimos nariui nustatytas hepatitas C, yra žinoma apie homoseksualius santykius tarp vyrų, poligaminius lytinius santykius, jei žmogus yra medikas ar dirba įkalinimo įstaigoje, taip pat kai pasireiškia nepaaiškinamas silpnumas ir kai, atlikus tyrimus, pastebima kepenų pažeidimo požymių.

„Vis dėlto pasitikrinti nors kartą, ar nesergate hepatitu C, verta kiekvienam, net jei ir neturite žalingų įpročių ar nėra hepatito C rizikos veiksnių. Liga vystosi ilgai, ir galite nė neįtarti sergą“, – ragina specialistė.

Bet kurioje gydymo įstaigoje gali būti atliktas hepatito C viruso antikūnų paieškos tyrimas. Šis tyrimas parodo, kad į organizmą buvo patekęs hepatito C virusas, be ne tai, ar žmogus serga. Beje, antikūnų tokio žmogus organizme gali būti visą gyvenimą – ir sergant, ir pasveikus. Todėl, gavus teigiamą tokio tyrimo išvadą, žmogus turi būti siunčiamas pas kepenų ligų specialistus: gastroenterologus arba infektologus, kurie atlieka tikslinamuosius virusologinius tyrimus – hepatito C viruso ribonukleinino rūgšties kiekio (RNR), nustato viruso genotipą bei ištiria kepenų pažeidimo laipsnį.

„Jei jums įtariamas hepatitas C, patekti pas gydytoją specialistą nėra sunku, reikia tik nesislėpti nuo žinios. Blogai, kai žmonės, sužinoję, kad gali būti užsikrėtę hepatito C virusu, išsigąsta, ima neigti žinią ar bijo prisipažinti apie tai gydytojams. Žmonės tiki mitais, kad užsikrečiama tik dėl netinkamų gyvenimo įpročių. Tačiau taip nėra, minėjau būdus, kaip virusas gali patekti į organizmą. Didžioji dauguma žmonių hepatito C virusu užsikrėtė iki 1993-ųjų atliekant medicinos procedūras, kai niekas nežinojo, kad toks virusas yra“, – ragina tirtis gydytoja dr. Arida Buivydienė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder